Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., nuosprendžiu paskirta bausmė daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir nustatyta galutinė 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. J., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

E. D. nuteistas už tai, kad drauge su A. J. veikdamas bendrininkų grupėje, 2007 m. balandžio mėnesio viduryje, tyrimu nenustatytą dieną bei valandą, (duomenys neskelbtini) 4, A. J. iš V. K. namo kiemo, pagrobus svetimą V. K. turtą – automobilio FORD ESCORT valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) raktelį 30 litų vertės, 2007 m. balandžio 15 d. apie 01.00 val. veikdamas bendrininkų grupėje iš V. K. namo kiemo, pagrobė svetimą V. K. turtą – automobilį FORD ESCORT valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) 5000 litų vertės, viso pagrobė svetimo turto bendros 5030 litų vertės.

Apeliaciniame skunde E. D. nurodo, kad paskirta trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė per griežta. Savo argumentą apeliantas motyvuoja tuo, kad ankstesniu nuosprendžiu už tokį pat nusikaltimą paskirta tik dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo įstatyminė atstovė bei gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Apeliantas skunde sulygino galutines, nuosprendžiais subendrintas bausmes, o ne bausmes už atskiras nusikalstamas veikas. Skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams. Ankstesniu, 2007 m. gegužės 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už analogišką veiką (BK 178 str. 2 d.) paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Įstatymas įpareigoja teismą skiriamas bausmes individualizuoti - nustatyti tokią bausmę, kuri ne tik atstatytų socialinį teisingumą, bet ir pataisytų asmenį. Todėl, skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi dviejų rūšių baudžiamosios teisės normomis: Specialiosios dalies straipsnio sankcija ir Bendrosios dalies normomis, detalizuojančiomis sankcijų taikymą (BK 54 str. ir šiuo atveju 91 str., nes nuteistasis - nepilnametis). Specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos ribos laisvės atėmimo bausmei, kaip antai, BK 178 str. 2 d. sankcijoje nusikalstamų veikų padarymo metu numatyta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Konkretų jos dydį teismas nustato, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Skiriant bausmę nepilnamečiui, be minėtų aplinkybių, teismas atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (BK 91 str. 2 d.). Iš čia seka, kad tam pačiam asmeniui už analogišką veiką gali būti skiriamos skirtingos bausmės, ypač, jei anksčiau skirtomis švelnesnėmis bausmėmis bausmės tikslai pasiekti nebuvo.

Kolegija, patikrinusi nuosprendį apeliacinio skundo ribose, nustatė, kad pirmos instancijos teismas bausmę nuteistajam E. D. paskyrė vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir Baudžiamojo kodekso XI skyriuje išdėstytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais. Kolegijos nuomone, bausmė – jos rūšis ir trukmė – tinkamai individualizuota, nuosprendyje išdėstyti išsamūs jos skyrimo motyvai.

E. D. padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), padarytas bausmės vykdymo atidėjimo metu. Iki nusikaltimo padarymo teistas tris kartus už nusikaltimus nuosavybei, teismo skirtas laisvės apribojimas bei du kartus atidėtas bausmės vykdymas nepilnamečio gyvenimo būdo nepakeitė ir nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Beje, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu nuteistas už sunkų nusikaltimą nuosavybei (BK 180 str. 2 d.), kuris padarytas taip pat iki minėtų nusikaltimų (2007 m. kovo 11 d.). Taigi, teismo išvada, kad švelnesne bausme, nei realus laisvės atėmimas, nusikalstamiems E. D. poelgiams pakeisti nepakanka, yra pagrįsta ir teisinga.

Bausmės trukmę teismas nustatė, atsižvelgęs į paminėtas, bei kitas BK 54 str. 2 d. ir 91 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Įrašytas į policiją dominančių vaikų kartoteką, draugauja su neigiamą įtaką jam darančiais asmenimis (b.l. 88). Mokyklos direktorės charakterizuotas neigiamai (b.l. 89), už pamokų nelankymą ir blogą elgesį iš mokinių sąrašo išbrauktas, šiuo metu nesimoko ir nedirba. Baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose (b.l. 79). Nepilnamečio buitinės ir materialinės sąlygos patenkinamos, gyvena su motina (tėvai išsituokę), kuri, kaip matyti, nepilnamečio auklėjimui įtakos neturi. Byloje yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir viena – sunkinanti (nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje). Atsižvelgus į paminėtus socialinius – psichologinius nepilnamečio asmenybės ypatumus, pirmos instancijos teismo paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra artima sankcijoje nustatytai minimaliai šios bausmės ribai, neprieštarauja bausmės paskirčiai, numatytai BK 41 ir 80 straipsniuose, todėl negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Nusikalstama veika, už kurią E. D. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta 2007 m. balandžio mėnesio viduryje, t.y. iki 2007 m. gegužės 22 d. nuosprendžio priėmimo, todėl teismas, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 4 d, 9 d. abejais nuosprendžiais skirtas bausmes subendrino. Teisę individualizuoti įstatymas suteikia ir nustatant bausmių bendrinimo būdą. Šiuo atveju, teismas,. parinkęs nuteistajam palankesnį – dalinį bendrinimo būdą, prie 2007 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu skirtos subendrintos 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjęs dalį (6 mėnesius) šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės, įstatymo nepažeidė.

Dėl paminėto, nuosprendis nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo E. D. apeliacinį skundą atmesti.