- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-10
- Bylos Nr.
- ATP-496-337/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02455-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pažeidėjas
- D. K.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pripažino D. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 str. 1 d. ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 10 parų administracinį areštą, už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 16 d. 18 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Peugeot“ 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti (šią teisę praradęs, nustatyta tvarka jos nesusigrąžino). Tokiais savo veiksmais D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. K. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir jam paskirtą nuobaudą – 10 parų administracinį areštą pakeisti bauda, savo dydžiu mažesne už straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės vidurkį. Apeliantas cituoja ATPK 20 str., 29 str., 30 str. nuostatas bei tvirtina, jog apylinkės teismas, skirdamas jam arešto nuobaudą, nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kurios rodytų, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus griežčiausią iš numatytų nuobaudų. Nurodo, kad nuo pažeidimo padarymo momento jis prisipažino ir apgailestavo dėl savo neatsakingo poelgio, yra dirbantis, neteistas, padarytas pažeidimas jokių sunkių pasekmių nesukėlė. Mano, kad šios aplinkybės mažina jo padaryto pažeidimo pavojingumą. Apeliantas sutinka, jog jis ne pirmą kartą yra nubaustas už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, tačiau visas paskirtas nuobaudas yra sumokėjęs, vairavo blaivus, jo padarytas pažeidimas nėra šiurkštus, yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir todėl, jo manymu, paskirta nuobauda yra per griežta, neatitinkanti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų bei teisės pažeidimo ir numatytos sankcijos tarpusavio santykio. Taip pat apeliantas nurodo, jog yra dirbantis – vadovauja dvejoms įmonėms, o dėl paskirto arešto atlikimo nukentės įmonės veikla, kadangi įmonė yra nedidelė, nuo jo priklauso ir kitų darbuotojų darbas – būtent jis sudaro naujus kontraktus, jo parašas reikalingas išmokant pinigus, atsiskaitant su tiekėjais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras, nurodo, kad su apeliaciniame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo keisti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas D. K. kaltės klausimas dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, tačiau apeliantas nesutinka su jam paskirtos nuobaudos rūšimi, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).
Vadovaujantis ATPK 30 str., nustatančio administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, nuostatomis, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.
ATPK 128 str. 1 d. sankcija, už šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo – transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, padarymą, numato alternatyvias nuobaudas – baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų arba administracinį areštą.
Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, D. K. parinkdamas nuobaudos rūšį bei dydį, atsižvelgė į visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, įtvirtintas ATPK 30 str. 2 d., bei, apygardos teismo vertinimu, apeliantui paskyrė tinkamą nuobaudą.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, D. K. praeityje yra ne kartą baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti (7-14 b.l.), jam buvo paskirtos baudos, tačiau galima teigti, jog taisomojo poveikio ši nuobaudos rūšis D. K. neturėjo – iš pateiktų duomenų matyti, jog ne visos paskirtos baudos yra sumokėtos (nors apeliantas tvirtina priešingai), o KET pažeidimus jis darė ir toliau. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju, net ir laikant, kad apeliantas jam skirtas baudas yra sumokėjęs, pakartotinis iš esmės analogiškų pažeidimų padarymas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad administracinei nuobaudai keliamų tikslų šia nuobaudos rūšimi pasiekti nagrinėjamu atveju nėra galima. Pažymėtina ir tai, kad šio pažeidimo, už kurį D. K. paskirta nuobauda – administracinis areštas, padarymo metu apeliantas turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, beje, už analogišką pažeidimą bei už automobilio vairavimą esant neblaiviam, taip pat ir už kitus pažeidimus, ką apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Aplinkybė, jog asmuo būdamas ne kartą (2012-09-28, 2014-08-05, 2014-08-12 nutarimai) baustas už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti ir toliau daro tokio paties pobūdžio pažeidimus, leidžia pagrįstai tvirtinti, jog paskirta administracinė nuobauda – bauda, prevencinių tikslų nepasiekė bei nagrinėjamu atveju nėra pakankamai efektyvi, kad pasiektų nuobaudos tikslus, numatytus ATPK 20 str. Todėl konstatuotina, kad pirmiau išdėstyti duomenys apylinkės teismui ir leido padaryti išvadą apie išimtinių aplinkybių, numatytų ATPK 29 str. egzistavimą bei siekiant užkirsti kelią naujų teisės pažeidimų darymui, pirmosios instancijos teismas D. K. pagrįstai paskyrė administracinės nuobaudos rūšį – administracinį areštą. Be to, paskirtos nuobaudos terminas buvo nustatytas artimas minimaliam įstatymo numatytam laikotarpiui, todėl pagrindo tvirtinti nuobaudą esant per griežtą, nėra. Paskirtas 10 parų administracinis areštas, priešingai nei tvirtina apeliantas, atitinka padarytą pažeidimą, pažeidėjo asmenybę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Be viso to pažymėtina, jog ATPK 128 str. 1 d. numatytas pažeidimas nereikalauja jokių pasekmių kilimo, tai yra pažeidimo konstatavimo faktui užtenka paties automobilio vairavimo, neturint tam teisės, fakto, todėl apelianto teiginiai apie mažesnį padaryto pažeidimo pavojingumą yra visiškai nepagrįsti.
D. K. skunde dėstomos aplinkybės – vadovavimas dvejoms įmonėms bei atliekant nuobaudą galimai būtent šioms įmonėms kilsiančios neigiamos pasekmės, nėra kuo nors išskirtinės ar rodančios, jog administracinis areštas nagrinėjamu atveju negali būti paskirtas. Be to, pažymėtina, kad bet kokios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek su juo susijusiems asmenims. D. K., negalvodamas apie gresiančias administracines nuobaudas ir nekreipdamas į jas dėmesio, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti (beje, nebe pirmą kartą), taigi, šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog D. K. paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, o apeliaciniame skunde dėstomais teiginiais skundžiamo nutarimo keisti nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.