Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-433-919/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-11-29
Bylos Nr.: 1A-433-919/2024
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aurelijus Rauckis, Lina Lesinskienė, Judita Sungailaitė
Nuteistasis: A. S.
Civilinis atsakovas: UAB „(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-433-919/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28003-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.5.1; 2.4.7 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Juditos Sungailaitės,

sekretoriaujant Linai Kemežienei, Audronei Tulauskienei,dalyvaujant prokurorei R. S.,nuteistajam A. S. ir jo gynėjui advokatui R. G.,civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei K. R.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės K. R. apeliacinį skundą ir nuteistojo A. S. gynėjos advokatės K. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2024 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 5 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant A. S. per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo raštu atsiprašyti nukentėjusiųjų ir viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 68¹ straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 (dvejiems) metams atimta teisė dirbti bet kokį vadovaujantį darbą statybų, rangos srityje ir teisė užsiimti statybų, rangos organizavimo veikla.

A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Y. P. neturtinei žalai atlyginti priteista 15 000 eurų, V. P. – 10 000 eurų, D. P. – 20 000 eurų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. S., Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nuosprendžiu nuteistas už tai kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, vykdant darbus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pasirašytą 2019 m. balandžio 11 d. Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), netinkamai organizavo specialiųjų statybos darbų vykdymą, nevykdė pareigos sudaryti darbuotojams saugias darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, nepaskyrė specialiųjų statybos darbų vadovo, darbų vadovo, už saugos ir sveikatos taisyklių statyboje užtikrinimą ir darbų saugos ir sveikatos, aplinkos apsaugos kontrolę atsakingu paskyrė tinkamos kvalifikacijos neturintį darbų vykdytoją V. Š., neužtikrino saugaus darbo organizavimo, neužtikrino saugaus darbo, kad statybvietėje, kur turėjo būti vykdomi stacionarių gaisro gesinimo sistemų montavimo darbai, būtų nustatytos pavojingos zonos, pavojingose zonose būtų įrengtos privalomos techninės apsauginės priemonės, kad tinkamai būtų įrengtas atviros technologinės angos, esančios 4,3 m. aukštyje, apsauginis aptvėrimas, pro kurią 2019 m. lieps 3 d., apie 09.00 val., iškrito pagal 2018 m. spalio 3 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbęs (duomenys neskelbtini) pilietis V. P., kuris dėl patirtos politraumos 2019 m. liepos 5 d. mirė, tuo pažeidė darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius galiojančius darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus – 2019 m. balandžio 11 d. Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4.4.1 p. reikalavimą, numatantį, kad visi darbai yra vykdomi rangovo rizika bei atsakomybe, rangovas visiškai atsako, kad darbų vykdymo metu būtų griežtai laikomasi visų teisės aktuose nustatytų darbų saugos ir sveikatos saugos, normatyvinių statybos techninių ir kitų reikalavimų, rangovas įsipareigoja darbų atlikimo zonoje pagal darbo saugos reikalavimus savo lėšomis, jėgomis ir rizika įrengti ir iki darbų pabaigos tinkamai išlaikyti pavojingų zonų aptvėrimą, pažeidė Statybvietės darbo tvarkos taisyklių 8.1 p. reikalavimą, numatantį, kad rangovo įsakymu turi būti paskirtas statybos vadovas, atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą ir užtikrinimą objekte, 8.3.10 ir 8.3.11 p. reikalavimus, numatančius, kad kiaurymės grindyse turi būti uždengtos, apsauginiai turėklai ir užtvaros turi būti pastatytos ir prižiūrimos, pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 11 str. reikalavimą, numatantį, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 (su pakeitimais) 9 p. reikalavimą, numatantį, kad pavojingos zonos, kurioms priskiriamos neaptvertos vietos, esančios aukštyje, kai aukščio skirtumas yra 1,3 m ir didesnis, turi būti aptvertos apsauginiais aptvarais, pažeidė minėtų Taisyklių 11 p. reikalavimą, numatantį, kad darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali atsirasti rizikos veiksniai, nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, turi būti išduota paskyra-leidimas, pažeidė Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 (su pakeitimais) 4 priedo 37.1 p. reikalavimą, numatantį, kad nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtumo aptvarais arba apsaugai naudoti kitas lygiavertes priemones, tų pačių Nuostatų 37.2 p. reikalavimą, numatantį, kad darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones, pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, priimto 2001-11-08 Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-583 (su pakeitimais) 18 straipsnio 7 dalies 5 punkto reikalavimą, numatantį, kad rangovo viena iš pareigų užtikrinti saugų darbą, pažeidė Statybos darbų AGGS dalies technologijos projekto 4.4, 4.5 p. reikalavimus, numatančius darbų vadovas privalo nustatyti darbo vietoje pavojingas zonas ir įrengti kolektyvines apsaugos priemones, taip dėl nusikalstamo nerūpestingumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė gyvybę V. P..

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatavo, kad A. S. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir jo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji neatsargaus gyvybės atėmimo, pažeidžiant specialias elgesio saugumo taisykles požymiai atitinka BK 132 straipsnio 3 dalį. Teismas skirdamas A. S. bausmę atsižvelgė į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, dirba, sprendė, kad jam skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei bausmės vidurkis, bausmės vykdymą atidedant 1 metų 8 mėnesių laikotarpiui bei paskiriant įpareigojimus. Tai pat A. S. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę - 2 (dvejiems) metams atimta teisė dirbti bet kokį vadovaujantį darbą statybų, rangos srityje ir teisė užsiimti statybų, rangos organizavimo veikla. Spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio, teismas nurodė, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiųjų patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, šoką, patirtą ilgesį yra - 15 000 eurų neturtinės žalos Y. P., 10 000 eurų neturtinės žalos V. P. ir 20 000 eurų neturtinės žalos D. P..

3. Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė K. R., nesutikdama su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nuosprendžio nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo pakeisti – civilinį ieškinį atmesti.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, dėl ko nebuvo pagrindo civilinės atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta, jog būtent A. S. veiksmai buvo būtina pasekmių atsiradimo priežastis, dėl ko nekonstatavus būtino priežastinio ryšio tarp A. S. veiksmų ir pasekmių nebuvo pagrindo priteisti žalą nukentėjusiesiems būtent iš UAB “(duomenys neskelbtini)“, dėl ko civilinis ieškinys tenkintas nepagrįstai.

3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino to, kad pagrindinė padarinių kilimo sąlyga buvo ne A. S., bet kitų statybos dalyvių veiksmai, o būtent statytojo UAB “(duomenys neskelbtini)“ ir darbų saugos koordinatorės A. M. veiksmai. Civilinio atsakovo atstovės teigimu, būtent jiems teko pareiga pasirūpinti visos statybvietės darbo sąlygų saugumu. Pažymima, kad nagrinėjamu atveju statytojas nebuvo paskyręs statybos darbų vadovo, o darbų saugos koordinatorė savo pareigas vykdė aplaidžiai, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šių asmenų aplaidaus pareigų vykdymo su kilusiomis pasekmėmis, dėl ko netinkamai taikė materialinės teisės normą.

