Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-12-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-9505-888/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-12-03
Bylos Nr.
A2.6.-9505-888/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-08347-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Pažeidėjas
J. D.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6. – 9505 – 888/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08347-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2.; 45.4.2.; 45.4.3.; 52.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. gruodžio 3 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. lapkričio 9 d. 15 val. 55 min. Kaune, Pramonės pr. 16, J. D. vairavo automobilį SEAT ALHAMBRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo (neblaivumo) laipsnis (2,33 promilių), vairuodamas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į metalinį atrakcionų statinį, ko pasėkoje apgadino savo nuosavą automobilį. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 punktų reikalavimus.

Apklaustas teismo posėdžio metu J. D. prisipažino padaręs pažeidimą, teismui paaiškino, jog įvykio dieną buvo nerviniame strese, buvo šalta, todėl išgėrė su draugais, miegojo mašinoje, sugalvojo pasišildyti, įjungė degimą, mašina šoktelėjo atgal ir atsitrenkė į statinį, mašinos nevairavo, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokole esančio J. D. pasiaiškinimo matyti, kad jis pripažino padaręs teisės pažeidimus ir gailisi (2 b.l.).

Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Tų pačių taisyklių 14 punktas numato, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio asmens blaivumo testo Nr. 1589 matyti, kad 2014 m. lapkričio 9 d. 16 val. 13 min. J. D. buvo nustatytas 2,33 promilės girtumas – vidutinis neblaivumo laipsnis (3 b.l.). Su tikrinimo rezultatu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutiko, tai patvirtindamas savo parašu (3 b.l.). J. D. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d., taip pat įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1-2 b.l.), alkotesterio patikros sertifikatu (4 b.l.), eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis (5 b.l.), tarnybiniais pranešimais dėl KET pažeidimo (6, 7 b.l.), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (8 b.l.).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. D. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus, nes vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, vairuodamas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į metalinį atrakcionų statinį, ko pasėkoje apgadino savo nuosavą automobilį, todėl jis yra baustinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad J. D. padaryti teisės pažeidimai sunkių pasekmių nesukėlė (buvo apgadintas tik jo paties vairuotas automobilis), įvykio metu žala kitų asmenų turtui ir sveikatai nebuvo padaryta, iš teismui pateikto D. R. paaiškinimo matyti, jog J. D. sukelto eismo įvykio metu jam priklausantis konteineris nebuvo apgadintas, jis administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui jokių pretenzijų neturi (17 b.l.), transporto priemonę, būdamas neblaivus, J. D. vairavo labai trumpą atstumą. Pažeidėjas neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog pripažino pažeidimų padarymą ir nuoširdžiai gailėjosi, teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis ir sulaukęs 65 metų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš teismui pateikto Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro sveikatos žinių atestavimo pažymėjimo matyti, jog J. D. išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (16 b.l.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padarytų pažeidimų pobūdį, padarinius, elgesį po pažeidimo padarymo, taip pat į garbingą pažeidėjo amžių (67 metai), solidų vairavimo stažą (36 metai), į sunkią sveikatos būklę (tai patvirtina byloje esantys medicininių dokumentų išrašai, 18-20, 22-26 b.l.), į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo per ilgą vairavimo stažą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas tik vieną kartą 2012 metais, paskirta bauda nėra didelė, ji yra sumokėta, administracinė nuobauda nebegalioja, tai jį teigiamai charakterizuoja kaip atsakingą vairuotoją, taip pat atsižvelgiant į sunkią pažeidėjo materialinę padėtį (jo pajamas sudaro 470,38 Lt netekto darbingumo pensija, tai patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažyma apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas, 21 b.l.), darytina išvada, kad paskyrus nors ir minimalią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. numatytą nuobaudą, ji nebus adekvati padaryto pažeidimo pavojingumui bei jo asmenybei, nes J. D. padarytas teisės pažeidimas, nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, todėl daroma išvada, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. J. D. skirtina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant mažesnį negu sankcijoje numatytas minimumas, ir papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, trumpesniam negu minimalus sankcijoje numatytam laikotarpiui, bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d., 126 str. 4 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

J. D. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti nuobaudas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalį - 20 Lt (dvidešimties litų) (5 eurų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. - 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) (289 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) (289 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šeputienė