Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. J., J. J., L. J. ieškinį atsakovui J. P. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – L. J. (atstovaujama įstatyminio atstovo I. N. J), I. N. J., A. J. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-12-16 priimtas preliminarus teismo sprendimas, kuriuo ieškinys buvo patenkintas (e.b. 1t. , b.l. 9-10).

2016-01-13 gauti atsakovo prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo (e.b.1 t., b.l. 18-23). Atsakovas prašo preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Prieštaravimuose nurodoma, kad atsakovas ir J. J. planavo kurti bendrą verslą, todėl buvo sutarta už J. J. ir atsakovo bendras lėšas įsigyti medienos apdirbimo stakles, kurios bus naudojamos bendrai įsteigtoje įmonėje. Kadangi dar nebuvo įkurta bendra įmonė, atsakovas Vokietijoje surado ir nupirko medienos apdirbimo stakles. Šis turtas buvo pirktas atsakovo, kaip fizinio asmens vardu. Užtikrinant J. J. interesus atsakovas 2003-04-04 pasirašė skolos lapelį. 2005-01-25 atsakovas ir J. J. įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2005-11-11 visuotinių akcininkų susirinkimo posėdžio protokolu nutarta nupirkti iš atsakovo medienos apdirbimo stakles, kurių bendra vertė buvo 130 840 Lt, jie buvo įtraukti į bendrovės apskaitą. Atsižvelgiant į tai, J. J. atsakovo skolą užskaitė kaip įnašą į bendrą bendrovės turtą bei nurodė, kad Skolos lapelį anuliavęs ir jokių pretenzijų dėl skolos neturi. Po J. J. mirties, paveldėtojams dalinantis velionio J. J. turtą, buvo pasamdytas nepriklausomas auditorius, kuris vieną Bendrovės akcijos vertę įvertino 428,24 Lt. Atsakovas kartu su paveldėtojais, įvertinus J. J. įnašą į Bendrovę, įskaitant ir Skolos lapelį, sudarė J. J. priklaususių akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Ir vietoj nepriklausomo auditoriaus nustatytos 428,24 Lt už 1 akciją buvo sumokėta 1500 Lt už 1 akciją kaina, t.y. už 50 vienetų Bendrovės akcijų sumokėta 75 000 Lt kaina. Tokiu būdu buvo atlyginama paveldėtojams už J. J. įnašus į Bendrovę. Atsakovas, praėjus daugiau kaip penkiems metams nuo akciją pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, gavo vieno iš ieškovų, A. J., atstovaujamo advokato A. Š., 2014-01-21 pretenziją dėl 15 000 USD grąžinimo pagal Skolos lapelį. Atsakovas 2014-02-26 elektroniniu paštu advokatui A. Š. pateikė atsakymą į pretenziją dėl skolos grąžinimo. Atsakovas Skolos lapelį J. J. išdavė užtikrindamas susitarimą dėl medienos apdirbimo staklių įsigijimo bei medienos apdirbimo staklių perleidimo bendrai kuriamos įmonės nuosavybėn. Atsakovui įvykdžius susitarimą, prievolė pagal Skolos lapelį baigėsi ir J. J. neturėjo reikalavimo teisės į atsakovą, tačiau esant priešingai situacijai J. J. turėjo galimybę išsiieškoti skolą iš atsakovo. Tai, kad J. J. nereikalavo atsakovą įvykdyti prievolės pagal Skolos lapelį parodo, kad tarp šalių esant verslo santykiams prievolė pagal Skolos lapelį buvo įskaityta ir pasibaigusi. Skolos lapelyje nėra atsakovo įsipareigojimo grąžinti pasiskolintus pinigus bei nenumatytas terminas grąžinti skolą, nors paskolinta didelė pinigą suma. Taip pat Skolos lapelyje nenumatyta pareigos mokėti palūkanų už pasiskolintą sumą, nors iš pateikiamų įrodymą akivaizdu, jog J. J. buvo verslininkas. Atsižvelgiant į tai, būtų neprotinga manyti, kad J. J. paskolino 15 000 USD sumą atsakovui neapibrėžtam laikui ir nereikalavo mokėti palūkaną ir visą laikotarpį nuo 2003-04-04 iki savo mirties, t.y. iki 2007-07-12, nepasinaudojo savo teise susigrąžinti paskolintus pinigus. Tai parodo, kad tarp atsakovo ir J. J. nebuvo paskolos teisinių santykių. Atsakovas ir J. J. vystė bendrą verslą bei sudarė ne vieną sandorį, kurių metu atsakovas gavo piniginių lėšų, todėl J. J., turėdamas reikalavimo teisę pagal Skolos lapelį, turėjo ne vieną galimybę išsiieškoti atsakovui paskolintus pinigus. Tai, jog J. J. nereikalavo skolos ir tai, jog būdavo sudarinėjami bendri pirkimo pardavimo sandoriai parodo, kad atsakovo prievolė pagal Skolos lapelį buvo įvykdyta ir pasibaigusi.

Teismo posėdžio metu ieškovė L. J. bei ieškovų atstovas advokatas ieškinį palaikė. L. J. papildomai paaiškino, kad jie skolos raštelį rado prieš kelis metus. Jis buvo tėvo namuose seife. Atrakinę tą seifą rado daug skolos raštelių. Kitų skolininkų į teismą nepadavė. Po tėvo mirties buvo apiplėštas namas. Negalėjo paaiškinti, kodėl tiek laiko po tėvo mirties nieks neapžiūrėjo kas yra laikoma seife. Raštelį rado brolis. Jų tėvas buvo advokatas. Ji žinojo tėvo natūrą ir žinojo, kad tėtis nelaikytų skolos raštelių, kurie buvo apmokėti. Pripažįsta, kad tėvas su atsakovu turėjo firmą. Atsakovas nupirko jų akcijas. Negalėjo paaiškinti, kodėl už akcijas buvo sumokėta tokia kaina.

Motyvuojamoji dalis

Preliminarus sprendimas naikintinas. Ieškinys atmestinas.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad J. P. 2003-04-14 pasirašė skolos lapelį, kuriame nurodyta, kad jis pasiskolino pas J. J. 15 000 JAV dolerių (e.b. 1t., b.l. 7).

Iš 2008-05-21 Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo (papildomo) nustatyta, kad J. J. mirė 2007-07-12 ir jo turtą lygiomis dalimis paveldėjo I. J., L. J. (J), A. J., J. J., L. J., A. J..

2014-01-21 ieškovo, A. J., atstovas, advokatas A. Š., pateikė atsakovui pretenziją dėl 15 000 USD grąžinimo pagal Skolos lapelį (e.b. 1t., b.l. 5). Atsakovas 2014-02-26 advokatui A. Š. pateikė atsakymą į pareikštą pretenziją dėl skolos grąžinimo (e.b. 1t., b.l. 76).

Su reikalavimu priteisti iš atsakovo paskolintą sumą pagal skolos lapelį į teismą 2015-12-11 kreipėsi trys paveldėtojai - A. J., J. J., L. J., prašydami priteisti jų naudai lygiomis dalimis pusę skolos lapelyje nurodytos sumos, t.y. 6733 eurų, kiekvienam ieškovui po 2244,33 eurų.

Tarp šalių iškilęs ginčas dėl paskolos teisinių santykių egzistavimo. Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu nurodo, kad jį su skolos raštelio turėtoju siejo ne paskoliniai santykiai, o bendro verslo kūrimo santykiai, skolos raštelis atliko ne paskolos sutarties patvirtinimo funkciją, o prievolės užtikrinimo funkciją, kad J. J. pinigai bus panaudoti bendram atsakovo ir J. J. verslui sukurti.

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Taigi paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). CK 6.871 straipsnyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 2 000 Lt, turi būti rašytinė. CK 6.871 str. 3 d., atsižvelgiant į šių santykių specifiką, jų paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, palyginus su ta bendrąja, kuri nustatyta CK 1.73 str. 2 d., 6.192 str. 2 d., ir nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 str.). CK 6.871 str. 3 d. įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose taikytiną protingo žmogaus standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Ginčą dėl paskolos teisinių santykių nagrinėjantis teismas turi aiškinti paskolos raštelį atsižvelgdamas į sutarčių aiškinimo taisykles, tikrąją šalių valią, ketinimus. Juolab kad, kaip jau ir buvo minėta, ir teismų praktikoje yra pažymėta, jog, atsižvelgiant į CK 6.871 str. 3 d. įtvirtintos normos dispoziciją, įstatymų leidėjas yra nustatęs tam tikrus reikalavimus ne tik skolos dokumento formai, bet ir turiniui. Taigi, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo mėn. 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinės bylos Nr. 3k-3-564/2010 ir kt.). Pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip bet kuris sandoris, negali būti preziumuojamas, nes šalys turi tai užfiksuoti paskolos sutartyje arba pripažinti tokį faktą kilus ginčui.

CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai.