3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog uždengti technologines angas turėjo tie rangovai, kurie įrengė pertvarą, dėl ko privalomai turėjo būti sprendžiama ir dėl jų atsakomybės ir jų veiksmų santykio su pasekmėmis. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybvietės darbo tvarkos taisyklėse yra nurodyta, kad rangovai, montuojantys perdengimus, esant angoms perdengimuose, ir jeigu vidinės sienos nebus montuojamos iškart, arba rangovai įrengiantys laiptinių tarpatraminius, užtikrinant saugumą privalo nedelsiant įrengti reikalingas aptvaras/uždengimus prie atviru angų ir kitų keliančių pavojų konstrukcijų, taip pat paženklinti pavojingą zoną perspėjančiais ženklais. Nagrinėjamu atveju, to padaryta nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad būtent UAB “(duomenys neskelbtini)“ turėjo pareigą visame statybų objekte pasirūpinti saugiomis darbo sąlygomis, kai ji buvo tik viena iš daugelio rangovių, kurios dirbo statybos objekte.

3.4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad statybos objekte įvykio metu dirbo ne vienas rangovas ir visiems rangovams buvo perduotas tas pats darbų frontas - visas objektas, esantis (duomenys neskelbtini). Tą patį darbų frontą tuo pat metu buvo perėmę rangovai – 2019 m. gegužės 13 d. UAB “ (duomenys neskelbtini)“, po to UAB “ (duomenys neskelbtini)“, 2019 m. birželio 27 d. UAB “ (duomenys neskelbtini)“, 2019 m. birželio 19 d. UAB “ (duomenys neskelbtini)", 2019 m. liepos 8 d. UAB “ (duomenys neskelbtini)“, nekalbant apie eilę kitų rangovų, kurie tuo pačiu laiku buvo perėmę darbų frontą atskirose pastato dalyse. Civilinio atsakovo atstovės teigimu, atskiri rangovai neturėjo pareigos užtverti technologinių angų ir balkonų atitvarų visame 25 000 kv. m. pastate, nes tai aiškiai buvo statytojo pareiga, nes jis vykdė darbus ūkio būdu, samdydamas atskirus rangovus, dėl to privalėjo paskirti viso statinio statybos vadovą, kuris būtų atsakingas už saugos priemonių įgyvendinimą visame pastate. Tokią išvadą pagrindžia kasacinio teismo praktika, o būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 metų balandžio 13 d. nutartis Nr. 2K-100-387/2023.

3.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino darbų saugos koordinatorės - A. M. neteisėto neveikimo. Pažymima, kad Statybos įstatymo 14 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi įvykio metu), kuris nustato Statytojo (užsakovo) teises ir pareigas, 1 dalies 11 punkte numatyta, kad Statytojas (užsakovas) privalo tuo atveju, kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, paskirti vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius, kurie turi užtikrinti, kad statinio projekte būtų numatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. Analogiški reikalavimai yra numatyti ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu 2008 m. sausio 15 d. Nr. A1-22/D1-34 dėl darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų patvirtinimo Nr. A1-22/D1-34 ( redakcija galiojusi įvykio metu) 6 punkte, kuris numatė, kad Statytojas (užsakovas) arba statinio projekto valdytojas, statinio statybos valdytojas, kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, paskiria vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius, kurie turi užtikrinti, kad statinio projekte būtų numatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, ir statybos metu privalo koordinuoti ir kontroliuoti norminiuose teisės aktuose nustatytu darbuotoju saugos ir sveikatos reikalavimu įgyvendinimą bei vykdyti šių nuostatų 13 ir 14 punktuose nurodytas pareigas. Nuostatų 14.2. punktas numato, kad koordinatorius koordinuoja darbdavių ir, jei reikia, savarankiškai dirbančių asmenų veiklą, kad jie vykdytų šių nuostatų 16 punkte nurodytas pareigas ir, jei reikia, statinio techniniame projekte bei statybos darbų technologijos projekte numatytas priemones; o 14.3. punktas numato, kad atsižvelgdamas į darbų eigą ir atsiradusius pakitimus, koreguoja darbuotojų saugos ir sveikatos priemones, nustatytas statybos darbų technologijos projekte, nurodytame šių nuostatų 13.2 punkte, bei kitus dokumentus, nurodytus šių nuostatų 13.3 punkte.

3.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad būtent saugos darbų koordinatorei teko pareiga papildomai kontroliuoti saugos reikalavimų įgyvendinimą objekte, kuriame dirba daug rangovų. Kaip matyti iš 2018 m. gruodžio 7 d. paslaugų teikimo sutarties tarp A. M. ir UAB “ (duomenys neskelbtini)“ ji privalėjo pasirašytinai informuoti apie pažeidimus rangovus ir savarankiškai dirbančius asmenis, tačiau remiantis byloje esančiais įrodymais akivaizdu, kad nebuvo surašytas nei vienas pranešimas apie techninių angų ar balkonų atitvarų nebuvimą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys apie darbų saugos reikalavimų pažeidimus nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2019 m. liepos 10 d. (4 t., b. 1.33-47). 2019 m. liepos 1 d. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo fiksuota, kad pastatytos netvirtos kopėtėlės, paliktos atviros vartų angos, darbuotojai keltuve nedėvi apsauginių diržų, laiptinėse nėra porankių (4 t., b. l 34-41), tačiau nei viename pranešime nebuvo fiksuojama, kad yra paliktos neužtvertos technologinės angos bei balkonai. Be to, liudytojų parodymų visuma patvirtina, kad A. M. lankydavosi objekte ir buvo jame prieš pat įvykį, tačiau jokių pastabų dėl balkonų ar techninių angų nereiškė. Todėl, civilinio atsakovo atstovės manymu, pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti A. M. neveikimą ir priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis bei nustačius, kad būtent ji nevykdė jai priskirtų pareigų, jos atžvilgiu taikyti dalinę civilinę atsakomybę.

3.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nepagrįstai konstatuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo faktinis V. P. darbdavys, kadangi darbo santykiai UAB “(duomenys neskelbtini)“ ir V. P. nesiejo. Pažymima, kad nagrinėjamu atveju liko neįvertinti šie įrodymai: 2018 m. spalio 3 d. UAB “(duomenys neskelbtini)“ ir UAB “(duomenys neskelbtini)" sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1.1 punktu susitarė, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ sutartyje nustatyta tvarka ir terminais suteiks UAB “(duomenys neskelbtini)“ stacionarios gaisro gesinimo sistemos montavimo paslaugas UAB “(duomenys neskelbtini)“ objektuose. Todėl, UAB “(duomenys neskelbtini)“ raštas, kad neva ji nuomojo darbuotojus UAB “(duomenys neskelbtini)“ prieštarauja pateiktai sutarčiai su UAB “(duomenys neskelbtini)“. Remiantis šios sutarties 3.3.4 punktu UAB“ (duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo užtikrinti, kad jos darbuotojai būtų instruktuoti ir apmokyti saugiai suteikti paslaugas objekte. Sutarties 3.3.5 punktu įsipareigojo paskirti už jo darbuotojus atsakinga ir jiems vadovaujanti asmeni. Sutarties 3.3.6. punktu įsipareigojo užtikrinti ir informuoti savo darbuotojus apie esamus ir galimus rizikos veiksnius ir apsisaugojimo priemonių panaudojimą, instruktuoti saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje. Sutarties 3.3.7 punktu UAB “(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo supažindinti savo darbuotojus su darbo sąlygomis, su UAB “(duomenys neskelbtini)“ darbo tvarkos taisyklėmis, kitais paslaugos teikimui būtinais žinoti teisės aktais, taip pat su taikomais darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais. Civilinio atsakovo atstovės teigimu, jeigu UAB “(duomenys neskelbtini)“ būtų vykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus, žalos galėjo būti išvengta.

3.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad civilinis ieškinys nepagrįstai buvo reiškiamas išimtinai tik UAB “(duomenys neskelbtini)“, o baudžiamajame procese teismas negalėjo įtraukti į bylą kitų asmenų, atsakingų už žalos atlyginimą. Civilinio atsakovo atstovės teigimu, šioje situacijoje buvo pagrindas konstatuoti, kad esant teismo nustatytoms aplinkybėms civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje negalima tiksliai apskaičiuoti. Pažymima, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta, o 2 dalyje nurodyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Civilinio atsakovo atstovės nuomone, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti kiek ir kokią įtaką visų statybos dalyvių neteisėti veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kokią dalį žalos turi atlyginti kiekvienas atsakingas asmuo, todėl nėra galimybės nustatyti tikslaus civilinio atsakovo UAB “(duomenys neskelbtini)“ žalos dydžio dėl ko nebuvo galimybės tenkinti ieškinio.

3.9. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nors pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį sumažino, tačiau vis tik priteista neturtinė žala yra per didelė. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų patirtus dvasinius išgyvenimus grindė išimtinai jų parodymais. Nukentėjusi Y. P. teigė, kad dėl sutuoktinio mirties ji ir jos sūnus lankėsi pas psichologą, vartojo raminamus vaistus. V. P. nurodė, kad ji tris mėnesius nedirbo, gėrė migdomuosius vaistus, tačiau šiems parodymams pagrįsti nebuvo pateikti jokie įrodymai, kaip ir nebuvo įrodytas artimas V. P. ir nukentėjusiosios V. P. ryšys. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad V. P. neturėjo jokio pagrindo būti statybvietės antrame aukšte, bei į tai, kad nukentėjusieji gyvena ne Lietuvoje, o Ukrainoje, todėl nustatant neturinės žalos dydį turėjo būti atsižvelgiama į Ukrainos pragyvenimo lygį. Be to, nukentėjusiosios patvirtino, kad jų gaunamos pajamos yra 250-300 Eur per mėnesį, kas rodo, kad neturtinės žalos dydis joms priteistas neadekvačiai per didelis.

4. Nuteistojo A. S. gynėja advokatė K. R., nesutikdama su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas netirdamas kitų asmenų padarytų pažeidimų, bei jų santykio su kilusiomis pasekmėmis neišsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą.

4.2. Apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ nebuvo paskyrusi statybos darbų vadovo, kuris turėjo įvykdyti automatinės gaisro gesinimo sistemos technologinėje kortelėje nustatytas asmenines ir kolektyvines darbuotojų saugos priemones, tačiau nesutinka su tuo, kad šie veiksmai buvo būtina kilusių padarinių - t. y. V. P. mirties sąlyga.

Šalies argumentai

4.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaip pagrįstai nurodė teismas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybvietės darbo tvarkos taisyklėse yra nurodyta, kad Užsakovas/statytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)" (1.1 punktas), objekto statybos vadovas - užsakovo paskirtas statybos darbų vadovas arba kitas užsakovo ar statybos valdytojo paskirtas asmuo, atsakingas už darbo tvarkos taisyklių laikymąsi visoje statybvietės teritorijoje (1.4 punktas). Šių taisyklių 2.2 punkte numatyta, kad Rangovų statybos objekte vykdomų darbų ir šių taisyklių laikymosi statybvietėje kontrolę Užsakovas paveda statybos techniniam prižiūrėtojui ir Objekto statybos vadovui. Iš šių nuostatų analizės taip pat matyti, kad šiomis taisyklėmis statytojas prisiėmė pareigą užtikrinti darbuotojų saugumą ir visų kitų asmenų saugumą statybvietėje, tiek nustatydamas konkrečius reikalavimus, tiek ir prisiimdamas šių taisyklių laikymosi kontrolę. Šių taisyklių 8.3.10 punkte numatyta, kad kiaurymės grindyse turi būti uždengtos, tačiau kieno tai yra pareiga, šiame dokumente neįvardijama. Taip pat 8.3.29 punkte numatyta, kad rangovai, montuojantys perdengimus, esant angoms perdengimuose, ir jeigu vidinės sienos nebus montuojamos iškart, arba Rangovai įrengiantys laiptinių tarpatramius, užtikrinant saugumą privalo nedelsiant įrengti reikalingas aptvaras/uždengimus prie atviru angų ir kitu keliančių pavojų konstrukcijų, taip pat paženklinti pavojingą zona perspėjančiais ženklais. Nagrinėjamu atveju, kaip buvo nustatyta šioje byloje, rangovai, kurie montavo antro aukšto balkono perdangą, neuždengė nei technologinių angų, nei balkonų, o statytojas to visiškai nesukontroliavo.

4.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad statybos objekte įvykio metu dirbo ne vienas rangovas ir visiems rangovams buvo perduotas tas pats darbų frontas - visas objektas, esantis (duomenys neskelbtini). Tą patį darbų frontą tuo pat metu buvo perėmę rangovai – 2019 m. gegužės 13 d. UAB “ (duomenys neskelbtini)“, po to UAB “ (duomenys neskelbtini)“, 2019 m. birželio 27 d. UAB “ (duomenys neskelbtini)“, 2019 m. birželio 19 d. UAB “ (duomenys neskelbtini)", 2019 m. liepos 8 d. UAB “ (duomenys neskelbtini)“, nekalbant apie eilę kitų rangovų, kurie tuo pačiu laiku buvo perėmę darbų frontą atskirose pastato dalyse. Nuteistojo gynėjos teigimu, atskiri rangovai neturėjo pareigos užtverti technologinių angų ir balkonų atitvarų visame 25 000 kv. m. pastate, nes tai aiškiai buvo statytojo pareiga, nes jis vykdė darbus ūkio būdu, samdydamas atskirus rangovus, dėl to privalėjo paskirti viso statinio statybos vadovą, kuris būtų atsakingas už saugos priemonių įgyvendinimą visame pastate. Tokią išvadą pagrindžia kasacinio teismo praktika, o būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 metų balandžio 13 d. nutartis Nr. 2K-100- 387/2023.

4.5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje buvo apklaustas ekspertas A. S.. 2023 m. sausio 16 d. posėdžio metu nurodė, kad vienintelis statinio statybos vadovas yra vienas žmogus, kuris atsakingas. Jį skiria pats statytojas. Jam pavaldūs visi statybos darbų vadovai. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kas buvo paskirtas viso statinio statybos darbų vadovu. Liudytojais apklaustas T. D. ir O. G. nepatvirtino, kad buvo paskirti statybos vadovais, nors byloje yra UAB “ (duomenys neskelbtini)“ 2020 m. spalio 26 d. raštas, kad T. D. buvo statybos vadovu, tačiau jo darbo sutartis buvo sudaryta su UAB “ (duomenys neskelbtini)“, o ne su UAB “ (duomenys neskelbtini)“. Kad T. D. faktiškai vykdė statybos vadovo pareigas galima matyti iš liudytojos A. M. parodymų. Ji teigė, kad visus su darbų saugos pažeidimais susijusius klausimus ji derino su T. D.. Pažymima, kad T. D. nuolat lankydavosi objekte ir negalėjo nematyti nei paliktų technologinių angų, nei neatitvertų balkonų, tačiau nesiėmė jokių priemonių šiems pažeidimams pašalinti, nors teisės normos akivaizdžiai nurodo, kad tokią pareigą turėjo būtent statinio statytojo (užsakovo) paskirtas statybos darbų vadovas.

Žemesnės instancijos teismas

4.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors pirmosios instancijos teismas teisingai vertino statytojo atsakomybę už saugos reikalavimų įgyvendinimą objekte, tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į darbų saugos koordinatoriaus atsakomybę. Teisės aktai numato, kad tuo atveju, kai statant statinį dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, statytojas paskiria vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius, kurie turi užtikrinti, kad statinio projekte būtų numatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, ir statybos metu privalo koordinuoti ir kontroliuoti norminiuose teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą bei vykdyti šių nuostatų 13 ir 14 punktuose nurodytas pareigas. Nuostatų 14.2. punktas numato, kad koordinatorius koordinuoja darbdavių ir, jei reikia, savarankiškai dirbančių asmenų veiklą, kad jie vykdytų šių nuostatų 16 punkte nurodytas pareigas ir, jei reikia, statinio techniniame projekte bei statybos darbų technologijos projekte numatytas priemones; o 14.3. punktas numato, kad atsižvelgdamas į darbų eigą ir atsiradusius pakitimus, koreguoja darbuotojų saugos ir sveikatos priemones, nustatytas statybos darbų technologijos projekte, nurodytame šių nuostatų 13.2 punkte, bei kitus dokumentus, nurodytus šių nuostatų 13.3 punkte. Nagrinėjamu atveju tokiu koordinatoriumi buvo paskirta A. M., kuri savo pareigas vykdė aplaidžiai. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys apie darbų saugos reikalavimų pažeidimus nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2019 m. liepos 10 d. (4 t., b. 1.33-47). 2019 m. liepos 1 d. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo fiksuota, kad pastatytos netvirtos kopėtėlės, paliktos atviros vartų angos, darbuotojai keltuve nedėvi apsauginių diržų, laiptinėse nėra porankių (4 t., b. l 34-41), tačiau nei viename pranešime nebuvo fiksuojama, kad yra paliktos neužtvertos technologinės angos bei balkonai, nors A. M. ne kartą lankėsi objekte.

4.7. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nors A. M. pirmosios instancijos teismui pareikalavus pateikė kitą 2019 m. liepos 1 d. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) variantą, toks dokumentas teismo pagrįstai įvertintas kaip nepatikimas, apie tokio dokumento buvimą A. M. nebuvo užsiminusi pirmos apklausos metu, o pakartotinai apklausiama 2023 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje ji negalėjo paaiškinti skirtumų tarp dokumentų, nurodė, kad gal buvo du variantai, ir ji negali pasakyti, kokį aktą ji nusiuntė savo užsakovui, nes pas ją neliko duomenų apie tokio pranešimo išsiuntimą.

4.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojų parodymų visuma patvirtina, kad A. M. lankydavosi objekte ir buvo jame prieš pat įvykį, tačiau jokių pastabų dėl balkonų ar techninių angų nereiškė. Nuteistojo gynėjos nuomone, tokia A. M. pozicija vertintina kaip siekis išvengti atsakomybės už saugos koordinatoriaus funkcijų aplaidų vykdymą, nes byloje nustatyta, kad neaptverti balkonai ir neuždengtos techninės angos objekte buvo paliktos rangovų, įrengusių antro aukšto pertvarą, o nuo to laiko, A. M. ne kartą lankėsi objekte, tačiau šis trūkumas pasak jos fiksuotas tik 2019 m. liepos 1 d. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismo posėdyje apklausta tyrėja D. M. paneigė A. M. parodymus, kad ji neva buvo pateikusi tyrėjai kitą 2019 m. liepos 1 d. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) variantą. Be to, 2023 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje liudytoja A. M. sakė aiškią netiesą, kad dėl angų kiekvieną kartą buvo kalbama susirinkimuose, kad ji neva neprivers generalinio rangovo uždengti angų. Kaip jau ne kartą minėta, statybose nebuvo generalinio rangovo, dėl ko ir privalu buvo samdyti saugos koordinatorių. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas išreikalavo susirinkimų protokolus, tačiau nei viename susirinkime A. M. nėra dalyvavusi, kas visiškai paneigia jos parodymus.

4.9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti A. M. neveikimą ir priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis, kadangi būtent jai teko pareiga papildomai kontroliuoti saugos reikalavimų įgyvendinimą objekte, kuriame dirba daug rangovų. Kaip matyti iš 2018 m. gruodžio 7 d. paslaugų teikimo sutarties tarp A. M. ir UAB “ (duomenys neskelbtini)" ji privalėjo pasirašytinai informuoti apie pažeidimus rangovus ir savarankiškai dirbančius asmenis, tačiau remiantis byloje esančiais įrodymais akivaizdu, kad nebuvo surašytas nei vienas pranešimas apie techninių angų ar balkonų atitvarų nebuvimą.

