Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-11-18 · Byla Nr. 1K-137-557/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-18
Bylos Nr.
1K-137-557/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Kategorijos
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. lapkričio 18 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas,sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Ginai Skersinskytei,gynėjui Osvaldui Martinkui,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo M. R. gynėjo adv. O. Martinkaus skundą dėl kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo įtariamajam M. R., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. įtariamas pagal BK 156 str. 2 d., 294 str. 2 d. tuo, kad jis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tikrą teisę, t. y. 2008-10-20 apie 14 val. Klaipėdos miesto vaikų teisių apsaugos tarnyboje, esančioje Klaipėdoje, I. Kanto g. 11, nelaukdamas, kol bus įvykdytas antstolio A. Selezniovo teismo sprendimo vykdymas – vaiko perdavimas, išėjus nukentėjusiajai I. R. pas psichologę, savavališkai iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos jėga išsivežė mažametę L. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir tokiais veiksmais padarė didelę žalą nukentėjusiosios I. R. teisėms bei teisėtiems interesams.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008-10-21 nutartimi M. R. paskirta kardomoji priemonė suėmimas.

Šalies argumentai

Įtariamojo gynėjas skundu prašo panaikinti šią ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, nes laiko ją neteisėta. Nurodo, kad neturėjo galimybės susipažinti su bylos medžiaga, nes Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros prokurorės G. Skersinskytės 2008-10-24 nutarimu jo prašymas leisti susipažinti su bylos medžiaga buvo atmestas. Šis prokurorės nutarimas apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui, skundas iki šiol neišnagrinėtas. Neturėdamas galimybės susipažinti su bylos medžiaga, skunde remiasi ir jam žinomais neoficialiais duomenimis.

Teisėjas nutartį priėmė, nurodydamas tris BPK 122 str. numatytus suėmimo skyrimo pagrindus: darys naujus analogiškus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.), gali trukdyti ikiteisminio tyrimo procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p.), yra prašymas išduoti asmenį pagal Europos arešto orderį (BPK 122 str. 5 d.). Tačiau BPK 122 str. 5 d. šiuo atveju negalėjo būti taikoma, nes Europos arešto orderis dėl M. R. nutarties priėmimo metu nebuvo išduotas. Priešingai, pagal 2004-08-26 Teisingumo ministro ir generalinio prokuroro įsakymu Nr. l R-195/1-114 patvirtintų Europos arešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos arešto orderi taisyklių 3.3 p. būtent teismo nutartis asmenį suimti yra pagrindas Europos arešto orderio išdavimui. Be to, BPK 122 str. 5 d. numatytas pagrindas taikomas, kai užsienio valstybė prašo Lietuvos Respublikos išduoti joje esantį asmenį, o ne atvirkščiai. BPK 122 str. 1 d. 3 p. šiuo atveju taip pat negalėjo būti taikomas, nes M. R. nebuvo ir nėra įtariamas BPK 122 str. 4 d. nurodytomis nusikalstamomis veikomis. Negalėjo būti taikomas ir BPK 122 str. 1 d. 2 p., nes nebuvo BPK 122 str. 3 d. nurodytų pagrindų, jog įtariamasis gali bandyti paveikti nukentėjusiąją ar liudytojus, suklastoti ar sunaikinti dokumentus bei daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, tokių pagrindų nenurodė ir prokuroras.

Teisėjai, skirdami suėmimą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir atsižvelgti į BPK 122 str. 7 d. nuostatas, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Teisėjas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė nurodytų teisės aktų reikalavimus bei ginamojo M. R. ir jo mažametės dukters L. teisėtus interesus. Teismas nutartyje nenurodė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima buvo pasiekti tikslų, numatytų BPK 119 str. (nurodė, kad šie tikslai gali būti pasiekti), nors net iš visuotinai (masinių informavimo priemonių pagalba) žinomų aplinkybių akivaizdu, kad M. R. yra teisėtas savo dukters globėjas, turintis nuosavą verslą (legalų pragyvenimo šaltinį) bei nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas nutartyje taip pat nurodė, kad įtariamasis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei yra sulaikytas Latvijos Respublikoje. Šios išvados kelia pagrįstas abejones, nes susisiekus telefonu su Latvijos Respublikos Pasienio apsaugos tarnyba, jos atstovė J. K. nurodė, kad M. R. nebuvo sulaikytas ir (ar) paieškomas Latvijos Respublikoje.

Teisėjas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Susipažinus su prokuroro 2008-10-21 nutarimu pripažinti M. R. įtariamuoju matyti, kad jam inkriminuojami faktiniai veiksmai „jėga išsivežė mažametę L. R., g. (duomenys neskelbtini), ir tokiais veiksmai padarė didelę žalą nukentėjusiosios I. R. teisėm bei teisėtiems interesams“. Atsižvelgiant į turimus dokumentus dėl išimtinės mažametės L. R. globos matyti, kad šiame ikiteisminiame tyrime nukentėjusiąja pripažinta I. R. ilgą laiką nevykdė eilės teismų sprendimų, įpareigojančių ją grąžinti mažametę L. R. į Vokietiją jos teisėtam globėjui M. R.:

2006-08-14 Vokietijos Federacinės Respublikos Orienburgo apylinkės Šeimos teisės teismo nutarties (laikinosios apsaugos priemonės) nustatyti vaiko (L.) globą išimtinai tėvui (M. R.): gyvenamosios vietos apsprendimo teisę, gyvenamosios vietos deklaravimo ir paso reikalus, sveikatos apsaugos reikalus (2006-10-11 Aukščiausiojo Bradenburgo žemės teismo nutartimi paliktos galioti),2007-06-20 Vokietijos Federacinės Respublikos Orienburgo apylinkės Šeimos teisės teismo nutarties 2 p. vaiko tėvui (ieškovui M. R.) priskirti vaiko - L. R., g. (duomenys neskelbtini), globą, 4 p. atsakovę I. R. (vaiko motiną) įpareigoti vaiką L. R., g. (duomenys neskelbtini), parvežti ir palikti ieškovo M. R. (vaiko tėvo) globai. Teismas šioje nutartyje nurodė, kad turi būti neatidėliotinai pasirūpinta dukters L. pargabenimu į Vokietijos Federacinę Respubliką (2008-02-29 Vokietijos Federacinės Respublikos Brandenburgo Aukščiausiojo žemės teismo nutartimi paliktos galioti nurodant, kad atsakovė jau yra įpareigota perduoti vaiką pareiškėjui (M. R.), bei kad tolimesnis teisinis skundas nėra leidžiamas),2007-03-15 Lietuvos Apeliacinio teismo nutarties, kuria nutarta grąžinti L. R., g. (duomenys neskelbtini), į Vokietijos Federacinę Respubliką,2008-08-25 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties, kuria buvo palikta galioti Lietuvos Apeliacinio teismo 2008-04-30 nutartis, kuria buvo palikta galioti Klaipėdos apygardos teismo 2008-03-21 nutartis, kuria atmestas I. R. ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymas dėl proceso atnaujinimo byloje pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2007-03-15 nutartį.

Įsiteisėję Vokietijos teismų 2006-08-14 ir 2007-06-20 sprendimai niekada nebuvo sustabdyti, o Vokietijos teismui išdavus Pažymėjimą dėl vaiko grąžinimo pagal EB Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 42 str., teismo sprendimas yra pripažįstamas ir vykdomas kitoje valstybėje narėje nereikalaujant jo skelbti vykdytinu ir be galimybės ginčyti jo pripažinimą (EB Teisingumo teismo sprendimo 68 p., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-08-25 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-126/2008). Akivaizdu, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog I. R., kuriai įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra atimta vaiko (L.) globos teisė, M. R. veiksmais padaryta didelė žala. Vertinant inkriminuotą veiką, numatytą BK 156 str. 2 d., akivaizdu, kad M. R. nėra inkriminuota būtina šio straipsnio dispozicijos sudėtinė dalis „pas kurį vaikas teisėtai gyveno“. Tokiu būdu matyti, kad skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog byloje ištirti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad įtariamasis M. R. įtariamas pagrįstai ir šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti įrodymai, yra nepagrįsta.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nustato, kad asmuo gali būti suimtas tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas nustato BPK 122 str. Skirdamas suėmimą, teisėjas nutartyje privalo nurodyti suėmimo skyrimo sąlygas, BPK 122 str. nustatytus suėmimo skyrimo pagrindus ir motyvus.

Skirdamas suėmimą, ikiteisminio tyrimo teisėjas padarė išvadą, jog yra BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytas suėmimo skyrimo pagrindas, kadangi įtariamasis M. R., kuris įtariamas padaręs keletą nusikalstamų veikų, tame tarpe vieną apysunkį nusikaltimą, būdamas laisvėje gali daryti naujus analogiškus nusikaltimus. Tokia teisėjo išvada yra visiškai nepagrįsta. M. R. yra įtariamas vieno nesunkaus ir vieno apysunkio tyčinių nusikaltimų padarymu. BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu suėmimo skyrimo pagrindu suėmimas gali būti paskirtas, esant duomenų, jog asmuo, įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. išvardintų nusikaltimų padarymu, gali padaryti naują BPK 122 str. 4 d. nurodytą nusikaltimą. Nusikaltimai, kuriais įtariamas M. R., nepatenka į BPK 122 str. 4 d. pateiktą nusikaltimų sąrašą, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje, M. R. gali daryti BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus.

Skirdamas suėmimą, ikiteisminio tyrimo teisėjas taip pat nurodė, kad yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje, įtariamasis M. R. gali trukdyti ikiteisminio tyrimo procesui, kadangi pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, dėl ko yra ruošiami procesiniai dokumentai su prašymu išduoti M. R. Lietuvos teisėsaugos institucijoms pagal Europos arešto orderį (BPK 122 str. 5 d.). Kaip galima spręsti iš nesilaikant BPK 125 str. 2 d. 4 p. reikalavimų ikiteisminio tyrimo teisėjo surašytos suėmimo skyrimo pagrindų motyvacijos, skundžiamoje nutartyje šiuo atveju kalbama apie BPK 122 str. 1 d.1 p., 2 p. ir 5 d. numatytų suėmimo skyrimo pagrindų buvimą. Sutikti su tokia skundžiamoje nutartyje daroma išvada (kurią dėl motyvacijos stokos tiksliau būtų vadinti prielaida) taip pat negalima.

BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatyto suėmimo skyrimo pagrindo samprata yra pateikta BPK 122 str. 3 d. Kaip matyti iš minimų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, įtariamojo slėpimasis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų yra atskiras, savarankiškas suėmimo skyrimo pagrindas, jis neduoda pakankamo pagrindo manyti, kad asmuo gali trukdyti procesui, taigi skundžiamoje nutartyje padaryta prielaida, jog įtariamasis M. R. gali trukdyti procesui, yra nepagrįsta.

Įtariamasis M. R. yra Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis, turi legalų pragyvenimo šaltinį ir nuolatinę gyvenamąją vietą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, į kurią ir išvyko iš Lietuvos, augina mažametę dukrą, kuria rūpintis teismų sprendimais M. R. pavesta jo paties iniciatyva, todėl nėra pagrindo manyti, kad įtariamasis M. R. gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų.

Skundžiamos nutarties priėmimo metu, kas pažymima ir pačioje nutartyje, Europos arešto orderis dėl M. R. perdavimo Lietuvos Respublikai dar nebuvo išduotas (pagal BPK 69¹ str. 1 d. taisykles prieš priimant tokią nutartį jis ir negalėjo būti išduotas). Todėl BPK 122 str. 5 d. numatytas suėmimo skyrimo pagrindas M. R. taip pat negalėjo būti taikomas, lygiai kaip ir dėl to, jog BPK 122 str. 5 d. prasme Europos arešto orderis yra pagrindas suimti Lietuvos Respublikoje esantį asmenį, kurį prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos, o ne atvirkščiai.

Nenustačius nei vieno iš įstatyme numatytų suėmimo pagrindų, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis dėl suėmimo paskyrimo įtariamajam M. R. negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina.

Aukštesnysis teismas pripažįsta, jog gynėjo skundo argumentai, kuriais ginčijamas inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymių buvimas įtariamojo M. R. veiksmuose, taipogi yra verti dėmesio ir ikiteisminio tyrimo eigoje turi būti įvertinti. Vienok pažymėtina, jog gynėjo skundo argumentai tuo aspektu, kuris akcentuojamas skunde, besąlygiškai nepaneigia savavaldžiavimo nusikaltimo sudėties buvimo įtariamojo veiksmuose. Be to, aukštesniojo teismo nuomone, vertinant M. R. veiksmais galimai padarytos žalos pobūdį ir dydį, visų pirma turi būti kreipiamas dėmesys į tai, ar įtariamojo veiksmais dukters atžvilgiu nebuvo padaryta didelės žalos pačios mažametės L. teisėtiems interesams. Iš kitos pusės, procesinis šių aplinkybių įvertinimas turi esminę reikšmę, sprendžiant ikiteisminio tyrimo pabaigos klausimus, t. y. priimant sprendimą tyrimą nutraukti arba tyrimą pabaigti, surašant kaltinamąjį aktą. Todėl aukštesnysis teismas, nagrinėdamas gynėjo skundą dėl suėmimo paskyrimo ir nustatęs, kad suėmimas paskirtas nepagrįstai, nesant suėmimo skyrimo pagrindų, ko pasekoje nutartis dėl suėmimo paskyrimo naikinama, šioje nutartyje atskirai nepasisako dėl kitų skundo argumentų, kurie, iš vienos pusės, nebegali turėti įtakos aukštesniojo teismo sprendimui dėl skundo, o kita vertus, įstatymo nustatyta tvarka turės būti įvertinti tolesnėse baudžiamojo proceso stadijose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 130 str., teisėjas

nutaria:

įtariamojo M. R. gynėjo adv. O. Martinkaus skundą patenkinti, ir panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008 m. spalio 21 d. nutartį, kuria įtariamajam M. R. paskirta kardomoji priemonė suėmimas.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas