Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1784-317/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-27
Bylos Nr.
1S-1784-317/2014
Teisminio proceso Nr.
1-22-1-01338-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1784-317/2014Teisminio proceso Nr. 1-22-1-01338-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. P. 2014 m. rugsėjo 30 d. skundą dėl Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariate 2013 m. gruodžio 18 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 22-1-01338-13 pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad 2013 m. gruodžio 18 d. 14.20 val. darbovietėje - UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, į kailių kirpimo mašiną pareiškėja įkišo dešinės rankos plaštaką ir ją susižalojo.

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Andrius Kiuršinas 2014 m. birželio 20 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes padarė išvadą, jog nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šį sprendimą V. P. skundė, tačiau Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Vitoldas Guliavičius 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu atmetė pareiškėjos skundą ir atsisakė panaikinti 2014 m. birželio 20 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Šalies argumentai

Nutarime nurodoma, kad pareiškėja skunde iš esmės nurodo aplinkybes, kurios buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu ir, kurių pagrindu, prokuroro nutarime konstatuota, jog pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis – darbdavio ar jo įgalioto asmens darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų pažeidimai. Prokuroro teigimu, tai apima ir darbuotojos V. P. neapmokymą ir neinstruktavimą saugiai atlikti jai pavestą darbą bei neatliktą profesinės rizikos kailių apdailininkės darbo vietoje įvertinimą, į kuri įeina ir aplinkybė dėl kailių kirpimo mašinos „(duomenys neskelbtini)“ pritaikymo, asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimo. Pagrindinis motyvas, kuriuo remiantis prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą – nelaimingo atsitikimo metu pareiškėjai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Prokuroro pastebėjimu, šiuo atveju darbdavio atsakomybė nėra eliminuojama – yra nustatyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymiai, dėl ko nutarimo nuorašas buvo perduotas Valstybinės darbo inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui dėl administracinės teisenos pradėjimo.

Aukštesniojo prokuroro nutarimą apskundus ikiteisminio tyrimo teisėjui, Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjos V. P. skundą, konstatuodamas, kad visos aplinkybės, susijusios su įvykiu darbo vietoje bei nukentėjusiosios patirtu sužalojimu, buvo nustatytos ir įvertintos, buvo atlikti visi šios kategorijos ikiteisminio tyrimo bylose reikalingi tyrimo veiksmai, kurių metu gautais duomenimis tyrimas nutrauktas pagrįstai, nenustačius nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymių. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šiuo atveju iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad dėl padarytų darbo saugos pažeidimų buvo inicijuotas administracinis procesas. Be to, pareiškėja dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą ir civilinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

Nesutikdama su minėta Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, pareiškėja V. P. 2014 m. rugsėjo 30 d. skunde Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį.

Teigia, kad nelaimingo atsitikimo metu buvo sutrikdyta jos sveikata, ji neteko dalinio darbingumo, įvykio metu buvo reali grėsmė kilti ir sunkiems padariniams, kaip pvz., visų pirštų, plaštakos ar jos dalies netekimui. Be to, tokia rizika vis dar išlieka ir kitiems toje įmonėje su šiais įrenginiais dirbantiems darbuotojams. Taip pat nebuvo atliktas ir rizikos vertinimas, kuris dar kartą įrodo darbdavio atsainų požiūrį į darbuotojus ir jo atsakomybės nebuvimą. Darbdavys privalo atsakyti ir rūpintis savo darbuotojų darbo vieta, priemonėmis, saugumu, suteikti tinkamą informaciją, instruktuoti juos arba tai pavesti daryti kitiems, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Pareiškėja skunde akcentuoja, kad kailių apdailininkės pareigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo tiesiogiai susijusios su darbu prie kailių kirpimo mašinos (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigia dirbusi įvairius su kailio išdirbimu ir paruošimu susijusius darbus, įskaitant ir kailio kirpimo prie kailių kirpimo mašinos darbą, nors sprendime nurodoma, jog darbas prie kailių kirpimo mašinos (duomenys neskelbtini) buvo jos tiesioginis darbas įmonėje. Be to, pareiškėjos nuomone, viso ikiteisminio tyrimo metu taip ir liko neištirta ir neįvertinta kailių kirpimo mašinų (duomenys neskelbtini) paskirtis, techninė būklė, nebuvo apklaustas nei vienas įmonėje dirbantis ir šiuos įrenginius prižiūrintis mechanikas apie šių įrenginių būklę įvykio metu. Taip pat pareiškėjai neaišku, ar šios kailių kirpimo mašinos yra pritaikytos tik avikailiams kirpti, ar jomis galima kirpti ir bebro kailius, kaip jai ir tekdavo daryti dirbant su šiuo įrenginiu. Pažymi, kad įvertinus abiejų kailių charakteristikas, akivaizdu, jog jie yra labai skirtingi ir jiems reikalingas skirtingas kirpimo būdas, todėl jai nėra aišku, ar šia kirpimo mašina yra techniškai saugu kirpti tiek avikailius, tiek ir bebrų kailius. Kita vertus, pareiškėjos teigimu, liko neištirta ir neįvertinta tai, kad kailių kirpimo mašinos apsauga visuomet būdavo pakelta, kas jos manymu, neužtikrino saugaus darbo su tokiu įrenginiu be tinkamai nuleistos apsaugos. Pastebi, kad ši apsauga užtikrina mechanizmo išjungimą, sustabdymą, pirštams patekus į kirpimo zoną. Tačiau šiuo atveju įrenginį ji turėjo išjungti pati, nes jis savaime nesustojo. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu buvo neištirtos kai kurios įvykio aplinkybės, kas sudaro pagrindą, V. P. nuomone, atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į skundą negauta.

