Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir A. T. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjų skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti.

2019 m. gegužės 20 d. teismas gavo pareiškėjų patikslintą skundą, o 2019 m. gegužės 24 d. – pareiškėjo A. T. pranešimą dėl patikslinto skundo pateikimo.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir A. T. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byla pagal pareiškėjų skundą yra teisminga Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pirmosios instancijos teismo išvados dėl šios bylos teismingumo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis tik įstatymuose (šiuo konkrečiu atveju – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių kreipimosi į teismą sąlygų – paduoti skundą teismui, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad tyrimą dėl galimo rinkėjų papirkimo atvejo atliko Alytaus rajono savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 3 sprendimu sudaryta Rinkėjų galimų papirkimo atvejų tyrimo grupė, kurios išvadai Alytaus rajono savivaldybės rinkimų komisija Nr. 3 nusprendė pritarti. Pareiškėjai, nesutikdami su Alytaus rajono savivaldybės komisijos Nr. 3 sprendimu Nr. Sp-17, su skundu kreipėsi į VRK, prašydami panaikinti Alytaus rajono savivaldybės komisijos Nr. 3 2019 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. Sp-17 ir tyrimo grupės parengtą išvados projektą pripažinti nepagrįstu. VRK nusprendė netenkinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 2019 m. kovo 4 d. skundo; paliko nepakeistą Alytaus rajono savivaldybės komisijos Nr. 3 2019 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. Sp-17.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad partija, rinkimų komitetas, iškėlę kandidatus, kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą rinkimų komisijos veiką turi teisę apskųsti: 1) apylinkės rinkimų komisijos – savivaldybės rinkimų komisijai; 2) savivaldybės rinkimų komisijos – Vyriausiajai rinkimų komisijai; 3) Vyriausiosios rinkimų komisijos – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl šios bylos teismingumo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o pareiškėjų atskirojo skundo argumentą dėl siauro Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinimo atmeta kaip nepagrįstą.

Vertinant pareiškėjų atskirojo skundo argumentą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas jau yra priėmęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos skundą analogiškoje (teisės vertinimo požiūriu) byloje dėl galimo rinkėjų papirkimo, kur Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir M. Č. skundė VRK sprendimą (administracinė byla Nr. eI-3157-244/2019, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01355-2019-9), pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalimi, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2019 m. liepos 1 d. pareiškėjų nurodyta administracinė byla sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumo klausimą, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir A. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.