Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. T-221-1015/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-23
Bylos Nr.
T-221-1015/2019
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-02775-2014-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Nuteistasis
A. Č.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-221-1015/2019
Proceso Nr. 1-13-1-02775-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.16. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorei Danutei Mekionienei,Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovei Deimantei Bokmotaitei,nuteistajai A. Č.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajai A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Vilniuje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiu A. Č. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliaus – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (28 veikos) ir jam paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų ilgiau kaip septynioms paroms, per dvejus bausmės vykdymo atidėjimo metus, t.y. iki 2018 m. kovo 24 d. atlyginti nusikaltimu padarytą 12 290,24 Eur dydžio žalą. Probacijos pabaiga – 2019 m. kovo 24 d.

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius pateikė teismui teikimą, kuriuo prašo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą probuojamajai A. Č., kadangi ji tinkamai nevykdo teismo skirto įpareigojimo atlygtinti priteistą žalą bei padarė vieną administracinį nusižengimą.

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti bei papildomai nurodė, kad pagal „OASys“ metodiką nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą A. Č. priskirtina prie vidutinės rizikos grupės (41 balai iš 168 galimų) ir ši rizika nemažėja nuo 2016 metų.

Nuteistoji teismo posėdyje prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad ji šiuo metu dirba, gauna minimalų atlyginimą, dar dirba papildomai valytoja, priteistą žalą moka dalimis pagal išgales. Su antstoliu sutarė, kad mokės po 70 eurų per mėnesį žalos ir šį savo įsipareigojimą ji vykdo. Nurodė, kad ji yra našlė, turi suaugusius vaikus, draugą, pagyvenusius tėvus, kuriems taip pat reikalinga jos pagalba. Ji yra įsigijusi automobilį lizingu, nes reikia tėvus vežioti į sodybą, taip pat privalo mokėti mokesčius už komunalines paslaugas. Prašo neapriboti jos laisvės, priteistą žalą žada mokėti tiek, kiek tik galės.

Prokurorė teismo posėdžio metu nurodė, kad nors probacijos tarnybos teikimas yra teisėtas bei pagrįstas, tačiau nuteistoji pagal galimybę moka priteistą žalą, todėl teikimo siūlo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio, reglamentuojančio probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisines pasekmes, 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tuo atveju, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos ir tik tuomet, kai įvertinami visi duomenys, o jų pagrindu nustatomos aplinkybės, patvirtinančios esant pagrindą naikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo turi būti vertinama aplinkybių visuma, t. y. turi būti vertinama ne tik kaip nuteistasis vykdo visus jam paskirtus teismo įpareigojimus, bet ir atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių šie įpareigojimai kartais yra vykdomi netinkamai.

Susipažinus su teismui pateikta nuteistojo A. Č. asmens bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistosios elgesį Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius kontroliuoja nuo 2016 m. balandžio 5 d. Atvykusi į Vilniaus regiono skyrių A. Č. buvo pasirašytinai supažindinta su bausmės vykdymo atidėjimo atlikimo tvarka bei probacijos sąlygomis, taip pat supažindinta su probacijos vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis. 2016 m. birželio 20 d. probuojamoji dėl žalos atlyginimo buvo nusiųsta į „MIPT“ (Mediacijos Įgyvendinimo Probacijos tarnybose) projektą (b.l. 38), tačiau mediacijos procesas buvo nutrauktas, nes 2016 m. balandžio 29 d. žalos išieškojimas buvo perduotas antstoliams. Turimais duomenimis A. Č. nuo 2016 m. liepos 31 d. kas mėnesį atlygina po 30 Eur, 40 Eur, 70 Eur, yra fiksuoti keli mokėjimai po 100 Eur. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. Vilniaus regiono skyriui yra pateikta mokėjimų kvitų už 1540 Eur (b.l. 41-56, 59-61, 87-91, 94-97), antstolio teigimu, 2018 m. spalio 3 dienai iš A. Č. buvo išieškota 1143,94 Eur žalos iš priteistų 12 290,24 EUR (b.l. 93). 2018 m. vasario 18 d. atvykusi į probacijos skyrių, probuojamoji informavo, kad visos žalos sumos iki teismo nurodyto termino atlyginti negalės, nes neturi tiek lėšų, todėl 2018 m. kovo 7 d. buvo kreiptasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su teikimu, kuriuo buvo prašoma pratęsti terminą šiam įpareigojimui įvykdyti (b.l. 73). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartimi šis teikimas buvo patenkintas ir nuteistajai A. Č. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirto įpareigojimo per 2 (dvejus) bausmės vykdymo atidėjimo metus (iki 2018 m. kovo 24 d.) pilnai atlyginti padarytą 12 290,24 EUR turtinę žalą terminas pratęstas iki 2018 m. gruodžio 31 d. (b.l. 80 -83). Turimais duomenimis probuojamoji nuo 2018 m. gegužės 2 d. įsidarbino ir dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau A. Č. Vilniaus regiono skyriui nepateikė iš paskutinės darbovietės informacijos apie jai išmokėtus atlyginimus bei išmokas. Be to, probuojamoji A. Č. 2018 m. gruodžio 23 d., apie 10.43 val. Vilniuje, Jonažolių g. 13 savo automobilį VW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliko stovėti kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje (5 m) ir tuo paadrė administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje (b.l. 98 ). Iki 2019 m. sausio 2 d. informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Atvykusi į probacijos skyrių A. Č. paaiškino, kad kelio ženklo nematė, nes jis buvo apsnigtas (b.l. 107). Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, priežiūros metu A. Č. atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta (b.l. 101-106). Asmens rizika pakartotinai nusikalsti pagal vertinimo metodiką OASys yra vidutinė (41 balai iš 168). Nustatytos 3 probleminės sritys: 1. lėšų tvarkymas ir pajamos; 2. informacija apie teisės pažeidimus; 3. mąstymas ir elgesys.

