Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2013-02-08 · Byla Nr. N1-138-885/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-02-08
Bylos Nr.
N1-138-885/2013
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00992-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Kaltinamasis
M. K.
Nukentėjusysis
E. P.
Advokatai
Lionė Musteikienė, Sofija Kručienė
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla: Nr. N1-138-885/2013Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00992-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.2.14.1.2.1; 2.3.6.4.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 8 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bartkus,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant prokurorei Irenai Zgierskytei-Strumilaitei,kaltinamajam M. K.,kaltinamojo atstovei O. M.,kaltinamojo gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Lazdauskienei,nukentėjusiajam E. P., jo advokatei Lionei Musteikienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas 7 klasės, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2012-06-15, apie 17.00 val., Šiauliuose, autobusų stotelėje, esančioje ties Čkalovo g. 1A namu, nuo nukentėjusiojo E. P. rankos, atvirai pagrobė svetimą – G. P. priklausantį turtą – sidabrinę grandinėlę 200 Lt vertės.

Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad įvykio dieną jis nematė E. P. Išlydėjo draugę S. į Angliją, nuvažiavo į autobusų stotį, iš kur ji išvažiavo, o jis pats buvo autobusų stotyje. Po pietų irgi buvo stotyje, nes ten yra pažįstamų. Vėliau grįžo į namus. V. K. pažįsta, bet jie ne draugai. Seniau buvo draugais. Kai buvo mažas ir būdavo pas močiutę, tada susitikdavo E. P. Tada buvo kaip draugai. Grandinėlę pats pametė ir sako, kad jis paėmė, nors jis jokios grandinėlės neėmė. Kartu su E. P. kartu nesimokė, tik gyveno netoliese. Kodėl E. P. jį apkalba, nežino. Dabar niekur nebedirba, bet ieškosi darbo. Jo atžvilgiu yra pradėta dar viena byla už plėšimą. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusysis E. P. teisme parodė, kad su M. K. jokių santykių nėra, nebendrauja, nors anksčiau bendravo. Tą dieną stotelėje susitiko su D. K. ir su M. K., kuris jo klausė, kada grąžins skolą. Sakė jam, kad nesupranta, apie kokią skolą kalba. Tada M. K. nuplėšė grandinėlę jam ir pasakė, kad, kai grąžins skolą, atiduos grandinėlę. Laikas, vieta atitinka, kaip nurodyta kaltinamajame akte. M. K. jis tikrai neskolingas. D. K. matė, kaip kaltinamasis nuplėšė jo grandinėlę. M. K. smurto nenaudojo. Vėliau jis M. K. sakė, kad atiduotų grandinėlę, nes jie važiavo kartu su D. K., bet kur išlipo M. K., nežino. Kiek skolingas M. K., lyg ir minėjo, bet nepamena. Taip vadinamą skolą grąžinti turi pinigais ar daiktais nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad 20 litų, taip gali būti. Civilinius ieškinius tiek neturtinei, tiek turtinei žalai atlyginti palaiko, nes jis patyrė stresą, išgąstį, nepatogumus. Jis su tėvu buvo nuėjęs tą dieną pas M. K. į namus. M. K. sakė, kad neturi grandinės. Grandinėlė kainavo apie 200 litų. Grandinėlė sidabrinė, todėl tokia brangi. Jie patys nusprendė, kad ji tiek kainuoja.

Liudytoja O. M. teisme parodė, kad apie viską sužinojo, kai apklausė anūką. Jis grįžęs papasakojo. Ji grandinėlės nematė. Ji su anūku atvirai apie viską pasikalba. Ji M. K. globėja paskirta nuo praeitų metų birželio mėn. Iki to laiko jis gyveno specializacijos centre. Iki specializacijos centro augo pas kitą močiutę.

Liudytojas G. P. teisme parodė, kad M. K. nepažįsta, nukentėjusysis yra jo sūnus. Grįžo iš darbo ir sūnus pasakė, kas nutiko. Abu nuvažiavo pas M. K. močiutę. Namuose M. K. nebuvo, bet sakė, kad jam perduos, jog buvo atvažiavę. Paliko savo telefono numerį. Vėliau vėl nuvažiavo. M. K. viską neigė, todėl kreipėsi į policiją. Grandinėlė buvo jo. Jam dovanojo bendradarbis. Sūnui labai patiko, tai ir atidavė. Jos kainą paskaičiavo pats. Buvo nuėjęs į juvelyrinę parduotuvę, žiūrėjo kainas. Važiavo į (duomenys neskelbtini). Jiems nuvykus, M. K. nebuvo namuose. Rado giminaičius, kurie sakė, kas žino, kur jis ir su juo susieks. M. K. dabar gyvena Rėkyvoje.

Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teismo posėdžio metu, kad 2012-06-15, apie 17.00 val., V. K. būnant su draugu E. P. autobusų stotelėje, prie jų atėjo iš matymo pažįstamas vaikinas, vardu M., jis gyvena Zoknių mikrorajone ir V. K. jį iš matymo pažįsta kelis metus. Jis buvo su vyriškiu apie 45-50 metų amžiaus. Priėjo M. prie draugo E. ir jam pasakė, kad jis yra skolingas jam 25 Lt, todėl jis privalo jam atiduoti sidabrinę grandinėlę, kuri buvo ant E. dešinės rankos riešo. E. nieko jam nesakė, nes buvo išsigandęs. Tada M. priėjo prie E. ir nuo rankos nutraukė grandinėlę. Jis kartu su E. įlipo į miesto maršrutinį autobusą Nr. 1 ir iš paskos jų įlipo M. su savo draugu. Jiems sėdint autobuse, M. dar kartą priėjo ir pasakė, kad grandinėlę gražins, kai bus atiduota skola. Jie mieste išlipo prie Vandens bokšto (43-44 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

2012-06-15 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti autobusų stotelėje ties Čkalovo g. 1A namu, Šiauliuose, sudaryta schema (5-7 b. l.).