4.10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog UAB "(duomenys neskelbtini)" buvo faktinis žuvusiojo V. P. darbdavys. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi V. C. ir K. C. parodymais, bei UAB “(duomenys neskelbtini)" raštu, kad neva UAB “(duomenys neskelbtini)“ nuomojo darbuotojus UAB “(duomenys neskelbtini)“. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl kitų, tame tarpe rašytinių įrodymų, kurie paneigė UAB “(duomenys neskelbtini)“ teiginius dėl darbuotojų nuomos. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas turėjo tiesioginį suinteresuotumą byloje, kadangi būtent UAB “(duomenys neskelbtini)“ buvo faktinis V. P. darbdavys, ir būtent UAB “(duomenys neskelbtini)“, prisiimdama atsakomybę atlygino nukentėjusiesiems 3 660 Eur už nelaimingą atsitikimą darbe. Pažymėtina ir tai, kad liudytoju apklaustas V. C. 2022 metų gegužės 30 d. posėdyje negalėjo paaiškinti jokių konkrečių detalių dėl sutarties su UAB “(duomenys neskelbtini)“ vykdymo, nurodydamas, kad viską sprendė akcininkas K. C., jis net negalėjo pasakyti, ar V. P. dirbo įmonėje UAB “(duomenys neskelbtini)“, nurodė, kad jis pravesdavo įvadinį instruktažą darbuotojams, o kaip buvo toliau, jis pasakyti negali, nes objekte nebūna, kad pinigus nukentėjusiesiems mokėjo akcininkas. Tuo tarpu K. C. 2022 metų rugsėjo 8 d. teismo posėdyje teigė, kad būtent V. C. mokėjo pinigus nukentėjusiesiems, iš kokių pinigų jis nežino, bei nurodė, kad būtent V. C. buvo atsakingas už darbuotojų saugą, kad jis vykdavo į objektus, kuriuose dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Taigi, tarp liudytojų parodymų yra akivaizdžių prieštaravimų dėl esminių aplinkybių, dėl ko teismas be pagrindo pripažino šių liudytojų parodymus patikimais ir grindė jais apkaltinamąjį nuosprendį.

4.11. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju liko neįvertinti šie įrodymai: 2018 m. spalio 3 d. UAB “(duomenys neskelbtini)“ ir UAB “(duomenys neskelbtini)" sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1.1 punktu susitarė, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ sutartyje nustatyta tvarka ir terminais suteiks UAB “(duomenys neskelbtini)“ stacionarios gaisro gesinimo sistemos montavimo paslaugas UAB “(duomenys neskelbtini)" objektuose. Todėl UAB “(duomenys neskelbtini)“ raštas, kad neva ji nuomojo darbuotojus UAB “(duomenys neskelbtini)“ prieštarauja pateiktai sutarčiai su UAB “(duomenys neskelbtini)“. Pažymima, kad remiantis šios sutarties 3.3.4 punktu UAB “(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo užtikrinti, kad jos darbuotojai būtų instruktuoti ir apmokyti saugiai suteikti paslaugas objekte. Sutarties 3.3.5 punktu įsipareigojo paskirti už jo darbuotojus atsakinga ir jiems vadovaujanti asmenį. Sutarties 3.3.6. punktu įsipareigojo užtikrinti ir informuoti savo darbuotojus apie esamus ir galimus rizikos veiksnius ir apsisaugojimo priemonių panaudojimą, instruktuoti saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje. Sutarties 3.3.7 punktu UAB "(duomenys neskelbtini)" įsipareigojo supažindinti savo darbuotojus su darbo sąlygomis, su UAB “(duomenys neskelbtini)" darbo tvarkos taisyklėmis, kitais paslaugos teikimui būtinais žinoti teisės aktais, taip pat su taikomais darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais.

4.12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ buvo gavusi 2018 m. liepos 12 d. UAB “(duomenys neskelbtini)“ įsakymą, kad už UAB “(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju saugą ir sveikata yra atsakingu paskirtas R. S.. Nors V. C. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad ant įsakymo yra ne jo parašas, tačiau ant jo yra įmonės antspaudas ir R. S. parašas (6 t, b. l. 187). Apeliaciniame skunde pažymima, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytojas V. Š. 2022 metų gegužės 23 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad R. S. skirstydavo darbus UAB “(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams. UAB "(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus turėjo instruktuoti UAB "(duomenys neskelbtini)“, o jis tik papildomai juos instruktuodavo. Tai, kad R. S. buvo atsakingas už UAB “(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus patvirtino ir liudytojas D. L. 2023 metų gegužės 30 d. teismo posėdyje, be kita ko nurodęs, kad atlyginimą už darbą gavo iš UAB “(duomenys neskelbtini)“. Taigi, nuteistojo gynėjos nuomone, visi nurodyti įrodymai paneigia teismo išvadas, kad UAB "(duomenys neskelbtini)“ buvo faktinis V. P. darbdavys.

4.13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį rėmėsi 2019 metų balandžio 11 d. statybos rangos sutartimi, sudaryta tarp UAB “(duomenys neskelbtini)“ ir UAB “ (duomenys neskelbtini)“, pagal kurios 4.4.1 punktą numatyta, kad visi darbai vykdomi rangovo rizika, kad rangovas įsipareigoja savo darbu atlikimo zonoje pagal darbo saugos reikalavimus įrengti ir išlaikyti pavojingų zonų aptvėrimą. Be kita ko, teismas sprendė, kad šia sutartimi įsipareigojo darbų atlikimo zonose pagal darbo saugos reikalavimus savo lėšomis, jėgomis ir rizika įrengti ir iki darbų pabaigos tinkamai išlaikyti pavojingų zonų aptvėrimus ir kita. Tačiau, nuteistojo gynėjos nuomone, net jei ir būtų galima remtis nurodyta sutartimi, tai būtų laikytina, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo darbų saugos reikalavimus savo lėšomis įrengti tik savo darbų atlikimo zonose. Pažymima, jog sutartyje nėra atskleista darbų zonos sąvoka, tačiau atskleista darbų fronto sąvoka - tai yra užsakovui dalyvaujant kito rangovo perduota ir rangovo priimta darbų vykdymo vieta ar jos dalis, būtina darbų atlikimui, kurios ribos gali nesutapti su statybviete. Liudytojas E. Š. 2023 m. sausio 16 d. teismo posėdyje nurodė, kad darbų frontas yra raštiškai numatytos atsakomybių ribos. Į bylą yra pateiktas 2019 m. balandžio 30 d. darbų fronto priėmimo - perdavimo aktas - pastato Nr. 1 vidus, tačiau šiame akte yra aiškiai nurodoma, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ neprisiima antro aukšto patalpų ( 4 t, b. l. 2). Be to, kaip minėta aukščiau tą patį darbų frontą tuo pat metu buvo perėmę ir kiti rangovai. Taigi, nuteistojo gynėjos nuomone, statytojas privalėjo pasirūpinti viso objekto saugos reikalavimų užtikrinimu, o ne formaliai savo atsakomybę perleisti rangos sutartimi visiems rangovams, dirbusiems tuo metu objekte.

