Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant E. Jasmontaitei, dalyvaujant ieškovei J. A., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui E. A., institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei kitų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas E. A. nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, išvadoje nurodė, kad nepilnametis šalių vaikas gyvena su ieškove, gyvenimo sąlygos geros, todėl mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Pokalbio su vaiku metu, vaikas paaiškino, kad neatsimena, kada paskutinį kartą matė tėvą. Papasakojo, jog prisimena kaip tėvas mušė mamą, o jį uždarydavo į tamsų kambarį. Atsakovas nėra Vilniaus rajono gyventojas ir apie jį skyrius duomenų neturi. Atsižvelgdama į esamą padėtį ir siekdama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, vadovaudamasi CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., teismų praktika išlaikymo priteisimo srityje, palaiko ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 500 Lt iki vaiko pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą (b.l. 91-92).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalių paaiškinimais ir kita bylos medžiaga nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS (b. l. 11). Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. A. (b. l. 12).

Byloje taip pat nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos išsaugoti nesiekia ir tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, nebegalima, skirti terminą susitaikyti netikslinga (CK 3.64 str.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.

LR CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Be to, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad atsakovas santuokos metu, šalims gyvenant kartu, piktnaudžiavo alkoholiu, smurtavo prieš ieškovę, nuo 2008 metų spalio mėnesio nesirūpina vaiku, neteikė jam išlaikymo.

Paaiškinimais ir kita bylos medžiaga nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove (b. l. 93). Mykolo Romerio universiteto Teismo medicininio instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ieškovei, galimai aplinkybėse nurodytu laiku 2005-11-09 bei 2006-05-15, ir būdu padaryti sužalojimai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ieškovė abiem atvejais medikams ir ekspertams nurodė, kad ją namuose sumušė vyras (b. l. 22-25a). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas atlikęs Moralinių - buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, nurodė, kad pokalbiu su vaiku metu, vaikas paaiškino, kad neatsimena, kada paskutinį kartą matė tėvą; papasakojo, kad prisimena, kad tėvas mušė mamą, o jį uždarydavo į tamsų kambarį; atsakovas nėra Vilniaus rajono gyventojas ir apie jį skyrius duomenų neturi (b. l. 93). Nepilnametis vaikas D. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu gyvena su mama, tėtis (duomenys neskelbtini); su tėčiu bendrauja viena kartą per mėnesį telefonu, kai jis paskambina; per šventes pasveikina, nuperka dovanų, paskutinį kartą dovanų atsiuntė vasarą; per Kalėdas iš tėčio dovanų negavo. Iš AB SEB banke esančios ieškovės sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-08-27 matyti, kad A. A. (atsakovo motina) ieškovei geranoriškai teikė turtinę pagalbą, skaičiuojant už trejus metus nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2013-10-02, t. y. nuo 2010-10-02 iki 2013-07-31 pervedė ieškovei: 2010-10-04 – 200 Lt, 2011-05-26 – 250 Lt, 2011-08-23 – 250 Lt, 2012-01-24 – 170 Lt, 2012-02-21 – 200 Lt, 2012-08-30 – 1 200 Lt, 2013-02-05 – 100 Lt, iš viso 2 370 Lt. Ieškovė ieškinyje patikslino sumą ir nurodė, kad už trejus metus nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, atsakovo motina jai pervedė 2 640 Lt. Atsakovas laikotarpiu, skaičiuojant už trejus metus nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2013-10-02, t. y. nuo 2010-10-02 iki 2013-07-31 pinigų į ieškovės sąskaitą nepervedė (b. l. 35-77). SoDros duomenimis atsakovas šiuo metu nedirba, ieškovė nuo 2013-12-16 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, mėnesio darbo užmokestis – 1 050 Lt (b. l. 88, 109). Turto arešto aktų registre šalių atžvilgiu registruotų turto arešto aktų nėra (b. l. 17, 101, 103).

