Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-04-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-187-350-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-09
Bylos Nr.
1A-187-350-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis (pirm.), Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas
Nuteistasis
A. Č.
Advokatai
Rima Keblienė
Kategorijos

Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1A-187-350/2009

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.7.1., 1.2.14.3.2., 2.4.6.

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. balandžio 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Evaldo Vanago ir Eligijaus Gladučio,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorui Ignui Railai,gynėjui advokatui Rimai Keblienei,nuteistajam A. Č.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2006-03-31 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2008 m. balandžio 18 d., apie 19.30 val., išdaužęs gyvenamojo namo lango stiklą įsibrovė į patalpą – V.K. S. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį Panevėžio r. (duomenys neskelbtini) kaime, ir grąsindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą bei jį panaudodamas, tai yra kumščiu vieną kartą suduodamas V.K. S. į veido kairę pusę ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą, bei į kaklo sritį įremdamas virtuvinį peilį, pagrobė V.K. S. priklausantį turtą: po lovos čiužiniu buvusius 80 litų ir striukės kišenėje buvusius 110 litų, viso 190 litų.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. Č. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-02-03 nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas priimdamas nuosprendį nepagrįstai jį nuteisė nesant byloje įrodymų dėl jo kaltės, remdamasis vien nukentėjusiojo parodymais, neatsižvelgdamas į liudytojų parodymus ir pripažindamas juos melagingais. Jeigu teismas priimdamas nuosprendį padarė išvadą, jog jis nebuvo pas liudytojus, tai dar nereiškia, kad tuo metu jis buvo nukentėjusiojo namuose ir įvykdė nusikaltimą, kadangi nukentėjusiojo namuose nebuvo rasti nei jo pirštų atspaudai, nei avalynės pėdsakai, taip pat nerastas ir peilis, kuriuo jis tariamai grasino nukentėjusiajam. Jo įsitikinimu, nukentėjusysis jį apkalba, siekdamas keršto už neva anksčiau įvykdytą vagystę iš buto.

Atsikirtimų BPK 317 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

Teismo posėdyje nuteistasis bei gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Č. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas nuosprendį laiko ydingu dėl to, kad teismas jį pripažino kaltu, nesant jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais ištirtais teisiamajame posėdyje, o įvertinus jų visetą padaryta teisinga išvada dėl A. Č. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Ši išvada pagrįsta paties A. Č., nukentėjusiojo V.K. S., liudytojų G. K. S. Z. ir R. K. parodymų visetu, kita rašytine bylos medžiaga. Šie duomenys gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

Kolegija pažymi, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas – išimtinė teismo teisė ir pareiga. Kiekvienu atskiru atveju teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia klausimą, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įstatymu bei remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių ištyrimu. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. Č. įsibrovęs į V.K. S. priklausantį gyvenamąjį namą panaudojo prieš nukentėjusįjį smurtą, t. y., kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į veido kairę pusę bei į kaklo sritį įrėmė nuo stalo paimtą virtuvinį peilį, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis ir taip išreikšdamas grasinimą nedelsiant vėl panaudoti smurtą, jeigu nukentėjusysis bandytų priešintis ir pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kaip plėšimas įsibraunant į patalpą ir panaudojant smurtą. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą gali būti išreiškiamas žodžiais, veiksmais – demonstruojant peilį ar kitą įrankį, bauginančiais gestais. Grasinimas turi būti realus – egzistuoti objektyviai, o ne nukentėjusiojo suvokime. Panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio (šioje byloje - peilio) žalojančių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas juo – žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu. Peilis yra įrankis, skirtas ką nors pjauti. Pagal savo paskirtį peiliai gali būti skirstomi į įvairias klasifikacines grupes: koviniai, ūkinės paskirties, buitinės paskirties ir panašiai. Bet kokio peilio panaudojimas pagrobiant svetimą turtą kvalifikuojamas pagal BK 2 dalį. Tokia įstatymo leidėjo pozicija yra suprantama: panaudojant bet kokios paskirties peilį (ar kitą BK 180 straipsnio 2 dalyje nurodytą įrankį) lengviau palaužiamas nukentėjusiojo pasipriešinimas, jam gali būti padaryti sunkesni kūno sužalojimai, nusikaltimo darymo metu „tvirčiau“ jaučiasi kaltininkas. Kadangi V.K. S. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs ir išsamūs, tai, nors tyrimo metu nusikaltimo įrankis – peilis, nebuvo surastas, šioje dalyje netikėti nukentėjusiojo V.K. S. parodymais, jog po nusikaltimo padarymo jis pasigedo peilio, kuriuo nuteistasis jam paėmęs nuo stalo grasino, o po to peilį išsinešė, nėra pagrindo.