4.14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbai faktiškai buvo atliekami antrame aukšte ir neva šias aplinkybes teismas nustatė remiantis liudytojų V. Š., D. L., R. S. parodymais. Liudytojas V. Š. 2022 metų gegužės 23 d. teismo posėdyje aiškiai nurodė, kad darbai palubėse turėjo būti dirbami iš bokštelio (keltuvo), o ne nuo antro aukšto balkono. D. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad turėjo dirbti palubėje, darbus atlikdavo dviese, keltuve, vamzdžiai keliami keltuvu. 2019 m. liepos 3 d. dirbo poroje su V. P.. Darbo aukštyje atlikti neplanavo. Jis tą patį patvirtino teisme, tikslinant jo parodymų prieštaravimą, jis parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė aplinkybes, bei kad tvirtina būtent ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

4.15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo T. D. parodymais, kad neva visiems rangovams visada buvo perduodamas visas objektas, neišskiriant atskirų darbo zonų. Tačiau tokie jo parodymai prieštarauja jo pasirašytam darbų fronto perdavimo aktui ( 4 t., b. l. 2), kuriame UAB “(duomenys neskelbtini)“ aiškiai nurodė, kad priima darbų frontą be antro aukšto patalpų. Dėl kokių priežasčių teismas nesirėmė konkrečiu rašytiniu dokumentu, o rėmėsi liudytojo T. D. bendro pobūdžio liudijimu, teismas nenurodė. Kaip jau nurodyta, liudytojo E. Š. parodymais nustatyta, kad darbų frontas yra raštiškai prisiimtos rangovo atsakomybės ribos, todėl jis negali būti perduodamas žodžiu.

4.16. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama, jog A. S. pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 (su pakeitimais) 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali atsirasti rizikos veiksniai, nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, turėjo būti išduota paskyra - leidimas. Pažymima, jog darbai nebuvo vykdomi pavojingoje zonoje, o turėjo būti vykdomi iš bokštelio, todėl ir paskyros - leidimo jiems nereikėjo. Pažymima, kad ekspertas A. S., apklaustas 2023 m. sausio 16 d. posėdyje nurodė, kad paskyros - leidimai nėra būtini.

4.17. Apeliaciniame skunde pažymima, kad A. S. neginčija fakto, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ nebuvo paskyrusi statybos darbų vadovo bei, kad V. Š. neturėjo reikiamos kvalifikacijos juo būti. Tačiau, apeliaciniame skunde kategoriškai nesutinka, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ turėjo įrengti darbų saugos priemones visoje statybvietėje, ar antro aukšto patalpose, kurių ji nebuvo priėmusi iš statytojo.

4.18. Be kita ko, byloje liko neįvertinti A. S. pateikti įrodymai, kad laikotarpiu nuo 2019 metų birželio 26 d. iki 2019 metų liepos 7 d. imtinai A. S. buvo komandiruotėje, o laikinai einančiu pareigas buvo paskirtas technikos direktorius G. D.. Nuo 2019 metų gegužės 06 d. atleidus iš darbo buvusį statybos darbų vadovą T. J., UAB“ (duomenys neskelbtini)“ ieškojo naujo statybos darbų vadovo, o A. S. išvykus į komandiruotę, šias pareigas perėmė G. D.. Nuteistojo gynėjos nuomone, kadangi įvykis įvyko ne A. S. vadovavimo laikotarpiu, šis faktas privalėjo būti vertinamas.

Žemesnės instancijos teismas

4.19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog specialiąsias saugumo taisykles pažeidė UAB “(duomenys neskelbtini)“, tačiau nepagrįstai nesprendė kurio asmens veiksmai A. S. ar UAB “(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų veiksmai buvo būtina įvykio kilimo sąlyga. Kaip minėta, teismas apsiribojo tik tuo, kad A. S. veiksmai turėjo reikšmingą įtaką, tačiau nepagrįstai nenustatinėjo priežastinio ryšio klausimo tarp visų įvykyje dalyvavusių asmenų. Nuteistojo gynėjos nuomone, jeigu teismas laikė, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ veiksmai nebuvo išsamiai ištirti, tokiu atveju byla turėjo būti gražinama ikiteisminiam tyrimui papildyti, nes tik nustačius priežastini ryši tarp visų taisykles pažeidusių asmenų buvo galima tinkamai pritaikyti BK 132 straipsnio 3 dalies normą.

4.20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą baudžiamojo poveikio priemonę. Nuteistojo gynėjos nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be šios poveikio priemonės skyrimo, kadangi nusikalstama veika, kuria kaltinamas A. S. yra padaryta dėl neatsargumo. Be to, pats teismas nustatė, kad ne tik UAB “(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakinga už saugios darbo aplinkos įgyvendinimą, be to, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis UAB “(duomenys neskelbtini)“, po to, kai statybos darbų vadovas T. J. išėjo iš darbo, šias funkcijas laikinai, kol bus surastas kitas darbų vadovas, buvo pavedusi atlikti V. Š., kuris, nors ir neturėjo reikiamos kvalifikacijos, vis tik turėjo tam tikrą kvalifikaciją darbo saugos srityje, papildomai instruktavo UAB “(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, todėl nebuvo taip, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ būtų aplaidžiai žiūrėjusi į darbuotojų saugumą. Kaip minėta, V. P. saugumu turėjo pasirūpinti UAB “(duomenys neskelbtini)“, todėl negali visos pasekmės kilti išimtinai UAB“ (duomenys neskelbtini)“ vadovavusiam A. S.. Pažymėtina, kad teismas įpareigojo A. S. dirbti, tačiau kartu ir uždraudė dirbti toje srityje, kurioje jis turi kompetenciją ir kurioje dirba visą gyvenimą. Todėl, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka nei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir prieštarauja protingumo ir teisingumo principams, todėl turi būti panaikinta.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas R. G. prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė K. R. prašė civilinio atsakovo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė R. S. prašė nuteistojo ir civilinio atsakovo apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. gynėjos advokatės K. R. apeliacinis skundas tenkinamas. Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės K. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija bylą patikrina apeliacinių skundų ribose. Šiuo atveju, nuteistojo gynėjos advokatės apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo daromos išvados dėl A. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje. Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė apeliaciniame skunde ginčija skundžiamo nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių priteisimo.

7. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, 2K-492/2013, 2K-232/2014).

8. Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo A. S. nuteistas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir padarė neteisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą A. S. kaltės klausimu. Todėl skundžiamas nuosprendis dėl A. S. nuteisimo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį naikinamas kaip neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių, ir A. S. dėl šios nusikalstamos veikos išteisinamas, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

9. Nagrinėjamu atveju A. S. buvo nuteistas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, vykdant darbus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pasirašytą 2019 m. balandžio 11 d. Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), netinkamai organizavo specialiųjų statybos darbų vykdymą, nevykdė pareigos sudaryti darbuotojams saugias darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, nepaskyrė specialiųjų statybos darbų vadovo, darbų vadovo, už saugos ir sveikatos taisyklių statyboje užtikrinimą ir darbų saugos ir sveikatos, aplinkos apsaugos kontrolę atsakingu paskyrė tinkamos kvalifikacijos neturintį darbų vykdytoją V. Š., neužtikrino saugaus darbo organizavimo, neužtikrino saugaus darbo, kad statybvietėje, kur turėjo būti vykdomi stacionarių gaisro gesinimo sistemų montavimo darbai, būtų nustatytos pavojingos zonos, pavojingose zonose būtų įrengtos privalomos techninės apsauginės priemonės, kad tinkamai būtų įrengtas atviros technologinės angos, esančios 4,3 m. aukštyje, apsauginis aptvėrimas, pro kurią 2019 m. liepos 3 d., apie 9.00 val., iškrito pagal 2018 m. spalio 3 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbęs (duomenys neskelbtini) pilietis V. P., kuris dėl patirtos politraumos 2019 m. liepos 5 d. mirė, ir tuo pažeidė darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius galiojančius darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus – 2019 m. balandžio 11 d. Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4.4.1 p. reikalavimą, Statybvietės darbo tvarkos taisyklių 8.1 p. reikalavimą, 8.3.10 ir 8.3.11 p. reikalavimus, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 11 str. reikalavimą, Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 (su pakeitimais) 9 p. reikalavimą, minėtų Taisyklių 11 p. reikalavimą, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 (su pakeitimais) 4 priedo 37.1 p. reikalavimą, tų pačių Nuostatų 37.2 p. reikalavimą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, priimto 2001-11-08 Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-583 (su pakeitimais) 18 straipsnio 7 dalies 5 punkto reikalavimą, Statybos darbų AGGS dalies technologijos projekto 4.4, 4.5 p. reikalavimus, taip dėl nusikalstamo nerūpestingumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė gyvybę V. P..

10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo kaltumo dėl šių veiksmų klausimą ir priimdamas sprendimą pripažinti nuteistąjį A. S. kaltu, rėmėsi iš dalies paties nuteistojo A. S., liudytojų D. L., R. S., V. Š., V. M., V. C., O. G., T. D., parodymų turiniu, specialistų išvadomis, statybos rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), statybos darbų AGGS dalies technologijos projektu, kita rašytine bylos medžiaga, juos vertino kaip kaltinančius įrodymus ir jais grindė nusikalstamos veikos sudėties buvimą nuteistojo veiksmuose dėl neatsargaus V. P. gyvybės atėmimo, pažeidžiant specialias elgesio saugumo taisykles. Tačiau teisėjų kolegija, vertindama byloje surinktus įrodymus, kuriais pirmosios instancijos teismas rėmėsi, pripažindamas A. S. kaltu, mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į esmines bylos aplinkybes.

11. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą. Jei veikoje nėra bent vieno šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205/2012). Šiuo atveju aktuali yra apeliantui inkriminuota BK 132 straipsnio 3 dalis. Neatsargus gyvybės atėmimas pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles inkriminuojamas tais atvejais, kai bet kurioje veiklos sferoje dėl to, kad buvo pažeistos oficialiai patvirtintos bendrosios ar žinybinės taisyklės, žūva bent vienas žmogus.

12. BK 132 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė BK 132 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą veiką (dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui) pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, jog taikant BK 132 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, būtina nustatyti tris esminius objektyviuosius požymius: 1) veiką (pirmiau nurodytas taisykles pažeidžiančius veiksmus ar neveikimą); 2) padarinius (kito žmogaus mirtį); 3) priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Minėta nusikalstama veika padaroma dėl neatsargumo, t. y., nusikalstamo nerūpestingumo ar nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnis). Specialios elgesio saugumo taisyklės pažeidimas neatsargaus gyvybės atėmimo sudėtyje yra nurodytas kaip tokį nusikaltimą kvalifikuojanti bei didesnį jo pavojingumą rodanti aplinkybė. Specialios elgesio saugumo taisyklės, kurių nesilaikymas prisideda prie žmogaus žūties, gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalaus) pobūdžio teisės aktais. Šios taisyklės paprastai nustatomos veiklos srityse, kurios susijusios su didesniu pavojumi žmogaus sveikatai ar gyvybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-387/2023).

13. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir jos padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos jie nebūtų kilę), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminga ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie šių padarinių kilimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-74-788/2019). Apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas, jog priežastiniu ryšiu su V. P. mirtimi yra susijusi ne nuteistojo A. S. veika (neveikimas), bet statytojo UAB “ (duomenys neskelbtini)“ ir darbų saugos koordinatorės A. M. veiksmai neužtikrinant visos statybvietės darbo sąlygų saugumo.

14. Visų pirma pažymėtina, kad V. P. buvo įdarbintas Lenkijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ir komandiruotas į Lietuvą į UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vykdytojas) 2018 m. spalio 3 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vykdytojas) įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais suteikti užsakovui stacionarios gaisro gesinimo sistemos montavimo paslaugas užsakovo objektuose. Sutartyje numatyta, kad paslaugų atlikimo vieta gali būti keičiama pagal užsakovo poreikį. Sutartyje numatyta, kad užsakovas turi teisę reikalauti, kad vykdytojas ir/ar jo žinioje esantys darbuotojai ar bet kaip kitaip su vykdytoju susiję asmenys atlikdami paslaugas vykdytų užsakovo įgaliotų asmenų nurodymus, atlikdami paslaugas laikytųsi objekte taikomų darbo saugos reikalavimų. Užtikrinti, kad vykdytojo žinioje esantys darbuotojai atlikdami paslaugas laikytųsi Užsakovo objekte taikomų darbo saugos reikalavimų, laikytųsi visų privalomų darbų saugos ir kitų būtinųjų reikalavimų (2 t., b. l. 96–99; 124–27). Taigi, įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog V. P. statybos objekte esančiame (duomenys neskelbtini), faktiškai dirbo ir atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus, taigi jis yra vertinamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip jo darbdavys.

15. Nagrinėjamu atveju matyti, kad A. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuteistas už tai, kad pažeidė darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius galiojančius darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Taigi, vertinant A. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo atsakomybę, turėjo būti įvertinta tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjamu atveju yra laikoma V. P. darbdaviu ir A. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui inkriminuoti pažeidimai laikomi ne specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimai, o darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimais. Todėl, šiuo atveju turėjo būti įvertinta galimybė A. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo veiką kvalifikuoti pagal BK 176 straipsnį, kuomet atsakomybė už asmens žūtį taikoma darbdaviui pažeidusiam darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytas darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Nepaisant to, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, jog priežastinis ryšys tarp A. S. inkriminuotų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių – V. P. mirties, nustatytas nepagrįstai.

16. Kaip matyti, UAB “(duomenys neskelbtini)“ (užsakovas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovas) 2019 m. balandžio 11 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šios sutarties turinio matyti, kad rangovas įsipareigojo atlikti objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), automatinės gaisro gesinimo sistemos įrengimo darbus. Pagal sutarties punktą Nr. 4.4.1 visi darbai yra vykdomi rangovo rizika bei atsakomybe. Rangovas visiškai atsako, kad darbų vykdymo metu būtų griežtai laikomasi visų teisės aktuose nustatytų darbų ir sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos, eismo saugumo, aplinkos apsaugos, viešosios tvarkos ir saugumo, sanitarijos ir higienos, normatyvinių statybos techninių ir kitų reikalavimų. Rangovas įsipareigoja Darbų atlikimo zonose pagal darbo saugos reikalavimus savo lėšomis, jėgomis ir rizika įrengti ir iki Darbų pabaigos tinkamai išlaikyti pavojingų zonų aptvėrimą. Šalys susitarė, kad užsakovas jokiais atvejais neatsako už prievoles, reikalavimus ir išlaidas, kurios gali kilti dėl šiame sutarties punkte numatytų rangovo įsipareigojimų ar bet kurio iš jų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat dėl rangovo ar jo subrangovų įdarbintų ar pasamdytų asmenų traumos ar mirties, įvykusios Darbų atlikimo ar kitu su vykdomais Darbais susijusiu metu (3 t., b. l. 102–125). Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju UAB“ (duomenys neskelbtini)“ saugių darbo sąlygų užtikrinimo pareigą objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ rangos sutartimi. Tačiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši pareiga (užtikrinti saugią aplinką statybvietėje) tenka statytojui (užsakovui), t. y. UAB “(duomenys neskelbtini)“. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad civiline sutartimi - rangos sutartimi, perleisti imperatyviose įstatymų normose nustatytų pareigų negalima.

17. Tiek statybą tiesiogiai reglamentuojantys (Statybos įstatymas, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai, statybos techniniai reglamentai ir kt.), tiek kiti susiję teisės aktai (Civilinis kodeksas, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir kt.) nustato daug pareigų statybų procese dalyvaujantiems subjektams. Tinkamas šių nuostatų laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų, užtikrinančių, kad statybos vyktų saugiai, nekeltų pavojaus tiesiogiai jose dalyvaujantiems asmenims ar aplinkiniams. Sisteminė teisės normų (Statybos įstatymo 2 straipsnio 75, 79, 99 punktų, 14 straipsnio, 18 straipsnio 9 dalies, statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – STR) 4.7, 4.8, 15, 30, 32–34, 36 punktų) analizė leidžia daryti išvadą, kad visais atvejais vykdant statybas turi būti paskirtas asmuo, atsakingas už viso statybų proceso konkrečiame objekte kontrolę, prižiūrintis statybų eigą, koordinuojantis vykdomus darbus, užtikrinantis teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir, be kita ko, darbuotojų saugą. Toks asmuo paprastai yra statinio statybos vadovas, išskyrus atvejus, kai darbai vykdomi ūkio būdu ir statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo, kuris pagal įstatymo reikalavimus turi teisę vadovauti statybai (Statybos įstatymo 18 straipsnio 9 dalis). Tuo atveju, kai statybos vykdomos rangos būdu, paskirti statinio statybos vadovą yra rangovo pareiga (Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

18. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, UAB “(duomenys neskelbtini)“ įvairiems statybų darbams objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti buvo sudariusi daug rangos sutarčių su įvairiomis rangovėmis - UAB “ (duomenys neskelbtini)“,“ (duomenys neskelbtini)“, UAB “ (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt. Tačiau, nei nė viena rangos sutartis nebuvo sudaryta dėl viso objekto statybų, t. y. su minėtomis įmonėmis buvo sudaromos sutartys dėl tam tikrų atskirų konkrečių darbų. Taigi, nė viena šių įmonių neturėjo nei pareigos, nei teisinio pagrindo ar įgaliojimų skirti statinio statybos vadovą visam statybų objektui, esančiam (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuo atveju nesant vieno rangovo visam objektui (generalinio rangovo), pareiga skirti statinio statybos vadovą liko užsakovei – UAB “(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad nors užsakovė pasamdė darbų saugos koordinatorę, tačiau pareigos paskirti statinio statybos vadovą neįvykdė. Tačiau, kaip matyti šias pareigas faktiškai atliko T. D. (statomo objekto valdytojo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas objekte). Tai patvirtina jo pačio duoti parodymai, liudytojos A. M. parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad užsakovui – UAB “(duomenys neskelbtini)“ neužtikrinus, jog statybų objektas (duomenys neskelbtini), būtų tinkamai prižiūrimas (t. y. nesant statinio statybų vadovo arba vieno rangovo (generalinio rangovo), atsakingo už visą objektą), užsakovui atiteko ir visa su tokiu neveikimu susijusi rizika, tarp jų ir pareiga užtikrinti saugų darbą bei tokių pareigų nevykdymo pasekmės. Be to, darbų saugos ekspertas A. S., šioje byloje atlikęs darbų saugos tyrimą, paaiškino, kad statinio statybos vadovas būna vienas, kurį paskiria pats statytojas. Pažymėtina, kad šioje byloje kaltinimas užsakovui UAB “(duomenys neskelbtini)“ nepareikštas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nagrinėti šios įmonės ar jos vadovų baudžiamosios atsakomybės klausimo. Papildomai pažymėtina, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" ar jos atsakingų asmenų atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 132 straipsnio 3 dalyje.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nepasitvirtino A. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui inkriminuotas kaltinimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 132 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Remiantis detalia įrodymų visumos analize nėra pagrindo konstatuoti, jog A. S. savo veika/neveikimu pažeidė specialias elgesio saugumo taisykles bei savo veiksmais nulėmė V. P. žūtį. Pritartina apeliacinių skundų argumentams, jog šioje byloje nėra nustatyti visi būtinieji nusikalstamų veikų sudėties požymiai, kadangi A. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, veikloje nėra nustatytas objektyvus nusikalstamos veikos sudėties požymis – veika (specialias elgesio saugumo taisykles pažeidžiantys veiksmai). Kadangi nustatyta, jog A. S. specialiųjų elgesio saugumo taisyklių nepažeidė, konstatuotina, kad ne jo veiksmai buvo V. P. žūties priežastis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, jog nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo yra išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-648/2017, 2K-243-699/2018). Esant visų pirmiau aptartų aplinkybių visumai, spręstina, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 3 d. nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas ir A. S. atžvilgiu yra priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis.

20. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl A. S. nuteisimo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir jį išteisinus dėl minėtos nusikalstamos veikos, kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, išspręstini kiti byloje esantys klausimai. Byloje nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai - Y. P., D. P., atstovaujamas įstatyminės atstovės Y. P., ir V. P., buvo pareiškę civilinius ieškinius, kuriais prašė solidariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. S. priteisti jiems neturtinės žalos atlyginimą. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, jog teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. išteisinamas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėtais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsnio 1,2 dalimis,

nusprendžia:

nuteistojo A. S. gynėjos advokatės K. R. apeliacinį skundą tenkinti. Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės K. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 3 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Civilinių ieškovų ir nukentėjusiųjų Y. P., D. P., atstovaujamas įstatyminės atstovės Y. P., ir V. P. civilinius ieškinius, pareikštus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. S., palikti nenagrinėtus.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – voką, kuriame vatos tamponas su raudonos spalvos dėmės pavyzdžiu ir 3 CD diskus, sunaikinti; Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ajame skyriaus perduotus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomus daiktus – nukentėjusiojo V. P. drabužius, avalynę ir daiktus, paimtus savanoriško daiktų, dokumentų protokolais, saugomus dėžėje, ir paketą su polistirolo gabalu, sunaikinti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Lina LesinskienėAurelijus RauckisJudita Sungailaitė