2012-09-20 akistatos protokole užfiksuota, kad atlikta akistata tarp nukentėjusiojo M. P. ir įtariamojo M. K., siekiant pašalinti esminius prieštaravimus jų parodymuose, tačiau suvesti į akistatą apklausiamieji pasiliko prie savo ankščiau duotų parodymų (86-87 b. l.).

2012-09-20 akistatos protokole užfiksuota, kad atlikta akistata tarp liudytojo V. K. ir įtariamojo M. K., siekiant pašalinti esminius prieštaravimus jų parodymuose, tačiau suvesti į akistatą apklausiamieji pasiliko prie savo ankščiau duotų parodymų (89-90 b. l.).

2012-08-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis E. P. atpažino M. K. (26-30 b. l.).

2012-08-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas V. K. atpažino M. K. (68-72 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu M. K. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. – t. y. kaip atviras svetimo turto pagrobimas. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas paaiškinimus teisme, savo kaltę neigė, teigdamas, kad įvykio dieną nukentėjusiojo net nebuvo susitikęs ir jo grandinėlės nepagrobė. Tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus atmeta, vertindamas juos kaip kaltinamojo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad kaltinamasis nebuvo nuoširdus ir siekė save atriboti nuo įvykio, patvirtina teismo posėdyje ištirta bylos medžiaga. Nukentėjusysis teisme parodė, kad įvykio dieną stotelėje sutiko M. K., kuris jo klausė, kada grąžins skolą, o jam atsakius, kad neskolingas, kaltinamasis nuplėšė nuo jo rankos grandinėlę ir pasakė, kad, kai grąžins skolą, atiduos grandinėlę. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytojai – G. P. ir V. K. Įvykio vietoje kartu buvęs ir tiesiogiai nusikaltimą matęs V. K. parodė, kad M. K. priėjo prie E. P. ir nuo rankos nutraukė grandinėlę. Liudytojų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti ir jais remiasi. Be to, kaltinamojo nusikalstamus veiksmus patvirtina ir byloje esantys akistatos protokolai bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo M. K. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamasis atvirai, pagriebdamas nukentėjusiajam E. P. nuo rankos, neteisėtai neatlygintinai užvaldė (pagrobė) svetimą – nukentėjusiajam E. P. priklausantį turtą – 200 litų vertės sidabrinę grandinėlę. M. K. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų turto savininkas praras galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu ir šių padarinių norėjo, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Esant M. K. veikoje atviros vagystės požymių, t.y. veikiant viešai, esant šalia pačiam nukentėjusiajam ir liudytojui V. K., jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą, nenustatyta.

Skirdamas bausmę M. K. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad M. K., būdamas nepilnametis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, M. K. nusikalto būdamas praeityje neteistas (99 b. l.), vieną kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (104 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK VPS PPN policijos pareigūnų charakterizuojamas neigiamai (103 b. l.), VĮ Šiaulių apskrities ligoninės vaikų ligų klinikos Vaikų psichiatrijos skyriuje gydėsi (112 b. l.), VĮ Šiaulių psichikos sveikatos centro pacientų registre yra (114 b. l.), M. K. buvo konsultuotas pagal medicininius dokumentus teismo psichiatrijos komisijos, specialisto išvadoje nurodoma, kad jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (119 b. l.), iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų duomenų apie M. K. šeimą matyti, kad M. K. jo tėvai nesirūpina, todėl teismo sprendimu neterminuotai apribota tėvų valdžia, o M. K. nuolatine rūpintoja paskirta jo močiutė O. M. (108-110 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kuri iš sankcijoje numatytų būtų labiausiai adekvati padarytos veikos turiniui ir įgyvendintų bausmės paskirtį. Dėl šios priežasties teismas M. K. skiria laisvės apribojimo bausmę, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir jį kontroliuoti ateityje.

M. K. paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti globėjai O. M. (91-92 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis E. P. pareiškė 200 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei ir 200 Lt neturtinei žalai atlyginti (46-47 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo M. K. priteistina atlyginti 200 litų sumą E. P..

E. P. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 200 litų. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį E. P. nurodė, kad dėl M. K. nusikalstamų veiksmų jis patyrė išgąstį, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, buvo pažemintas, kaltinamasis jo net neatsiprašė, žalos neatlygino. Tai, kad nukentėjusysis buvo išsigandęs įvykio metu patvirtino ir liudytojas V. K.. Įvertinus bylos aplinkybių visumą ir tai, kad nukentėjusysis jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašoma neturtinės žalos suma nelaikytina proporcinga konstatuotiems neigiamiems padariniams, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas, iš kaltinamojo M. K. priteisiant nukentėjusiajam 100 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 1 p., per bausmės atlikimo laikotarpį įpareigoti jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti globėjai O. M., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo E. P. pareikštą 200 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo M. K. priteisti atlyginti 200 litų sumą E. P.

Nukentėjusiojo E. P. pareikštą 200 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo M. K. priteisti atlyginti 100 litų sumą E. P. kaip neturtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Bartkus