Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jarūnės Sedalienės,

nedalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. R. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja L. R. (toliau – ir Pareiškėja) kreipėsi su skundu, kurį patikslino, į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį dėl kompensuojamosios sumos išmokėjimo pareiškėjai 2017 m. kovo mėnesį 268,08 Eur; 2018 m. kovo mėnesį 276,20 Eur; įpareigoti atsakovą pareiškėjai L. R. senatvės pensijos likusią kompensuojamąją sumą – 544,28 Eur išmokėti nedelsiant ir iš karto.

Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko patikslintame skunde nurodytus reikalavimus. Papildomai teismo posėdžio metu pažymėjo, kad 2015 metų gegužės mėnesį susirgo krūties vėžiu, dešinės rankos sutrikusi funkcija, taip pat serga glaukoma. Pensija – 240 Eur, gydymas daug kainuoja, pinigai reikalingi vaistams.

Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad nesutinka su priimto atsakovo sprendimo dalimi dėl kompensuojamosios sumos išmokėjimo 2017 metų kovo mėnesį 268,08 Eur ir 2018 m. kovo mėnesį 276,20 Eur, ir mano, kad atsakovas turėtų būti įpareigojamas likusią kompensuojamąją sumą 544,28 Eur (268,08 Eur+276,20 Eur = 544,28 Eur) išmokėti nedelsiant ir iš karto, atsižvelgus į išskirtines tik pareiškėjai susiklosčiusias aplinkybes. Byloje pareiškėja pateikė dokumentus, kuriuose nurodyta, kad jai diagnozuotas dešinės krūties piktybinis navikas, taikomas specifinis gydymas, be to, pareiškėja serga glaukoma. Todėl pareiškėjai šiuo metu būtini pinigai gyvybiškai svarbių poreikių tenkinimui, jos sveikatos būklės palaikymui, pagerintam maitinimui bei procedūrų, užkertančių ligos plitimą, atlikimui. Vėlesniu laikotarpiu kompensuojamos sumos pareiškėjai gali nebeprireikti. Pareiškėja pažymėjo, kad yra vieniša, neturi artimųjų, kurie galėtų suteikti materialinę pagalbą ligos atveju. Pažymėjo, kad atsakovo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimas byloje Nr. 3524470 „Dėl Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojamosios sumos apskaičiavimo ir mokėjimo“ formaliai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo 2 straipsnyje reglamentuotus senatvės pensijų kompensavimo dydžius ir terminus, todėl galima išvada, kad atsakovas priėmė teisėtą individualų administracinį aktą, tačiau konkrečiu atveju pareiškėjos atžvilgiu jis pripažintinas neteisingu.

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjai skundžiamu sprendimu nustatyta mokėti apskaičiuotą senatvės pensijos kompensuojamą sumą LR valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatytais terminais ir dydžiais, t. y. 2016 metų birželio mėnesį – 268,08 Eur, 2017 m. kovo mėnesį – 268,08 Eur, 2018 m. kovo mėnesį – 276,20 Eur. Pareiškėja reikalauja, jog Šiaulių skyrius likusią 544,28 Eur sumą išmokėtų nedelsiant, kadangi yra silpnos sveikatos. Šiaulių skyrius yra vykdomoji institucija, apskaičiuoja ir moka senatvės pensijas ir senatvės pensijų kompensavimo sumas tik griežtai laikydamasis nustatytų teisės aktų procedūrų. Šiaulių skyriui nesuteikta teisė teisės aktų aiškinti plečiamai ir veikia tik griežtai teisės aktų nustatytose ribose. Todėl kitaip nei nurodyta įstatyme LR valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatyme Šiaulių skyrius pareiškėjai negali išmokėti, nes visiems kompensuojamos sumos gavėjams yra nustatyta ta pati mokėjimo tvarka su griežtai apibrėžtomis išimtimis.

Pareiškėjos L. R. patikslintas skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad VSDFV Šiaulių skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų kompensavimo įstatymu bei remdamasis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų duomenimis, 2016 m. balandžio 27 d. priėmė sprendimą Nr. PE_SP16-821 pareiškėjai apskaičiuoti 812,36 Eur dydžio senatvės pensijos kompensuojamą sumą bei nustatyti šios kompensuojamos sumos mokėjimo terminus ir dydžius.

Pareiškėja nesutinka su atsakovo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. PE_SP16-821 dalimi dėl kompensuojamosios sumos išmokėjimo 2017 m. kovo mėnesį 268,08 Eur; 2018 m. kovo mėnesį 276,20 Eur; taip pat prašo įpareigoti atsakovą pareiškėjai L. R. senatvės pensijos likusią kompensuojamąją sumą – 544,28 Eur išmokėti nedelsiant ir iš karto. Byloje ginčo dėl apskaičiuotos senatvės pensijos kompensuojamos sumos nėra.

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos L. R. gaunama valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija buvo apskaičiuota taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis.