Nukentėjusiojo V.K. S. parodymai, kad nusikaltimą jo atžvilgiu padarė būtent apeliantas, yra nuoseklūs viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu. Pareiškime apie nusikaltimą, nukentėjusysis nurodė, kad jį apiplėšė iš matymo pažįstamas vyriškis (T.1 b.l. 4) Tuoj po to apklausiamas liudytoju, nukentėjusysis nurodė, kad jį apiplėšė kaimyno Gedimino pažįstamas (T.1 b.l. 10-11) Papildomos apklausos metu V.K. S. nusikaltimą padariusį asmenį apibūdino dar išsamiau - nurodė jo išvaizdą, aprangą, tai, kad kalbėjo su rusišku akcentu (T. 1 b.l. 12-14), po to atpažinto apeliantą iš nuotraukų (T.1 b.l. 28-30). Savo parodymus, jog nusikaltimą padarė būtent apeliantas, nukentėjusysis patvirtino ir teisme.

Liudytojas G. K. ikiteisminio tyrimo metu, t.y. 2008-04-21, parodė, kad A. Č. buvo pas jį 2008-04-18, kad visą tą dieną gėrė alkoholinius gėrimus, tačiau kada A. Č. iš jo namų išvyko nežino, nes atsibudęs vakare jo neberado (T.1 b.l. 24-25).

Taigi, šių įrodymų visetu A. Č. kaltė įrodyta, kadangi kiti įrodymai, neva paneigiantys A. Č. kaltę, yra prieštaringi - jie prieštarauja ne tik aukščiau nurodytiems įrodymams, tačiau nesutampa ir tarpusavyje.

Pirmą kartą apklausiamas įtariamuoju A. Č. nurodė, kad 2008-04-18 apie 14 val. keleiviniu autobusu iš (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio raj., išvažiavo į Panevėžio miestą, tačiau ne į namus, o pas giminaičius, tačiau kur ir pas kokius atsisakė nurodyti (t. 1, b. l. 62-63). Vėliau A. Č. atsisakė duoti parodymus, nurodydamas, jog tvirtina savo pirminius parodymus, o teisiamojo posėdžio metu jau nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) kaimo išvažiavo apie 12-13 val. su taksi (t. 2, b. l. 107) ir pateikė prašymą apklausti liudytojus S. Z. ir R. K., galinčius patvirtinti jo alibi. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, šie liudytojai nėra A. Č. giminaičiai.

Liudytojai S. Z. ir R. K. nors iš esmės negalėjo paaiškinti, kuo jiems yra įsimintina 2008 m. balandžio 18 d., tačiau tvirtino, kad tą dieną nuo 12 ar 13 val. A. Č. pas juos buvo, nors kitų su datomis susijusių aplinkybių nurodyti negalėjo. S. Z. taip pat nurodė, kad laišku A. Č. prašė jų paliudyti teisme, kad jis buvo pas juos minėtą dieną. S. Z. ir R. K. taip pat nurodė, kad A. Č. pas juos atvyko blaivas, kai tuo tarpu G. K. nurodė, jog tą dieną begerdamas kartu su A. Č. alkoholinius gėrimus, jis pasigėrė ir užmigo. Taigi akivaizdu, kad ir A. Č. nurodytu laiku buvo girtas. Be to, S. Z. ir R. K. parodymai nesutampa ir detalėse: nors abu liudytojai nurodė, kad atvykus pas juos A. Č. buvo kepami šašlykai, tačiau S. Z. nurodė, kad A. Č. pinigų neturėjo, todėl viską pirko ji pati, o R. K. nurodo, jog šašlykus atsivežė A. Č..

Šių aplinkybių visetas leidžia padaryti kategorišką išvadą, kad aukščiau aptarti apelianto ir liudytojų S. Z. ir R. K. parodymai prieštarauja tarpusavyje bei byloje ištirtų įrodymų visetui, todėl atmestini. Tai, kad nusikaltimo padarymo vietoje nebuvo rasti A. Č. rankų pirštų atspaudai ar avalynės pėdsakai nerodo, jog A. Č. nepadarė šio nusikaltimo - baudžiamasis įstatymas nenumato, kokiais konkrečiais įrodymais turi remtis teismas, pagrįsdamas asmens kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, t.y. parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį tiek už padarytą nusikalstamą veiką, tiek galutinę subendrintą bausmę, tinkamai taikė BK 41, 54, 61, 64 str. nuostatas, bausmės klausimas apeliaciniame skunde nekeliamas, todėl teismas dėl to daugiau nepasisako.

Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad ši baudžiamoji byla išnagrinėta išsamiai ir visapusiškai, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, tenkinti skundo nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teismas

nutarė:

Nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algirdas GaputisTeisėjai Evaldas VanagasEligijus Gladutis