Vertinant skolos raštelio turinį nustatyta, kad jame nėra nurodyta, jog atsakovas gavo pinigus iš J. J., nėra atsakovo įsipareigojimo grąžinti pasiskolintus pinigus bei nenumatytas terminas grąžinti skolą, nenumatyta pareiga mokėti palūkanas. Atsakovo išduotas skolos raštelis neatitinka paskolos teisinių santykių. Jame nenurodytas pinigų perdavimo faktas be to jame nėra atsakovo įsipareigojimo grąžinti pasiskolintus pinigus. Įvertinus aplinkybę, kad J. J. buvo advokatas, todėl labiau tikėtina, kad jeigu jį su atsakovu būtų sieję paskolos teisiniai santykiai, jis žinodamas keliamus reikalavimus paskolos sutarčiai, būtų sudaręs rašytinę paskolos sutartį arba bent įpareigojęs atsakovą į skolos raštelį įrašyti, kad jis skolinamus pinigus gavo ir įsipareigoja juos grąžinti. Ginčo sprendimui aktualu yra tai, kad asmuo, kurio naudai išduotas skolos raštelis yra miręs. Jo teisių perėmėjai nežino jokių aplinkybių, kuriomis buvo pasirašytas skolos raštelis. Teismui kelia pagrįstų abejonių ir ta aplinkybė, kad skolos raštelis, kuris buvo laikomas mirusiojo namuose seife buvo rastas praėjus daugiau negu septyniems metams po J. J. mirties.

Atsakovas nurodo, kad skolos raštelis buvo išduotas ne paskolos santykių patvirtinimui, o prievolės įvykdymo užtikrinimui. Nurodo, kad jis su J. J. buvo nusprendę kurti bendrą verslą, skolos raštelį J. J. išdavė užtikrindamas susitarimą dėl medienos apdirbimo staklių įsigijimo bei medienos apdirbimo staklių perleidimo bendrai kuriamos įmonės nuosavybėn.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2005-01-25 atsakovas su J. J. pasirašė uždarosios akcinės bendrovės steigimo sutartį ir įsteigė UAB „ (duomenys neskelbtini)“ (e.b., 1t., b.l. 24-26). Atsakovas ir J. J. buvo vieninteliai steigėjai ir akcininkai, kuriems priklausė po 50 akciją iš 100 proc. visų bendrovės akcijų (e.b., 1t., b.l. 27-28, 29-30). 2005-11-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė nupirkti iš atsakovo medienos apdirbimo stakles (e.b., 1t., b.l. 32-33). Medienos apdirbimo staklės ir elektros įrenginiai įsigyti iš atsakovo buvo įtraukti į atsakovo su J. J. įsteigtos įmonės apskaitą, viso bendrovės balanse apskaitant turto už 130840 Lt (e.b.1t., b.l. 34-68, 2t., b.l. 78).

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2008-06-27 nepriklausomas auditorius atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkų nuosavybės įvertinimą, tikslu nustatyti orientacinę faktinę vienos akcijos vertę ir konstatavo, kad vienos akcijos vertė 428,24 Lt (e.b.1t., b.l. 69-70). 2008-12-08 atsakovas su J. J. turto paveldėtojais sudarė Akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu įsigijo paveldėtas J. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, sumokėdamas 75 000 Lt kainą (e.b., 1t., b.l. 71-73). Taigi įsigyjant iš paveldėtojų akcijas vietoj nepriklausomo auditoriaus nustatytos 428,24 Lt už 1 akciją buvo sumokėta 1500 Lt už 1 akciją kaina.

Byloje pateikti įrodymai neginčijamai pagrindžia atsakovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas su J. J. vykdė bendrą verslą. Įsteigė uždarąją akcinę bendrovę, lygiomis dalimis valdė jos akcijas. Pateikti įrodymai sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovas už raštelyje nurodytus pinigus įgijo medienos apdirbimo įrangą, kuri vėliau buvo perduota bendrai įsteigtai įmonei.

Atsižvelgdamas į visus paminėtus įrodymus, vertindamas šių įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad labiau tikėtina, jog pagal 2003-04-14 pasirašytą skolos raštelį J. P. nesiskolino pinigų iš J. J., o tik užtikrino, kad J. J. pinigai bus panaudoti bendro verslo įkūrimui ir taip sukūrė tik prievolės įvykdymo užtikrinimo prievolę. Vien ta aplinkybė, kad įkūrus bendrą verslą skolos raštelis liko pas J. J., nesudaro pagrindo pripažinti, kad pastarąjį su atsakovu siejo paskoliniai santykiai.

Atsižvelgiant į tai preliminarus teismo sprendimas naikinamas, o ieškinys atmetamas.

CPK 430 str. 7 d. numatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad jis patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (e.b. 1 t., b.l. 15-16). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 430 str. 6 d., 7 d., 8 d., 262 str. 1 d., 270 str., 370 str. teismas

nusprendžia:

preliminarų sprendimą panaikinti. Ieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 484 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.