Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. A., V. K., Ž. B., K. S., P. K., E. B., G. K., A. K., S. K. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Pareiškime nurodyta ir pareiškėjjos A. K. (toliau pareiškėjos) atstovė advokato padėjėja Rūta Januškaitė (toliau atstovė) teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja palaiko pareiškimą ir prašo nustatyti faktus, kad po pareiškėjos senolės I. B. (toliau senolės) mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėja, pradėdama likusį turtą valdyti, kadangi ji nors ir negyveno name, tačiau rūpinosi ir rūpinasi jo būkle bei kitų pastatų būkle, prižiūri ir tvarko aplinką. Senolė pareiškėjai turtą paliko testamentu, tačiau pareiškėja jo nepateikė notarui. Pareiškėją senolė augino ir pareiškėja vėliau pati rūpinosi senole, jos laidotuvėmis bei prižiūri kapavietę. Ginčo dėl I. B. turto nebuvo ir nėra.

Visi suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, dalyvavimas nebuvo pripažintas privalomu ir byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. vasario 23 d.d mirė pareiškėjos senolė (iš motinos pusės) I. B., iki mirties gyvenusi -. Pareiškėja yra mirusios įpėdinė pagal įstatymą. Senolė taip pat testamentu sudarytu 1990m. turtą paliko pareiškėjai ir ši jos valia nepasikeitė iki pat mirties, tačiau pareiškįja įstatymu nustatytu terminu testamento notarui nepateikė ir palikėjos valia liko neįgyvendinta.

Pareiškėja įrodinėja, kad palikimą priėmė kitu būdu, tai yra pradėdama senolės turtą faktiškai valdyti po jos mirties ir šių aplinkybių suinteresuoti asmenys neginčija.

Teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai. Liudytoja I. G. parodė, kad jai žinoma jog po I. B. mirties viena A. K. rūpinasi senelės turtu, prižiūri aplinką, pjauna žolę, nori pilnai suremontuoti pastatus, niekas kitas ten nesilanko ir turtu nesirūpina.

Liudytoja R. D. paaiškino, kad ji pažinojo kaimynę I. B., ją vadino “tetuke” ir žino jog, jai mirus, viskuo rūpinosi A. K., kuri prižiųri ir senelės kapą, tvarko aplinką apie namą kur gyveno I. B..

Palikimą pagal galiojantį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą reikia priimti per 3

mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo paduodant pareiškimą notarui po I. B. mirties nepriėmė niekas, tai patvirtina notaro pažymos (liudijimai).

Palikimui įgyti įpėdinis (įpėdiniai) turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, tai yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas galinčias kilti iš palikimo. Svarbiausią reikšmę priimant palikimą turi valios priimti palikimą išreiškimas, o ne šios valios įforminimas ir veiksmai priimant palikimą, pradedant jį faktiškai valdyti turi būti aktyvūs, leidžiantys suprasti, kad įpėdinis pradėjo turtą valdyti kaip savo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad savo valią priimti palikimą po senolės mirties pareiškėja išreiškė aktyviais veiksmais, nes visą laiką rūpinosi ir valdė nekilnojamąjį turtą, esantį Kalvarija, Laukų g. 9, naudojosi kilnojamuoju turtu.. Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos R. D. ir I. G..

Suinteresuoti asmenys, išskyrus A. K. ir G. K., pateiktuose į bylą atsiliepimuose nurodo, kad sutinka su pareiškimu. G. K. ir A. K. atsiliepimų nepateikė be svarbių priežasčių, į teismo posėdį, būdami tinkamai infprmuoti taip pat nratvyko be svarbių priežasčių, nes jų iki teismo posėdžio pradžios nepranešė.

Valios priimti palikimą, po I. B. mirties, suinteresuoti asmenys neišreiškė per visą laikotarpį, pareiškimo su savarankiškais reikalavimais byloje neteikė.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas turės pareiškėjai juridinę reikšmę paveldėjimo teisei į senolės turtą realizuoti.

Suinteresuoti asmenys ginčo dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo nekėlė, savarankiškų reikalavimų nereiškė, neprieštaravo pareiškimo tenkinimui. Teismas nežino kitų asmenų galinčių turėti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Teismas nagrinėja tik pareikštus reikalavimus (CPK 5 str.).

Kitu būdu gauti dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktą, pareiškėja negali ir nustačius, kad šio fakto nustatymas sukurs teisines pasekmes – pareiškėjai, tai yra ji galės realizuoti paveldėjimo teisę į senolės I. B. turtą, gauti paveldėjimo teisės liudijimus, įrodytas faktas nustatomas ( CPK 444 str. 2 d. 8 p.) .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu., 270 straipsniu, 448 strstraipsniu teismas

Nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisei realizuoti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2007m. vasario 23 d., palikimą priėmė, pradėdama turtą faktiškai valdyti, vaikaitė (anūkė) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš pareiškėjos A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 40,92 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, įmokos kodas 5660, per 30 d.).

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti (teikti) suinteresuotiems asmenims per tris dienas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.