- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-19
- Bylos Nr.
- 2-128/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Vytas Milius, Nijolė Piškinaitė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Doleta“
- Kategorijos
- 127.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Doleta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarties, kuria patikslintas kreditorių sąrašas uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ restruktūrizavimo byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi iškėlė UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ restruktūrizavimo bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 15 d. nutartimi patvirtino restruktūrizuojamos UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ kreditorių sąrašą ir kreditorių finansinius reikalavimus.
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Vilniaus Doleta“ kreipėsi į RUAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ administratorių su prašymu dėl 1 246 507,21 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo. Nurodė, kad 2007 m. gruodžio 17 d. buvo sudaryta Statybų rangos sutartis Nr. KM-40, kurios pagrindu UAB „Vilniaus Doleta“ įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti aliuminio fasadų langus ir duris UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ nurodytame objekte. Kreditorius prekes perdavė, paslaugas atliko tinkamai ir išrašė PVM sąskaitas – faktūras. Atsakovas sąskaitas – faktūras priėmė ir įsipareigojo jas apmokėti per 30 dienų. Atsakovas iki šios dienos nėra tinkamai atsiskaitęs su kreditoriumi ir iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos yra skolingas 850 000,00 Lt pagrindinės skolos, 348 010,89 Lt palūkanų bei 48 496,32 Lt delspinigių, viso l 246 507,21 Lt. Palūkanos apskaičiuotos vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir, remiantis Restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, paskaičiuotos iki 2010 m. lapkričio 29 d., t.y. iki nutarties iškelti RUAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos.
RUAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ administratorius UAB „Ius Positivum“ pateikė teismui prieštaravimus dėl UAB „Vilniaus Doleta“ pareikšto finansinio reikalavimo. Nurodė, kad neginčija aplinkybių, kad šalis siejo rangos santykiai, kad kreditorius atliko rangos darbus atsakovo objekte, tačiau pagal esamus atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus atsakovas nėra skolingas kreditoriui. Priešingai, UAB „Vilniaus Doleta“ įrašytas į atsakovo debitorių sąrašą dėl nustatytų statybos darbų defektų, kurių šis nepašalino, dėl kreditoriaus nepagrįsto vėlavimo atlikti rangos darbus bei dėl atsakovo patirtų nuostolių buvo atliktas įskaitymas, kuris yra galiojantis. Kreditoriaus reikalavimas, atsiradęs dar 2008 m., nebuvo patvirtintas 2010 m. sausio 20 d. nutartimi dėl RUAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ kreditorinių finansinių reikalavimų patvirtinimo. UAB „Vilniaus Doleta“ taip pat nepagrįstai vadovaujasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, nes palūkanas pagal šį įstatymą galima skaičiuoti tik tuo atveju, jei šalys nėra susitarusios kitaip (Įstatymo 3 str. 4 d.). 2007-12-17 Statybų rangos sutartyje šalys susitarė dėl delspinigių mokėjimo, jei mokėjimo pareiga vykdoma netinkamai, todėl kreditorius esamu atveju gali reikalauti tik delspinigių ir tik tuo atveju, jei turėtų pagrįstą reikalavimą, o neteisėtai ir be pagrindo paskaičiuotos papildomai 348 010,89 Lt dydžio palūkanos yra nepagrįstos ir atmestinos. Kreditorius netinkamai aiškina Civilinio kodekso nuostatas ir nepagrįstai reikalauja tiek netesybų, tiek palūkanų, kas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalies ir 6.261 straipsnio 1 dalies bei teismų praktiką negalima.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 28 d. nutartimi patikslino RUAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ kreditorių ir kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą: į RUAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ kreditorių sąrašą įtraukė UAB „Vilniaus Doleta“ su 4 403,57 Lt finansiniu reikalavimu. Kitoje dalyje UAB „Vilniaus Doleta“ prašymą atmetė.
Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog šalis siejo sutartiniai statybos rangos teisiniai santykiai (CK 6.681 str.). Kreditorius savo reikalavimą grindė pateiktais atliktų darbų aktais už birželio ir rugpjūčio mėnesius ir jų pagrindu išrašytomis PVM sąskaitomis –faktūromis, kurias užsakovas RUAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ apmokėjo tik iš dalies. RUAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ administratorius neginčijo fakto, kad rangovas UAB „Vilniaus Doleta“ atliko darbus, nurodytus atliktų darbų aktuose už birželio ir rugpjūčio mėnesius, ir RUAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“, kaip užsakovas, pilnai neatsiskaitė su rangovu. Teismas padarė išvadą, kad kreditoriaus reikalavimas 850 000 Lt sumai (pagrindinė skola) šiuo atveju negali būti tvirtinamas, nes reikalavimas 720 000 Lt sumai pasibaigė įskaitymu (CK 6.130 – 6.131 str.). Byloje nėra jokių duomenų, kad šis įskaitymas buvo ginčytas ar nuginčytas UAB „Vilniaus Doleta“ reikalavimu, todėl teismas tokį įskaitymą laikė galiojančiu, sukuriančiu atitinkamas teisines pasekmes jo šalims (CK 6.130 str. 1 d.). Teismas taip pat laikė, kad kreditorius neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į likusią 130 000 Lt sumą, kuri nebuvo padengta įskaitymu, užsakovui RUAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ pasinaudojus Statybos rangos sutarties 8.2 p. numatyta sulaikymo teise (10 proc. nuo PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytos sumos), nes kreditorius UAB „Vilniaus Doleta“ nepateikė baigiamojo darbų priėmimo – perdavimo akto ir banko išduotos darbų kokybės garantijos (CPK 178 str.).