Atsakovas atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, tad laikytina, kad jis sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas neprisideda prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, iš esmės neteikia vaikui išlaikymo, vedė netinkamą gyvenimo būdą, naudojo šeimoje smurtą. Tad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2 – 3 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus D. A. gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Atsakovas šiam reikalavimui prieštaravimo nepareiškė. Minėta, kad nepilnametis D. A. teismo posėdžio metu parodė, jog jis gyvena su mama, tėtis seniai kartu negyvena; tėtis gyvena (duomenys neskelbtini), su juo bendrauja 1 kartą per mėnesį telefonu arba internetu, nori gyventi su mama. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius palaikė ieškovės reikalavimą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Šiuo metu nepilnametis šalių sūnus gyvena su ieškove ir yra jos tinkamai prižiūrimas, tėvas vaiko nelanko. Ieškovė turi visas sąlygas ir galimybes užtikrinti tinkamas sąlygas vaiko gyvenimui, vystymuisi ir auklėjimui, deda pastangas, kad pagrindinės vaiko teisės ir pareigos būtų įgyvendintos (b.l. 93).

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, daro išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitinka vaiko interesus ir poreikius, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės.

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 - 3 dalis išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Šis principas reiškia, kad teismas priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai tenkinti jo poreikius sumažėja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (žr., pvz., LAT 2004-04-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2009).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1 000 Lt.

Ieškovė nuo 2013-12-16 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, mėnesio darbo užmokestis yra 1 050 Lt (b. l. 109). Atsakovas SoDros duomenimis šiuo metu nedirba (b. l. 88), ieškovės paaiškinimu yra išvykęs į užsienį, tačiau Gyventojų registro duomenimis, šio fakto nėra deklaravęs, kitų duomenų apie atsakovo pajamas byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl tam tikrų aplinkybių, pvz., neįglumo ir pan., būtų nedarbingas. Teismas pažymi, kad atsakovas būdamas jaunas ir darbingas, privalo siekti įsidarbinti bei išlaikyti savo nepilnametį vaiką; tai pareiga kylanti iš LR Konstitucijos.

Ieškovė su sūnumi gyvena 1 kambario bute, moka už nuomą 250 Lt ir už komunalines paslaugas (b.l. 93). Šalys nekilnojamojo turto neturi; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso keleivinis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ (v. n. (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-16).

Šalių vaiko poreikiai mėnesiui yra kiek daugiau negu 1 000 Lt; vaikas lanko krepšinio treniruotes, kurios yra nemokamos; norėtų lankyti ir daugiau užsiėmimų, kurie yra mokami, tačiau ieškovė neišgali už juos susimokėti. Šiuo metu šalių vaikui yra (duomenys neskelbtini) metų; tokio amžiau vaiko poreikiai yra pakankamai nemaži, be to, vaikui augant jo poreikiai tik didėja.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į šalių pajamas, į šiuo metu patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį, į tai, kad šalių galimybės teikti išlaikymą iš esmės yra vienodos, į tai, jog specialių poreikių vaikui nenustatyta, į vaiko amžių ((duomenys neskelbtini)) bei pateiktus įrodymus, pripažintina, kad 500 Lt išlaikymo dydis atitinka proporcingumo principą; tad iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui D. periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo 2013 m. spalio 2 d. iki jo pilnametystės (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 - 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., 11 str.).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą, kuris už paskutinius 36 mėnesius, skaičiuojant po 400 Lt už kiekvieną mėnesį, įskaičius atsakovo motinos šiuo laikotarpiu ieškovei pervestus 2 640 Lt, sudaro 11 760 Lt.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Byloje nustatyta, kad atsakovas trejus metus nuo ieškinio pateikimo teismui dienos išlaikymo nepilnamečiui sūnui neteikė. Tai patvirtina AB SEB banke esančios ieškovės sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-08-27, iš kurio matyti, kad tik atsakovo motina – A. A. ieškovei geranoriškai teikė turtinę pagalbą, skaičiuojant už trejus metus nuo ieškinio pateikimo teismui dienos: 2010-10-04 pervedė ieškovei 200 Lt, 2011-05-26 – 250 Lt, 2011-08-23 – 250 Lt, 2012-01-24 – 170 Lt, 2012-02-21 – 200 Lt, 2012-08-30 – 1 200 Lt, 2013-02-05 – 100 Lt, iš viso – 2 370 Lt. Ieškovė ieškinyje patikslino sumą ir nurodė, kad už trejus metus nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, atsakovo motina jai pervedė 2 640 Lt. Atsakovas laikotarpiu, skaičiuojant už trejus metus nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, pinigų į ieškovės sąskaitą nepervedė (b.l. 35-77). Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų teikęs išlaikymą perduodamas ieškovei pinigus kitu būdu (ne per banką).

