Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio butų ūkis“ ieškinį atsakovui R. P. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 80,85 Eur skolą dėl nesumokėtų mokesčių už jos suteiktas administravimo ir kt. paslaugas už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 20 d. iki 2019 m. sausio 31 d., 2,86 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ir teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, kad atsakovas yra ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, savininkas. (duomenys neskelbtini) namo butų savininkai yra sudarę jungtinės veiklos sutartį. 2004 m. gegužės 3 d. namo savininkų įgaliotas asmuo su ieškove sudarė sutartį dėl administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų teikimo. Atsakovas naudojasi visomis paslaugomis, ieškovės teikiamomis daugiabučio namo gyventojams, bet už suteiktas paslaugas nemoka. Nuo 2017 m. liepos 20 d. iki 2019 m. sausio 31 d. susidarė 80,85 Eur skola. Atsakovas savo prievolės laiku nevykdo, todėl jam paskaičiuoti 2,86 Eur delspinigiai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys (b. l. 12). 2004 m. balandžio 13 d. (duomenys neskelbtini) namo butų savininkai sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria išrinktas sutarties dalyvių įgaliotas atstovas – A. G. (b. l. 52-53). 2004 m. gegužės 3 d. tarp ieškovės ir (duomenys neskelbtini) namo jungtinės veiklos sutarties dalyvių, atstovaujamų įgalioto asmens, buvo sudaryta Pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti sutartyje numatytas administravimo paslaugas, o butų savininkai įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti po 0,189 Lt (2016 m. balandžio 25 d. sutarties pakeitimu - po 0,133 Eur) už vieną kv. metrą naudingo buto ploto per mėnesį iki einamojo mėnesio 30 dienos (b. l. 16, 17). Atsakovas atskiros sutarties su ieškove nėra sudaręs.

Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti skolą ir delspinigius. Savo atsikirtimus į ieškinį grindžia tuo, kad: 1) ieškovės ir jo nesieja jokie sutartiniai santykiai, nes jis nėra sudaręs su ieškove jokių paslaugų tiekimo sutarčių; 2) 2004 m. gegužės 3 d. sutartį pasirašė neįgaliotas asmuo; 3) ieškovė nėra suorganizavusi daugiabučio gyventojų susirinkimo ar kitaip informavusi apie jos suteiktas paslaugas už 2017 – 2018 metus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų savininkai yra pasirinkę bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą, sudarant jungtinės veiklos sutartį. (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų jungtinės veiklos sutartis sudaryta 2004 m. balandžio 13 d. (b. l. 52-53). Sutartis įregistruota Valstybės įmonėje „Registrų centras“. Sutarties 4.1. punktu jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesus atstovauti paskirta A. G.. 2004 m. gegužės 3 d. įgaliotas asmuo A. G. su AB „Panevėžio butų ūkis“ sudarė Pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartį, pagal kurią (duomenys neskelbtini) namo gyventojams teikiamos paslaugos, administruojant gyvenamąjį daugiabutį namą. Todėl teismas sprendžia, jog Jungtinės veiklos sutartis sudaryta teisėtai, ja paskirtas įgaliotas asmuo turėjo teisę pasirašyti sutartį su ieškove. Dėl to su tuo susiję atsakovo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Atsakovo, kaip dalies buto savininko teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse (CK 4.83 str.), Jungtinės veiklos sutartyje, kurios nuostatos galioja ir atsakovui. Taigi atsakovas, kaip buto dalies savininkas, turi pareigą išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius. Todėl aplinkybė, jog pats atsakovas nėra tiesiogiai su ieškove sudaręs sutarties, neturi esminės reikšmės, sprendžiant šalių ginčą.

T.p. nepagrįsti ir atsakovo argumentai apie ieškovės netinkamą pareigų vykdymą (dėl susirinkimų neorganizavimo ar informacijos neteikimo). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą. Kaip jau minėta, daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų savininkai yra pasirinkę bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą, sudarant jungtinės veiklos sutartį, o ne paskiriant administratorių. Todėl ieškovei Nuostatai nėra taikomi. Be to, byloje esantys Statinio kasmetinės apžiūros aktai, kurie be kita ko yra pasirašyti ir Jungtinės veiklos sutartyje numatyto atstovo patvirtina, kad ieškovė informaciją už 2017 m. – 2018 m. teikė (b. l. 38, 39).

Todėl teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimai pagrįsti, o atsakovas be pagrindo atsisako mokėti už ieškovės suteiktas paslaugas. Ieškovės pateiktas skolos skaičiavimas patvirtina, kad skolos dydis pagrįstas, atitinka 2004 m. gegužės 3 d. sutarties nuostatas. Todėl jos reikalavimas dėl 80,85 Eur skolos už pastato priežiūrą ir administravimą, kaupimo lėšas namo remontui tenkinamas (CK 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis, 6.213 str.).

Kadangi atsakovas savo prievolės atsiskaityti su ieškove nevykdo laiku ir nustatytais terminais, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“, jam paskaičiuoti delspinigiai, kurie sudaro 2,86 Eur (b. l. 15). Ieškovė reikalauja šių netesybų. Reikalavimas pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.71 str.).

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl t.p. tenkinamas.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 20,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79, 80, 93 straipsniai), valstybei - 13,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 80,85 Eur (aštuoniasdešimties eurų 85 ct) skolą, 2,86 Eur (dviejų eurų 86 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (83,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,00 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio – ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio butų ūkis“, įmonės kodas 147146714, naudai.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,30 Eur (trylika eurų 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660).

Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.