- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-09-12
- Bylos Nr.
- I-461-386/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- P. M.
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 9.1.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant pareiškėjui P. M., 2008-09-04 viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovui Klaipėdos rajono policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos išeitinės kompensacijos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. M. prašo priteisti jam iš atsakovo Klaipėdos rajono policijos komisariato neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį - 3927,20 Lt.
Skunde (b.l. 4-5) pareiškėjas nurodo, kad atsakovas 2008-05-30 įsakymu Nr. 68-TE-63 atleido pareiškėją iš tarnybos, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 4 p. (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės). Įsakymu buvo nurodyta P. M. išmokėti kompensaciją pagal Vidaus tarnybos statuto 57 str., t.y. 16410,84 Lt, išskaičiuojant pajamų mokestį, kuris sudaro 3927,20 Lt. Pareiškėjas mano, kad atsakovas, išskaičiuodamas pajamų mokestį, pasielgė neteisingai, nes Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 17 str. 1 d. 5 p. nurodyta, kad neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos bei kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas. Pareiškėjas pažymi, kad Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 4 p. numato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarybos, kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvadai. Šio statuto 56 str. 1 d. nurodo, kad atsiradus tokiam atleidimo pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas, dėl kurio pareigūnas negali tęsti tarnybos, t.y. darbdavys negali pasielgti kitaip nei numato Vidaus tarnybos statutas. Pareiškėjo manymu, darbdavys atleisdamas jį iš tarnybos neturėjo galimybių pareikšti savo valios, t.y. atleisti arba neatleisti, todėl išmokėta kompensacija turėtų būti priskiriama neapmokestinamoms pajamoms. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10-1831/2006.
Pareiškėjas prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Savo teiginius grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-670/2008.
Pareiškėjo atstovas advokatas G.Lukauskas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b.l. 28). Pareiškėjas sutinka, kad byla būtų nagrinėjama jo atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovo Klaipėdos rajono policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, atsiliepime (b.l. 13) informuoja, kad nedalyvaus bylą nagrinėjant teisme. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad esant tokiai situacijai, kai išskaičiuotas pajamų mokestis grąžinamas tik tiems pareigūnams, kurie kreipiasi į teismą, ir yra priimamas atitinkamas sprendimas tuo klausimu, atsakovas sutinka, kad pajamų mokesčio grąžinimo P. M. klausimas būtų sprendžiamas teisme.
Trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b.l. 29), atsiliepime (b.l. 15) prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka. Pažymi, kad išeitinės kompensacijos, aptariamos Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnyje savo prigimtimi yra analogiškos Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 41 straipsnyje bei Darbo kodekse (toliau –DK) aptariamoms išeitinėms išmokoms. Tiek Statute minimų išeitinių kompensacijų, tiek VTĮ bei DK minimų išeitinių išmokų skaičiavimo pagrindas - darbo užmokesčio dydis. Atsižvelgdamas į tai, tretysis suinteresuotas asmuo mano, kad išeitinėms kompensacijoms, mokamoms pagal Statuto 57 straipsnį, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas netaikomas ir jos turi būti apmokestinamos išmokėjimo momentu galiojančiu pajamų mokesčio tarifu. Kitu atveju, skirtingų grupių darbuotojai (pareigūnai, valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai), kurių darbo santykiai baigiasi dėl to, kad jie negali tarnauti ar dirbti tam tikro darbo dėl sveikatos būklės, atsidurtų skirtingoje socialinėje padėtyje, jiems būtų taikoma skirtinga apmokestinimo tvarka. Valstybės tarnautojų, kurių darbo santykiams taikomas VTĮ, ir darbuotojų, kurių darbo santykius reglamentuoja DK, išeitinės išmokos būtų apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, o pareigūnų, kuriems taikomas Statutas, analogišką paskirtį turinčios pajamos nebūtų apmokestinamos. Tretysis suinteresuotas asmuo prašo atsižvelgti į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymus į paklausimą dėl išeitinių kompensacijų apmokestinimo. Taip pat teigia, kad pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis nėra paskelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje, todėl įgijo res judicata galią ir yra privaloma tik šios bylos šalims išnagrinėtu atveju.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininko 2008-05-30 įsakymu Nr. 68-TE-63 (b.l. 6) pareiškėjas P. M. atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai) bei atsižvelgiant į Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2008-05-30 ligos liudijimą Nr. 1764 (b.l. 7). Iš teismui pateikto Klaipėdos rajono policijos komisariato 2008-06-17 rašto (b.l. 8) matyti, kad pareiškėjui priskaičiuota 16410,84 Lt išeitinės pašalpos ir išskaičiuota 3927,20 Lt pajamų mokesčio.
Teismas konstatuoja, kad byloje kilo ginčas dėl pajamų mokesčio išskaičiavimo iš išmokamos kompensacijos, nutraukiant tarnybos santykius remiantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu.
Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kuris nustato, kad neapmokestinamosios pajamos yra Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas.
Šiuo atveju pažymėtina, kad teismai spręsdami tapačius teisnius santykius skirtingose bylose, kaip taisyklė, turi užtikrinti, jog tie patys teisiniai santykiai skirtingose bylose bus vertinami vienodai ir nebus priimami skirtingi sprendimai dėl jų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodyta, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą <....> Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose“.
Teismas pažymi, kad šioje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos administracinėse bylose Nr. A438-900/2008, A502-777/2008, A438-814/2008, A756-670/2008, A556-673/2008, A556-671/2008, A556-610/2008 ir kt.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto interpretavimas leidžia teigti, kad gyventojų pajamų mokestis nėra išskaitomas iš Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijų, taip pat kompensacijų, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą. Tuo tarpu iš išmokėtinų kompensacijų, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia, gyventojų pajamų mokestis išskaitomas, todėl sprendžiant gyventojų pajamų mokesčio išskaitymo iš kompensacijų klausimą būtina nustatyti faktinę aplinkybę - darbo sutarties ar jos esmę atitinkančios sutarties nutraukimo pagrindą, nes būtent jis lemia gyventojų pajamų mokesčio išskaičiavimą ar neišskaičiavimą.
Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai.
Taigi atleidimas iš vidaus tarnybos sąlygojamas Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada, kurioje konstatuojama apie konkretaus pareigūno nebegalėjimą atlikti jam pavestų funkcijų dėl sveikatos būklės. Esant tokiai išvadai, vidaus tarnybos administracija turi pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Teisinės elgsenos alternatyvos iš esmės nėra. Sprendimas, sąlygojamas ne darbdavio valios, o objektyvios aplinkybės – pareigūno sveikatos būklės, konstatuotos Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvados, paprastai vienintelis – atleidimas iš vidaus tarnybos. Atleidimą Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu sąlygoja priežastys, kurios nei nuo darbdavio, nei nuo atleidžiamo pareigūno valios nepriklauso. Pareigūnas negali eiti tarnybos dėl sveikatos būklės. Darbdavys privalo, jei negali perkelti pareigūną į kitas lygiavertes pareigas, kurias pareigūnas gali eiti pagal savo sveikatos būklę toje pačioje vidaus reikalų įstaigoje ar, vidaus reikalų įstaigų vadovams suderinus, kitoje atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje, tokį darbuotoją atleisti iš tarnybos, nes tai padaryti darbdavį įpareigoja teisės normos (Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 4 dalis).
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas išeitinės kompensacijos, kompensacijos sąvokų nepateikia. Šių sąvokų nėra apibrėžta ir Vidaus tarnybos statute. Darbo kodekse taip pat nėra nurodytos išeitinės kompensacijos, kompensacijos sąvokos. Pastarojo teisės akto 216 straipsnyje pažymėta, kad darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos. Pagal Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalį darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Darbo kodekso 221 straipsnis numato darbuotojams kompensacijas priimant arba perkeliant į kitoje vietoje esantį darbą (išskyrus priėmimą dirbti bei perkėlimą paties darbuotojo prašymu).
Iš išvardintų teisės normų analizės darytina išvada, kad kompensacijos paskirtis atlyginti darbuotojo patirtas padidėjusias išlaidas, susidariusias ne nuo darbuotojo valios priklausančių priežasčių, vykdant jam priskirtas darbines funkcijas ir įgyvendinant pavestus uždavinius, ir visumoje ne nuo darbdavio valios, o esant darbiniam būtinumui. Į „kompensacijos“ turinį nebūtinai patenka tik padidėjusios išlaidos darbuotojams atliekant darbą kelionėje, lauko sąlygomis. Antai pagal Darbo kodekso 221 straipsnio 1 dalies 4 punktą kompensaciją gali sudaryti ir darbo užmokestis už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką, bet ne daugiau kaip už šešias dienas, taip už kelionėje išbūtą laiką.
Vadinasi, „kompensacija“ turėtų būti aiškinama plačiąja prasme ir kompensuoti suprantama kaip atlyginti, atitaisyti (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas kompiuterinis variantas) tai, kas buvo prarasta arba tai padaryti bent iš dalies, jeigu tai nepriklauso nuo darbuotojo valinės išraiškos. „Išeitine kompensacija“, kurios sąvoka vartojama Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnyje, išmokėtina nutraukiant tarnybos santykius pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą, taip pat siekiama pareigūnui bent iš dalies kompensuoti tą darbo užmokestį, kurį jis būtų gavęs jei nebūtų susirgęs ir tapęs nebetinkamu tarnauti vidaus tarnyboje.
Tokiu būdu įstatymų leidėjas siekia nors iš dalies atlyginti garantijas, kurių netenka pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos. Atskaičius pajamų mokestį iš išeitinės kompensacijos, ji taptų nepakankamai apčiuopiama. Pats kompensacijos mechanizmas dėl sveikatos būklės nutrūkus tarnybos santykiams neveiksmingas, galimai skatinantis pareigūną stengtis išvengti atleidimo Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu bei taip ribojantis vidaus tarnybos sistemos efektyvumą.
Dėl išdėstytų priežasčių teigtina, kad į „kompensacijos“ sąvokos turinį, vartojamą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte, patenka ir Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnyje vartojama išeitinės kompensacijos sąvoka.
Apibendrinant darytina išvada, jog pajamų mokestis iš išeitinės kompensacijos buvo išskaičiuotas neteisėtai. Išeitinę kompensaciją įpareigotas mokėti atsakovas, todėl neišmokėta kompensacijos dalis pareiškėjui priteistina iš atsakovo.
Pažymėtina, kad dėl išlaidų atlyginimo (turėtos išlaidos skundo paruošimui ir kt.) pareiškėjas teismui gali pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendė:
pareiškėjo P. M. skundą patenkinti. Priteisti P. M. iš Klaipėdos rajono policijos komisariato 3927,20 Lt (tris tūkstančius devynis šimtus dvidešimt septynis litus 20 ct) neišmokėtos išeitinės kompensacijos dalį.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.