Atsakovui pareiga teikti savo sūnui išlaikymą atsirado nuo tada, kai jis nebeteikia jam išlaikymo, t.y. nuo 2008 metų spalio mėnesio.

Teismas įvertinęs tai, kad ieškovė sūnaus išlaikymui išleisdavo per mėnesį apie 1 000 Lt, ir atsižvelgęs į tai, jog atsakovas iš esmės neteikė išlaikymą savo vaikui nuo 2008 metų spalio mėnesio, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, į tai, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, SoDros duomenimis nedirba, ieškovės paaiškinimu yra išvykęs ir dirba užsienio valstybėje, tačiau byloje nėra duomenų apie jo gaunamas pajamas, į tai, jog atsakovo mama ieškovei yra pervedusi 2 640 Lt, į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išsakytą poziciją, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo 11 760 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-10-02 iki 2013-10-02 (ieškinio padavimo teismui dienos).

Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei (CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str.).

Dėl kreditorių

Bylos medžiaga patvirtina, kad iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. 2013-10-02, ieškovė ir UAB „MCB Finance“ 2013-02-26 sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 26 - 27). Ieškinyje ieškovė prašo sutartinius įsipareigojimus pagal šią sutartį palikti vykdyti kredito gavėjai, t.y. ieškovei. Kreditoriui apie teikiamą ieškinį pranešta, pateikiant ieškinio egzempliorių, tačiau jis jokio atsiliepimo ar kitokio prieštaravimo dėl ieškovės skolinio įsipareigojimo nėra teismui pateikęs. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad pagal minėtą kredito sutartį yra visiškai atsiskaičiusi, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, sutartiniai įsipareigojimai (kredito grąžinimas, palūkanų mokėjimas ir kt.) pagal ieškovės ir UAB „MCB Finance“ sudarytą 2013-02-26 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pripažintini asmeniniais ieškovės įsipareigojimais.

Duomenų apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra. Turto arešto aktų registre šalių atžvilgiu registruotų turto arešto aktų nėra (b. l. 17, 27-28, 101, 103).

Ieškovė po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Atsakovas teisės į išlaikymą neturi, nes santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, todėl išlaikymo klausimas nesprendžiamas.

Šalys santuokoje turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neįgijo (b.l. 13 - 16).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė „A.“, atsakovui – „A.“ (CK 3.69 str. 1 d.).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-10-04 nutartimi (b.l. 81 - 82) taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo išsiteisėjimo dienos (CPK 150 str.). Šios teismo nutarties pagrindu išieškotos piniginės lėšos iš atsakovo (jeigu jos buvo išieškotos) turi būti įskaitytos į šiuo sprendimu priteisiamą išlaikymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovės ieškinys tenkintas pilnai, tad laikytina, kad sprendimas yra priimtas jos naudai.

Už ieškinį ieškovė yra sumokėjusi 144,79 Lt žyminį mokestį (b.l. 2). Ieškovė duomenų apie jos patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas - nepateikė. Tad iš atsakovo priteistina būtent 44,79 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei (CPK 93 str. 1 d.).

Minėta, kad ieškovė už ieškinį yra sumokėjusi 144,79 Lt žyminio mokesčio, t.y. tik už reikalavimą nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Už kitus reikalavimus papildomai turėjo būti sumokėtas 677 Lt žyminis mokestis, t.y. už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – 144 Lt; už reikalavimą priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą – 180 Lt, už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą – 353 Lt. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl 677 Lt žyminis mokestis ir 12,34 Lt pašto išlaidų, iš viso 689,34 Lt, valstybei priteistini iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 150 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teisėjas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės J. A. (ikisantuokinė pavardė – L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo E. A. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „A.“, atsakovui jo pavardę - „A.“.

Nepilnamečio vaiko D. A. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove J. A..

Priteisti iš atsakovo E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. A. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. A. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) 11 760 Lt (vienuolikos tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimties litų) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-10-02 iki 2013-10-02.

Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. A..

Pripažinti, kad sutartiniai įsipareigojimai pagal ieškovės ir UAB „MCB Finance“ sudarytą 2013-02-26 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės asmeniniai įsipareigojimai.

Priteisti iš atsakovo E. A. ieškovei J. A. 144,79 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus 79 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. A. 689,34 Lt (šešis šimtus aštuoniasdešimt devynis litus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-10-04 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo išsiteisėjimo dienos.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją per 3 dienas išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.