Pažymėtina, jog nagrinėjamai bylai aktualus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, kuriame, be kita ko, buvo vertinama Laikinojo įstatymo 6 straipsnio ir 8 straipsnio nuostatų atitiktis Konstitucijai bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kai asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą senatvės pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią senatvės pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu senatvės pensijų gavėjams senatvės pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta senatvės pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams.

2015 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą (toliau – ir Kompensavimo įstatymas), kuris įsigaliojo nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad pagal šį įstatymą senatvės pensijos kompensuojamoji suma yra asmeniui paskirtos senatvės pensijos, perskaičiuotos taikant Laikinojo įstatymo 6 ir 7 straipsnių nuostatas, ir senatvės pensijos, kuri buvo apskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, skirtumas (toliau – senatvės pensijos kompensuojamoji suma). Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad senatvės pensijos kompensuojamoji suma išmokama 2016–2018 metais. To paties straipsnio 3, 4 dalyse nustatyta tvarka, t. y. 2016 metų antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį senatvės pensijų gavėjams išmokama 33 procentai senatvės pensijos kompensuojamosios sumos; 2017 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį senatvės pensijų gavėjams išmokama 33 procentai senatvės pensijos kompensuojamosios sumos, 2018 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį išmokama 34 procentai senatvės pensijos kompensuojamosios sumos. Šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad senatvės pensijos kompensuojamoji suma išmokama nesilaikant šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų terminų ir dydžių šiais atvejais: 1) jeigu asmeniui apskaičiuota senatvės pensijos kompensuojamoji suma yra ne didesnė kaip 100 eurų, ji išmokama visa 2016 metų antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį; 2) jeigu asmeniui apskaičiuota senatvės pensijos kompensuojamoji suma yra didesnė kaip 100 eurų, tačiau, išmokėjus jos dalį 2016 metų antrąjį ketvirtį, lieka 100 eurų ar mažiau, likusi suma išmokama 2017 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. PE_SP16-821 nusprendė mokėti apskaičiuotą senatvės pensijos kompensuojamą sumą Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatytais terminais ir dydžiais.

Atsižvelgiant į administracinėje byloje pateiktų įrodymų visumą bei aukščiau paminėtas ginčui taikytinas Įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad atsakovas priėmė teisėtą individualų administracinį aktą, tačiau atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes abejotina, ar sprendimo dalis laikytina teisinga.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1553/2014 nurodoma, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė visada būtų imperatyviai tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Teismas akcentuoja, kad turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai, nes ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas. Be to, ir Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies turinio teismams kyla imperatyvi pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo 2007-05-15 nutarimas). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas).

Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad L. R. diagnozuota dešinės krūties piktybinis navikas, taikomas specifinis gydymas. Šiuo metu bendra būklė patenkinama, tęsiamas gydymas pas onkologą. Pareiškėja sega glaukoma, taip pat dešinės rankos sutrikusi funkcija (b. l. 7–10). Teisėjų kolegija, įvertinusi turimų rašytinių įrodymų visetą, daro išvadą, jog pareiškėjos sveikatos būklė sunki, pareiškėjai šiuo metu reikalingi pinigai svarbių poreikių tenkinimui, jos sveikatos būklės palaikymui. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A662-1553/2014 taip pat pabrėžė, kad asmens teisės ir laisvės ribojimo pagrįstumą demokratinėje visuomenėje galima vertinti vadovaujantis protingumo ir akivaizdžios būtinybės kriterijais, jis inter alia turi atitikti teisingumo sampratą (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d., 2000 m. birželio 13 d. nutarimai), o teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr.PE_SP16-821 dalis dėl kompensuojamos sumos išmokėjimo L. R. 2017 m. kovo mėnesį 268,08 Eur yra teisėta ir pagrįsta jos naikinti nėra teisinio pagrindo. Tačiau atsižvelgdama į minėtas individualios bylos aplinkybes, taip pat į visuotinai teisėje pripažįstamų bei taikomų teisingumo, proporcingumo bei protingumo principų nuostatas, taip pat į tai, kad Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje yra numatytos tam tikros išimtys išmokant senatvės pensijos kompensuojamą sumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. PE_SP16-821 dalis dėl kompensuojamos sumos išmokėjimo L. R. 2018 m. kovo mėnesį 276,20 Eur naikintina ir atsakovas įpareigotinas pareiškėjai L. R. senatvės pensijos likusią kompensuojamąją sumą – 276,20 Eur išmokėti iki 2017 metų kovo 31 d.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos L. R. patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. PE_SP16-821 dalį dėl kompensuojamos sumos išmokėjimo L. R. 2018 m. kovo mėnesį 276,20 Eur ir įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių pareiškėjai L. R. senatvės pensijos likusią kompensuojamąją sumą – 276,20 Eur išmokėti iki 2017 metų kovo 31 d.

Sprendimas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.