Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei V. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – įteikiant asmeniškai (įteikta 2020 m. gruodžio 8 d.). Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsiliepimas nebus pateiktas, todėl sprendimas už akių yra priimamas (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

3. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

4. Teismas, atlikęs formalų ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą nustatė, kad pradinis kreditorius BigBank AS filialas (toliau – kreditorius), ir atsakovė V. B. 2019 m. vasario 15 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį SL-LTC-19000569, suteiktas 4 000,00 Eur kredito suma, fiksuotos metinės palūkanos 10 proc., mėnesinis administravimo mokestis 7,00 Eur, sutarties sudarymo mokestis 156,00 Eur. Kreditas su visais mokėjimais turėjo būti grąžintas mokant 54 įmokas po 102,46 Eur. Grąžinimo terminas 2023 m. rugpjūčio 16 d. 2019 m. lapkričio 15 d. atsakovė įspėta, kad jos įsiskolinimas yra 419,15 Eur; įspėjo, kad per dvi savaites nepadengus įsiskolinimo ar nesutarus dėl skolos dengimo dalimis, sutartis vienašališkai bus nutraukta. 2019 m. gruodžio 3 d. pranešimu atsakovė informuota apie sutarties nutraukimą. Tarp šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte numatyta, kad nutraukus sutartį prieš terminą, atsakovė įsipareigojo nedelsiant grąžinti visą negrąžintą kredito sumą; negrąžintą sutarties sudarymo mokestį, sumokėti paskaičiuotas palūkanas, mėnesinį administravimo mokestį ir kitas mokėtinas sumas. 2018 m. lapkričio 8 d. pradinis kreditorius BigBank AS Periodine reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą naujam kreditoriui „PlusPlus Capital“ AS. Periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu atsakovės skola buvo perleista ,,PlusPlus Capital“ AS. 2019 m. gruodžio 5 d. išrašo priede prie reikalavimo perleidimo sutarties nurodyta, kad reikalavimo perleidimo dieną kredito likutis sudarė 3 698,78 Eur, palūkanų skola 142,68 Eur, sutarties sudarymo skola 141,55 Eur, administravimo mokesčio skola 31,97 Eur, delspinigiai 18,82 Eur. 2020 m. sausio 27 d. pranešimu atsakovė informuota apie reikalavimo teisės perleidimą naujajam kreditoriui (ieškovui) „PlusPlus Capital“ AS.

5. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2020 m. sausio 27 d. pranešimu.

6. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

7. Atsakovė savo prievolės laiku grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir kitas prievoles pagal sutartį nevykdė, reikalavimo neginčijo, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo prievoles (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nustatytą, ieškovui iš atsakovės priteistina: 3 698,78 Eur negrąžintą kreditą, 141,55 Eur sutarties sudarymo mokestį, 31,97 Eur sutarties administravimo mokestį, 142,68 Eur palūkanų.

8. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės ir 726,46 Eur negautų pajamų.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, t. y. šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

10. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami, kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

11. Pirminio kreditoriaus ir atsakovės sudarytoje Sutartyje susitarta dėl 10 procentų dydžio metinių palūkanų. Pagal Sutarties nuostatas atsakovė įsipareigojo visą suteiktą kredito sumą grąžinti iki 2023 m. rugpjūčio 16 d., tačiau atsakovei nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, pirminis kreditorius 2019 m. gruodžio 2 d. Sutartį, nutraukė. Ieškovas nurodo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pradinis kreditorius negavo iš anksto suplanuotų pajamų, kurias sudarydamas Sutartį pagrįstai tikėjosi ir planavo gauti, todėl atsižvelgus į aukščiau išdėstytą teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, yra pagrindas atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovo naudai priteisti negautas pajamas, tai yra 726,46 Eur.

12. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

13. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas 107,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis)..

14. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 259–270, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, iš atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 698,78 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 78 ct) negrąžinto kredito, 141,55 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 55 ct) sutarties sudarymo mokesčio, 31,97 Eur (trisdešimt vieną eurą 97 ct) sutarties administravimo mokesčio, 142,68 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 68 ct) palūkanų, 726,46 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus 46 ct) negautų pajamų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 741,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 107,00 Eur (vieną šimtą septynis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.