Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Pranešėja V. Ražinskaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-321 2005 m.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2005 m. liepos 7 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., ir nubaustas laisvės atėmimu:

pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. – 7 m.;

pagal BK 284 str. 1 d. – 1 m.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 5 d., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., subendrinta bausmė subendrinta iš dalies sudedant – pridedant 6 mėn. – su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2004-12-21 nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 m. ir 6 mėn., ją atliekant pataisos namuose.

Iš M. M. priteista: 1044 Lt Valstybinei ligonių kasai, 25000 Lt J. Č. neturtinei žalai atlyginti ir 500 Lt J. Č. teisinei pagalbai atlyginti.

Nukentėjusiajam J. Č. pripažinta teisė į civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, o jo dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2004 m. birželio 12 d., apie 17 val., prie parduotuvės ,,Smilga”, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, esant menkavertei dingsčiai, V. Š. ir V.B. akivaizdoje tyčia prikibo prie J. Č., siekiančio išvengti V. Š. ir V. B. konflikto, ir, elgdamasis ypatingai įžūliai, tyčia spyrė J. Č. į nugarą, ranka sudavė į galvos sritį bei spyrė į galvos sritį, nuo to J. Č. parkrito ir neteko sąmonės. Dėl šių veiksmų J. Č. padarytas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, vidutinio laipsnio bendras sumušimo sindromas, pakauškaulio kairės pusės lūžimas, kaukolės pamato kaulų lūžimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo, juosmens srities sumušimas, kraujosruvos veide, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų.

Dar M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau dėl to apeliacinis skundas nepaduotas.

Nukentėjusysis J. Č. atsikirtime į apeliacinį skundą prašo nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog nuteistojo skundas nepagrįstas, nes ir ikiteisminis tyrimas, ir bylos nagrinėjimas teisme vyko, nepažeidžiant BPK normų reikalavimų, o teismo padarytos išvados bei nuosprendis yra teisingi ir pagrįsti. Galvoja, jog M. M. nepakankamai susipažinęs su byla. Iš jos duomenų matyti, kad pirminės gydytojų išvados dėl jo sveikatos būklės nebuvo visiškai tikslios, kadangi Vilkaviškio ligoninėje dėl medicininės įrangos trūkumo nebuvo galimybės tiksliai nustatyti visų jam padarytų sužalojimų. Kauno akademinėse klinikose atlikus papildomus tyrimus, buvo tiksliai nustatyti padaryti sužalojimai, kurių pagrindu duota galutinė teismo medicinos specialisto išvada.

Teismo posėdyje prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, gynėjas prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegijos nuomone, M. M. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta I instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 20 str. reikalavimų bei prasmės ir sutinkamai su BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau padarė klaidą, subendrindamas bausmes pagal du nuosprendžius netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

Nuosprendžio dalis dėl nuteisimo už viešosios tvarkos pažeidimą, civilinių ieškinių išsprendimas neginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinkamai su BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo

Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.

Nuteistojo apeliacinio skundo motyvas, jog teisme jam buvo pakeisti kaltinimai, prieštarauja bylos medžiagai.

BPK 255 str. 1 d. nuostatos numato, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šio straipsnio antroje dalyje nustatytos nagrinėjimo teisme ribų pakeitimo taisyklės, t. y. kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Bylos duomenys įrodo, kad ir kaltinamajame akte, ir nuosprendyje M. M. inkriminuoti tie patys nusikaltimai, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų bei viešosios tvarkos pažeidimas. Tik nuosprendyje pašalintos aplinkybės, jog nuteistasis, J. Č. parkritus, tyčia ne mažiau kaip penkis kartus jam gulinčiam spyrė į galvos sritį. Taip suformuluotas kaltinimas priimant teismo nuosprendį nelaikomas kaltinimo pakeitimu, kadangi faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės iš esmės nepasikeitė (BPK 256 str. 3 d.). Toks kaltinimo suformulavimas, pašalinus nepasitvirtinusias aplinkybes, nepažeidžia jokių kaltinamojo teisių, tarp jų – ir teisės į gynybą.

Prokuroro bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekamų veiksmų tvarką reglamentuoja BPK 179 straipsnis. Iš bylos duomenų matyti, jog liudytojų, nukentėjusiojo ir paties nuteistojo apklausos protokolai surašyti nepažeidžiant minėto straipsnio reikalavimų, pastabų dėl apklausos protokolų įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pateikta. Todėl apeliaciniame skunde išdėstyta nepagrįsta abejonė, kad nukentėjusiojo ir paties nuteistojo parodymai netinkamai užfiksuoti apklausos protokoluose.

Apeliantas nori, jog dėl paminėtų tariamų pažeidimų byla būtų perduota iš naujo tirti.

BPK 326 str. 1 d. 5 p. nuostatos numato, kad apeliacinės instancijos teismas gali nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti prokurorui tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą. Tačiau kaltinamasis aktas surašytas, nepažeidžiant minėto straipsnio reikalavimų.

Dėl M. M. veikos kvalifikavimo

Nuteistasis neneigia, jog tarp jo ir J. Č. kilo konfliktas, kurio metu jis vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į veidą, vieną kartą spyrė į galvą ir nuo to J. Č. nugriuvo, tik ginčija nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumo laipsnį.

Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 735/04 (09) duomenys (t. 1 b. l. 14-15) ir papildomos specialisto išvados Nr. KG 48/04 (09) duomenys (t. 1 b. l. 17) įrodo, kad J. Čibirkai kliniškai konstatuota lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, vidutinio laipsnio bendras sumušimo sindromas, pakauškaulio kairės pusės lūžimas, kaukolės pamato kaulų lūžimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo, juosmens srities sumušimas, kraujas dešinėje būgninėje ertmėje, kraujosruvos veide. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu vienmomentiškai ar artimu laiku vienas kitam. Juosmens sumušimas ir kraujosruvos veide, kiekviena jų atskirai, vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o visi kiti kliniškai konstatuoti kūno sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat nurodoma, jog konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek nuo suduotų smūgių, tiek po to krentant ir kontaktuojant su kietu grindinio paviršiumi.

I instancijos teismo teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas patvirtino aptartas specialisto išvadas ir paaiškino, kad pagrindiniai sužalojimai padaryti smūgiuojant didele jėga. Ekspertas atmetė galimybę, jog tokie sužalojimai padaryti atsitrenkiant į kietą paviršių, motyvuodamas tuo, kad ekspertizės atlikimo metu nebuvo žinomos visos bylos aplinkybės.

Apeliantas teigia, jog Vilkaviškio ligoninėje nukentėjusiajam diagnozuotas apysunkis, o ne sunkus kūno sužalojimas.

Su šiuo skundo motyvu negalima sutikti, kadangi teismo medicinos ekspertas teisme paaiškino, jog kraniograma yra ne tokia tiksli, kaip kompiuterinė tomografija, todėl Vilkaviškio ligoninėje nebuvo nustatyti visi nukentėjusiajam padaryti sužalojimai.

Taigi, objektyvūs duomenys įrodo, kad J. Č. padaryti sužalojimai, M. M. tyčia sudavus smūgį į galvą, ir tai nulėmė nusikalstamos veikos kvalifikavimą kaip sunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl bausmės

Teismas išsamiai motyvavo bausmės paskyrimą.

Teismas pagrįstai nurodė, kad tyčia dėl chuliganiškų paskatų padarytas labai sunkus ir pavojingas nusikaltimas, kuris sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, įvertino kaltininko asmenybę. Jis jauno amžiaus, tačiau anksčiau penkis kartus teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, blogai charakterizuojamas. Be to, 2004-06-12, apie 17 val., padaręs nusikaltimus, už kuriuos nuteistas šioje byloje, jis tą pačią dieną, apie 23³⁰ val., padarė kitą nusikaltimą (t. 2 b. l. 49-50), o vėliau įtartas 2004-10-10 padaręs plėšimą (t. 2 b. l. 11). Tai rodo jo pavojingumą visuomenei.

Teismas nenustatė M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o veikų padarymą apsvaigus nuo alkoholio pagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Įvertinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės dydžiui, už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų esant laisvės atėmimo bausmės sankcijai nuo 2 iki 12 metų, teismas M. M. paskyrė vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės paskirtį (BK 41 str.) ir yra teisinga.

Teismas teisingai subendrino bausmes už dvi nusikalstamas veikas, tačiau padarė klaidą, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, nes netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to nuosprendis šioje dalyje keičiamas.

BK 63 str. 9 d. nuostatos numato, jog pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Dėl to teismas pagrįstai nusprendė, jog skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė turi būti subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau pritaikė netinkamą subendrinimo būdą.

Sprendžiant klausimą, koks bausmių subendrinimo būdas turi būti taikomas, reikia vadovautis BK 63 str. 5 d. nuostatomis, ypatingą dėmesį atkreipiant į BK 63 str. 5 d. 2 p., ir vertinti, ar padaryti nusikaltimai, už kuriuos bausmės subendrinamos, priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms ir ar jie labai skiriasi pagal pavojingumą. M. M. 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu (t. 2 b. l. 49-50) nuteistas už veiką, numatytą BK 178 str. 1 dalyje, t. y. už nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu už dvi nusikalstamas veikas: BK 135 str. 2 d. 8 p. numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 str. 6 d.), o BK 284 str. 1 d. – prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.). Tokiu atveju, kai abiem nuosprendžiais pripažintos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms ir labai skiriasi pagal pavojingumą, turi būti taikomas bausmių apėmimas, todėl sutinkamai su BK 63 str. 5 d. 2 p. ir 9 d. nuostatomis, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas turėjo bausmes apimti, o ne jas iš dalies sudėti.

Bausmių subendrinimas apėmimo būdu yra palankesnis nuteistajam, todėl esant pagrindui taikyti tokį subendrinimo būdą, jo netaikydamas teismas turi nurodyti motyvus, kodėl pasirenka kitą, griežtesnį bausmių subendrinimo būdą. Tokių motyvų I instancijos teismas nenurodė, todėl teisėjų kolegija vertina, kad įstatymas – BK 63 str. – pritaikytas netinkamai.

Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 4 d. nuosprendį pakeisti:

vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme ir galutinę subendrintą bausmę M. M. paskirti laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams, ją atliekant pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.