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju kreditorius negali reikalauti tiek netesybų (48 496,32 Lt delspinigių), tiek palūkanų (348 010,89 Lt) mokėjimo, kas reikštų nepagrįstą dvigubos atsakomybės RUAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ taikymą. Pažymėjo, kad be mokėjimo funkcijos palūkanos atlieka ir kompensacinę funkciją – atlygina kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę (CK 6.210 str., 6.261 str.), tuo tarpu pačių netesybų (delspinigių, baudos) pagrindė paskirtis – taip pat kompensuoti kreditoriaus nuostolius (CK 6.71 str.). Teismų praktika taip pat pripažįsta kreditoriaus teises į įstatymines palūkanas, kai piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku, tačiau tik tuo atveju, kai šalys sutartyse nebuvo numačiusios kitokių tokios prievolės neįvykdymo pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Nagrinėjamu atveju Statybos rangos sutartimi Nr.KM-40 9 p. šalys susitarė dėl netesybų mokėjimo už netinkamai vykdytas sutartines prievoles, todėl, esant šalių susitarimui dėl netesybų, kaip atsakomybės formos už netinkamą prievolių vykdymą, kreditorius neturi teisės tuo pačiu metu į netesybų ir palūkanų reikalavimą už tą patį sutartinių prievolių pažeidimą. Statybos rangos sutarties Nr. KM-40 8.2 p. šalys nustatė, kad PVM sąskaita – faktūra turi būti apmokėta per 30 dienų nuo PVM sąskaitos –faktūros patvirtinimo dienos, tačiau iš kiekvienos PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytos sumos užsakovui sulaikant 10 % sumos, kuri mokėtina per 15 dienų po baigiamojo darbų priėmimo –perdavimo akto pasirašymo ir banko išduotos darbų kokybės garantijos pateikimo dienos. Užsakovas RUAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ savo pareigą laiku atsiskaityti su rangovu pagal Sutarties 8.2. p. pažeidė, laiku neapmokėdamas 2008 m. liepos 2 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. 1000097. Atsižvelgiant į tai, kad kreditoriaus išrašyta 2008 m. liepos 2 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. 1000097 buvo dalinai apmokėta, t.y. 450 000 Lt suma išankstiniu mokėjimu 2008-04-28, o likusi pagal šią sąskaitą mokėtina suma bei kita 2008 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. 1000137 buvo apmokėta 2008 m. spalio 16 d., RUAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ atlikus vienašalį šalių reikalavimų įskaitymą, todėl pagrįsti kreditoriaus reikalavimai dėl netesybų tik pagal 2008 m. liepos 2 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 1000097, nes 2008 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaita –faktūra Nr. 1000137 buvo laiku apmokėta, ir sudaro 4 403,57 Lt sumą (Sutarties 8.2 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Vilniaus Doleta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį dalyje, kuria buvo atmestas apelianto prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apelianto reikalavimas 850 000 Lt sumai negali būti tvirtinamas, kadangi reikalavimas 720 000 Lt sumai pasibaigė vienašaliu atsakovo pranešimu apie įskaitymą, kuriuo buvo įskaityti priešpriešiniai šalių reikalavimai, o bylos nagrinėjimo metu nebuvo jokių duomenų, kad minėtas įskaitymas buvo ginčytas ar nuginčytas. Priimant skundžiamą nutartį apeliantas jau buvo Vilniaus apygardos teisme pareiškęs ieškinį atsakovui dėl 2008 m. spalio 16 d. vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu civilinėje byloje Nr. 2-6233-450/2011, todėl teismui negalėjo būti nežinomos šios faktinės aplinkybės. Abi bylas nagrinėti paskyrė ta pati teisėja. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išsiaiškino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą atsakovas RUAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ su skundu nesutiko, prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantas atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties pateikė praleidęs įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti. Prašyme dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo apeliantas nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, todėl terminas atskirajam skundui paduoti neturėtų būti atnaujintas.Apeliantas neprašė stabdyti jo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, kol bus išnagrinėta kita civilinė byla, taip pat neprašė šias civilines bylas sujungti ir nagrinėti jas kartu. Vienašalis priešpriešinių reikalavimų įskaitymas skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo ir šiuo metu yra galiojantis, nėra nuginčytas, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo nespręsti klausimo dėl apelianto finansinio reikalavimo ir jo dydžio pagrįstumo. Tuo atveju, jeigu apelianto ieškinys dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu bus patenkintas, tai sudarys pagrindą tikslinti apelianto finansinio reikalavimo dydį.Apeliantas atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių skundžiamos nutarties nepagrįstumą. Pirma restruktūrizavimo byla atsakovui buvo iškelta 2009 m. spalio 28 d. nutartimi, visi kreditorių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti 2010 m. sausio 20 d. nutartimi. Šia nutartimi apelianto finansinis reikalavimas, atsiradęs dar 2008 metais, patvirtintas nebuvo, prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo taip pat pateiktas nebuvo, kas patvirtina reikalavimo nepagrįstumą. Atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentuose neatsispindi skola apeliantui, jis yra įrašytas į įmonės debitorių sąrašą dėl nustatytų ir nepašalintų statybos darbų defektų, vėlavimo atlikti rangos darbus ir dėl to patirtų atsakovo nuostolių įskaitymo. Apeliantas taip pat neturi teisės į 130 000 Lt, nes neįvykdė tarp šalių sudarytos sutarties 8.2. punkto reikalavimų, taip pat nepagrįstai reikalauja ir delspinigių, ir palūkanų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmesta dalis kreditoriaus UAB „Vilniaus Doleta“ finansinio reikalavimo RUAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ restruktūrizavimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Asmens pareikštas prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo yra iš esmės tapatus ginčo teisenos tvarka pareikštam ieškinio reikalavimui. Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditorinį reikalavimą, jeigu iš pateiktų duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais. (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2597/2011). Teismas, tvirtindamas restruktūrizavimo bylos kreditorių sąrašą, turi įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-290/2010; 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-485/2010; 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2165/2011).
Pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas 4 403,57 Lt dydžio apelianto finansinį reikalavimą, o kitą finansinio reikalavimo dalį atmesdamas, įvertino visus byloje pateiktus finansinius dokumentus, šalių sudarytą statybos rangos sutartį, vienašalį įskaitymą ir kitus įrodymus, svarbius nagrinėjant apelianto reikalavimo pagrįstumo klausimą. Teismas pasisakė dėl visų apelianto kreditoriniame reikalavime nurodytų aplinkybių ir padarė išvadą, jog apelianto finansinis reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas tik dalyje dėl 4 403,57 Lt delspinigių pagal 2008 m. liepos 2 d. PVM sąskaitą faktūrą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalis siejo sutartiniai statybos rangos teisniai santykiai, apeliantas atliko darbus, nurodytus atliktų darbų aktuose, už kuriuos atsakovas atsiskaitė tik iš dalies, vienašaliu įskaitymu atsakovas užskaitė 720 000 Lt dydžio šalių priešpriešinius reikalavimus, apeliantas neįvykdė šalių sudarytos rangos sutarties 8.2. punkto reikalavimų, todėl atsakovas sulaikė 130 000 Lt sumą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybę, jog atsakovui restruktūrizavimo byla keliama jau antrą kartą, tačiau pirmą kartą apeliantas jokių finansinių reikalavimų apeliantui pareiškęs nebuvo, jo finansiniai reikalavimai įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartimi, kuri nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2327/2011), patvirtinti nebuvo. Teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias delspinigių ir palūkanų priteisimą. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi visas nurodytas aplinkybes bei minėtus finansinius dokumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl apelianto finansinio reikalavimo pagrįstumo.
Skundžiamos nutarties priėmimo dieną, tai yra sprendžiant klausimą dėl apelianto finansinio reikalavimo tvirtinimo, atsakovo vienašalis įskaitymas nuginčytas nebuvo. Teismui taip pat nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys minėto įskaitymo negaliojimą. Su atskiruoju skundu apeliantas taip pat tokių įrodymų teismui nepateikė.
Pažymėtina, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra iškelta civilinė byla pagal ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ ieškinį atsakovui RUAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ dėl vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, todėl priklausomai nuo šios civilinės bylos išnagrinėjimo rezultato apelianto finansinis reikalavimas galės būti tikslinamas (ĮRĮ 23 str. 7 d.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenys, sprendžia, kad pagrindo ex officio konstatuoti sutarties negaliojimą nėra, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai tik iš dalies patvirtino apelianto finansinį reikalavimą.
Atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai dėl termino atskirajam skundui paduoti praleidimo yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas 2011 m. lapkričio 9 d. rezoliucija atnaujino apeliantui terminą atskirajam skundui paduoti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.