Įvertinęs šias nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad netinkamai vykdydama teismo skirtą įpareigojimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nuteistoji tam tikra dalimi nepateisino jai suteikto šanso taisytis neizoliuotai nuo visuomenės ir tai rodo, kad formaliai yra sąlygos panaikinti nuteistajai A. Č. bausmės vykdymo atidėjimą. Tačiau spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, teismas turi tinkamai įvertinti atitinkamo įpareigojimo neįvtkdymo priežastis. O būtent, šiuo atveju, atsižvelgtina į priteistą didelę turtinės žalos sumą, į tai, kad nuteistoji deda pastangas atlygtinti priteistą žalą – dirba bei pagal su antstoliu sudarytą susitarimą kas mėnesį pagal išgales moka po 70 eurų priteistos žalos. A. Č. teigimu, dengti didesnę dalį priteistos žalos ji neturi jokios galimybės, kadangi gauna minimalų atlyginimą, už kurį privalo išgyventi pati bei mokėti reikiamus mokesčius. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistosios padarytas vienas administracinis nusižengimas (automobilio palikimas stovėti draudžiamoje vietoje), teismo vertinimu, taip pat nėra ypatingai grubus ir keliantis pavojų eismo saugumui, dėl kurio vertėtų naikinti bausmės vykdymo atidėjimą, juo labiau, kaip teigia nuteistoji, ji nepamatė apsnigto kelio ženklo. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, prokurorės nuomonę, vidutinę nusikalstamo elgesio riziką (41 balas), kuri tik vienu balu viršija žemos nusikalstamo elgesio rizikos viršutinę ribą, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik panaikinus nuteistajai bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntus ją atlikti realią laisvės atėmimo bausmę.

Šiame kontekste taipogi pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutu valstybės baudžiamoji politika tiesiogiai išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Taigi šiuo požiūriu valstybė nustatė galimybę teismams užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, tam tikrais išimtiniais atvejais taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir laikinai nevykdyti nuosprendžiu paskirtos bausmės, nustatant jos laikino nevykdymo terminą, per kurį nuteistasis privalo pats, per teismo nustatytus įpareigojimus pašalinti priežastis, paskatinusias jį nusikalsti, bei pakeisti pasirinktą gyvenimo būdą. Nagrinėjamu atveju manytina, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas ne tik nepagreitins turtinės žalos atlyginimą, bet apskritai apsunkins žalos išieškojimą, nes laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose nuteistųjų galimybė įsidarbinti ir gauti pakankamą atlyginimą yra labai maža. Kartu pažymėtina, kad teismo rodomas pasitikėjimas A. Č. nenaikinant bausmės vykdymo atidėjimo, taip pat nėra begalinis, todėl jeigu nuteistoji ateityje darys naujus administracinius nusižengimus arba nedės realių pastangų pagal galimybes atlyginti priteistą žalą, bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimas dar gali būti svarstomas pakartotinai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikintino nuteistajai A. Č. netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 362 straipsniais, teismas

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajai A. Č. netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė