Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1186/2010

2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.

2010 m. lapkričio 26 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir nuteistas 5 mėnesiams laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d. pagrindu, prie neatliktos bausmės, paskirtos jam Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-05-15 nuosprendžiu – 10 mėn. 15 dienų, pridėta dalis paskirtos bausmės – 2 mėnesiai, ir nustatyta galutinė bausmė – 1 metai 15 dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas O. O., kurio atžvilgiu apeliacinių skundų teisme negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nuteistas už tai, kad jis, 2010-04-19, apie 11.00 val., romų bendrijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš O. O. už 40 Lt nusipirko ir įgijo 0,042 g narkotinės medžiagos – heroino, kai tuoj po nusikaltimo padarymo buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d.

Skunde nurodyta, jog teismas realų laisvės atėmimo bausmės jam skyrimą motyvavo tuo, kad jis yra teisiamas 8 kartą, teistumas neišnykęs, nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, priklausomas nuo narkotinių medžiagų, nesigydo. LR BK 54 str. 2 d. numato, į ką turi atsižvelgti teismas, skirdamas bausmę. Nuteistojo manymu, jo padarytos veikos pavojingumo laipsnis nėra didelis. Jo padarytas nusikaltimas nepriskiriamas prie sunkių. Jis pripažįsta padaręs tyčinį nusikaltimą, neteisina savo poelgio, tačiau jo veika iš esmės pavojinga tik jam pačiam, nukreipta tik prieš jo asmenį. Jis supranta, kad toks neapgalvotas poelgis yra labai pavojingas jam ir jo ateičiai. Teismas teisingai nurodė, jog jo atsakomybę lengvina tai, kad pripažino baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jis pats padėjo atskleisti šioje byloje nustatytą veiką, davė išsamius parodymus, taigi, padėjo išaiškinti nusikaltimą. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad jis šiuo metu ypač stengiasi laikytis įstatymų reikalavimų, deda pastangas pasitaisyti ir gyventi pagal visuotinai nustatytas elgesio taisykles, turi legalų pragyvenimo šaltinį, dirba. LR BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimas numatytas kaip alternatyvi bausmė. Teismas nėra įpareigotas už minėto nusikaltimo padarymą skirti pačią griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšį. LR BK 61 str. 4 d. taip pat numato galimybę asmeniui, prisipažinusiam padarius nusikaltimą, besigailinčiam dėl padarytos veikos, aktyviai padėjusiam išaiškinti padarytą nusikaltimą, nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nuteistojo manymu, jam skirti penki mėnesiai nelaisvės šiuo konkrečiu atveju prieštarauja bausmės paskirčiai ir teisingumo principui.

Teismo posėdžio metu nuteistasis A. Š. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo A. Š. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir teismo paskirta galutinė 1 metų ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė yra per griežtos. Nurodo, kad jo padarytos veikos pavojingumo laipsnis nėra didelis, nusikaltimas nepriskiriamas prie sunkių. Jis pripažįsta padaręs tyčinį nusikaltimą, neteisina savo poelgio, tačiau jo veika iš esmės pavojinga tik jam pačiam, nukreipta tik prieš jo asmenį.

Kolegija sprendžia, kad tokie nuteistojo A. Š. skundo argumentai nelaikytini pakankamai pagrįstais, kad būtų pagrindas švelninti jam pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai pakirtą bausmę.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų ir tinkamai kvalifikavo A. Š. nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Š. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo veiksmų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Tačiau A. Š. anksčiau net 7 kartus teistas, nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, jis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, nesigydo, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę (jo ankstesnius teistumus), pagrįstai paskyrė A. Š. laisvės atėmimo bausmę, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę nežymiai didesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis deda pastangas pasitaisyti ir gyventi pagal visuotinai nustatytas elgesio taisykles, turi legalų pragyvenimo šaltinį, dirba.

Nors nuteistasis A. Š. ir turi darbą, tai nesudaro pagrindo manyti, kad vien dėl šios priežasties jis gali būti pataisytas ir perauklėtas jo neizoliavus. A. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu, todėl akivaizdu, kad teigiamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų jis nepadarė, toliau linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, kas tik patvirtina, jog jis nepateisino jam teismo suteikto pasitikėjimo lygtinai paleidus jį iš laisvės atėmimo vietos.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nėra įpareigotas už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą skirti pačią griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšį. LR BK 61 str. 4 d. taip pat numato galimybę asmeniui, prisipažinusiam padarius nusikaltimą, besigailinčiam dėl padarytos veikos, aktyviai padėjusiam išaiškinti padarytą nusikaltimą, nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Kolegija pažymi, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Kadangi A. Š. padarė tyčinį nusikaltimą anksčiau būdamas net 7 kartus teistas, t.y. esant nusikaltimo recidyvui, be to, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. Š. paskyrė pačią griežčiausią jam inkriminuoto nusikaltimo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Byloje esantys duomenys liudija, jog nuteistasis negali būti pataisytas ir perauklėtas kitaip, nei izoliavus jį nuo visuomenės, nes nors jo padarytas nusikaltimas ir yra labiau pavojingas jam pačiam, o ne kitiems asmenims ar visuomenei, tačiau jis anksčiau teistas, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei bei nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, todėl švelnesnėmis bausmėmis Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai negali būti pasiekti.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo A. Š. paskirta bausmė už jam inkriminuotą nusikaltimą bei paskirta galutinė bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-05-15 nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d., tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, švelninti nuteistajam A. Š. bausmę jo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.