V. P. skundas atmestinas

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 2 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Tačiau BPK 3 straipsnyje nustatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas nutrauktas, jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nebuvimas veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, reiškia, kad arba nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką, arba įvykis pasireiškęs priešingu teisei elgesiu yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika, arba buvo įvykis be kieno nors kaltės.

Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 22-1-01338-13 prokuroro 2014 m. birželio 20 d. nutarimu buvo nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjus, kad yra nustatyta šio Kodekso 3 straipsnyje numatyta aplinkybė – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Prokuroras padarė išvadą, kad nelaimingo atsitikimo metu V. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kas pagal teismų praktiką nėra traktuojama kaip pakankamas pagrindas kaltinti darbdavį ar jo įgaliotą asmenį pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nes nėra įstatyme numatytų sunkių padarinių (b. b. Nr. 22-10118-13, b. l. 166-171).

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus V. P. 2014 m. rugsėjo 30 d. skundą bei ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 22-1-01338-13, darytina išvada, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Nepaisant to, kad apeliantė skunde teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu neatsižvelgta į tai, kad šio įvykio metu buvo iškilusi grėsmė galimam sunkiam jos sveikatos sutrikdymui, akivaizdu, jog ši aplinkybė buvo paneigta 2014 m. vasario 4 d. specialisto išvada Nr. G291/14(02), kuri patvirtino, jog pareiškėjai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o sužalojimai gyvybei nepavojingi (b. b. Nr. 22-10118-13, b. l. 19-20). Atsižvelgiant į tai, pagrįstai konstatuota, jog dėl darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų darbų reikalavimų pažeidimų pareiškėjai nekilo sunkūs padariniai, todėl nėra pagrindo kaltinti darbdavį ar jo įgaliotą asmenį pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Tai, kad pareiškėja nurodo pati sustabdžiusi kailių kirpimo mašiną (duomenys neskelbtini), nagrinėjamu atveju jokios teisinės reikšmės veikos kvalifikavimui pagal BK 176 straipsnio 1 dalį neturi. Kartu pažymėtina, kad tyrimo metu buvo nustatyti požymiai administracinio teisės pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 41 straipsnio 1 dalyje, todėl prokuroro nutarimo nuorašas pagrįstai buvo perduotas Valstybinės darbo inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui dėl administracinės teisenos pradėjimo (b. b. Nr. 22-10118-13, b. l. 172).

Pareiškėja skunde nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta ar kailių kirpimo mašina (duomenys neskelbtini) skirta kirpti bebro kailiams, nesiaiškinta aplinkybė apie šios mašinos apsaugos, kuri užtikrina mechanizmo išjungimą, sustabdymą, pirštams patekus į kirpimo zoną, buvimą įvykio metu. Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, nustatinėjamos ne visos pareiškėjui abejones keliančios aplinkybės, o tik tos, kurios yra reikšmingos tiriant nusikalstamas veikas, tik tomis kryptimis, kurias tikslingai nustato prokuroras, kurias, nagrinėdamas skundus dėl prokurorų nutarimų, pasiūlo išsiaiškinti ikiteisminio tyrimo teisėjas. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese nėra numatytas įrodymų pakankamumo kriterijus, nustatantis, kada pakanka įrodymų konkrečiam sprendimui (ar nutraukti ikiteisminį tyrimą, ar perduoti bylą su kaltinamuoju aktu į teismą) priimti. Baudžiamajai atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veiksmuose bei pagrįsti ją pakankamais ir BPK reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Tik įsitikinus, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, prokuroras surašo kaltinamąjį aktą bei jį perduoda teismui. Kai tokių duomenų nepakanka arba nustatomi kiti BPK 212 straipsnyje numatyti pagrindai, ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Nagrinėjamu atveju pagrindinis motyvas, kuriuo remiantis prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą – nelaimingo atsitikimo metu V. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Todėl aukštesniojo teismo nuomone, pareiškėjos nurodomos neva neištirtos aplinkybės niekaip nepakeistų pagrindinio motyvo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Be to, šios aplinkybės bus vertinamos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir sprendžiant darbdavio atsakomybės klausimą administracine tvarka.

V. P. taip pat prašo išaiškinti, kas turėjo ar turėtų atlikti vietos rizikos vertinimą jos buvusioje darbo vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau toks prašymas nėra tiesiogiai susijęs su ikiteisminiu tyrimu bei jo metu privalomai nustatinėjamomis aplinkybėmis. Dėl šio prašymo pareiškėja turi teisę kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-595 redakcija) 8.1.9. p.).

Aukštesnės instancijos teismui skirtame skunde V. P. nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs ikiteisminio tyrimo teisėjas. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinių sprendimų argumentais. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos ir priimtų procesinių dokumentų matyti, jog V. P. skunde išdėstytos aplinkybės buvo išsamiai bei visapusiškai ištirtos, tačiau jos nepasitvirtino, todėl V. P. skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Andriaus Kiuršino 2014 m. birželio 20 d. nutarimo ikiteisminį tyrimą nutraukti ir Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vitoldo Guliavičiaus 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo atmesti pareiškėjos skundą, ikiteisminio tyrimo teisėjas atmetė pagrįstai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Nesant įstatyminio pagrindo naikinti teismo nutartį, ji paliekama galioti, o V. P. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Atmesti pareiškėjos V. P. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas