Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pranešėja R.Valentinienė Teisėjas V.VainiusBaudž. byla Nr. 1A–269-106/2007Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.1, 1.1.8.1.1, 1.1.10.1, 2.1.12.2.3, 2.4.6.3.1. (S)

2007 m. birželio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-04-12 nuosprendžio, kuriuo S. G., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d. ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant atvirojoje kolonijoje.

Iš S. G. priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo A. G. ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo T. P.

Nukentėjusiajai A. G. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. nuteistas už tai, kad jis 2005-12-12, apie 16.30 val., kelio Klaipėda - Kretinga 8 km., 530 m., Kalotės kaimo ribose, Klaipėdos rajone, vairuodamas automobilį „Mazda 626“, valstybinio numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 51, 53, 171, 172 punktų reikalavimus, tai yra, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į priekyje važiavusį ir posūkiui į kairę sustojusį automobilį „Hyundai Getz“, valstybinio numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamą A. G., dėl ko automobilio „Hyundai Getz” vairuotojai A. G. ir keleiviui J. P. buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai.

Apeliaciniame skunde nuteistasis S. G. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir bausmę paskirti, nesusijusią su laisvės atėmimu, taip pat dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio dėl pernelyg didelės neturtinės žalos priteisimo ir prašo ją sumažinti. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai motyvavo laisvės atėmimo bausmės skyrimą tuo, kad nusikaltimą jis padarė esant nusikaltimų recidyvui, nes jis anksčiau teistas daugiau nei prieš penkerius metus, bausmę yra atlikęs, jokių tyčinių nusikaltimų nepadarė. Jis dirba, turi šeimą, išlaiko dukrą. Jis prisipažino dėl padaryto nusikaltimo, todėl apylinkės teismas galėjo paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba, paskyrus lasivės atėmimą, bausmės vykdymą atidėti. Be to, apeliantas nurodo, kad priteista pernelyg didelė neturtinė žala. Nukentėjusioji A. G. nebuvo hospitalizuota, nėra dokumentų, kad nukentėjusiosioms padaryti sužalojimai sukėlė tokius didelius dvasinius sukrėtimus, neatsižvelgė į jo šeimyninę bei turtinę padėtį, todėl tokia priteista neturtinė žala yra aiškiai nepagrįsta ir turi būti žymiai sumažinta.

Atsikirtime į apeliacinį skundą nukentėjusioji A. G. prašo apeliacinį skundą atmesti. Ji patyrė didžiulę moralinę traumą, nes įvykio metu nukentėjo ne tik ji, bet ir svetimas jos vežtas vaikas, po šio įvykio ji bijo vairuoti. Dėl patirto sužalojimo ji nebuvo paguldyta į ligoninę tik todėl, kad pati atsisakė, nes augina nepilnametį sūnų bei turėjo tuo laiku asmeninių problemų. Be to, neteisingai sugijo sužalotas kaulas, jai reikalingas tolesnis operacinis gydymas, tą patvirtina pateikta pažyma. Be to, dėl autoįvykio ji nebeteko išperkamosios nuomos būdu įsigyto automobilio, patyrė didelę turtinę žalą, priversta pirkti naują automobilį.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusioji A. G. prašo apeliacinį skundą atmesti.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai S. G. pripažino kaltu pagal BK 281 str. 1 d.

Nors iš apeliacinio skundo turinio darytina išvada, kad apeliantas neginčija kaltės klausimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad automobilio „Hyundai Getz“ vairuotoja įvykio vietoje galėjo sukti į kairę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo išvada. Apkaltinamajame nuosprendyje detaliai nurodyti šią apelianto versiją paneigiantys įrodymai. VĮ “Klaipėdos regioniniai keliai” rašte Nr. V2-1160 nurodyta, kad krašto kelyje Nr. 168 “Klaipėda-Kretinga” 2005-12-12 kelio ženklai ir dangos ženklinimas, važiuojant iš Kretingos į Klaipėdą, leido apsisukti 6,976; 7,954; 8,53 kilometruose (t. 1, b. l. 106). Specialisto išvadoje taip pat nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, jog įvykio vietoje apsisukti draudžiama (t. 1, b. l. 20-22). Be to, iš papildomos kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad tiek vertikalusis, tiek horizontalusis kelio ženklinimas minimoje įvykio vietoje nedraudžia sukti į kairę (t. 1, b. l. 116-123).

Apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas padarė neteisingą išvadą, jog S. G. nusikaltimą padarė esant nusikaltimų recidyvui, pagrįstas. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 str. 1 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad nors S. G. teistumas nėra išnykęs, jis skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už neatsargų nusikaltimą. Atitinkamai S. G. negali būti taikomos BK 27 str. reglamentuojamos nusikaltimų recidyvo nuostatos.

Skiriant bausmę S. G. apylinkės teismas atsižvelgė ir į BK 54 str. 2 d. įtvirtintas aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

S. G. padarė neatsargų nusikaltimą, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jis anksčiau teistas, nors bausmę paskutiniu nuosprendžiu yra atlikęs, tačiau teistumas jam nėra išnykęs, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 76-77).

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl būtina kaskart nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.). Kaip matosi iš byloje esančios pažymos ( t. 1, b. l. 76), S. G. sistemingai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, daug kartų baustas administracinėmis baudomis, kurios prevencinio poveikio neturėjo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimo bausmę ir teisingai nustatė jos dydį. Paskirtos bausmės dydis neperžengia BK 61 str. 2 d. įtvirtintų reikalavimų, paskirta bausmė yra mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl nelaikytina aiškiai per griežta ir nešvelnintina.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šios bausmės ir jos dydžio parinkimu, tačiau mano, kad apylinkės teismas nevertino galimybės pasiekti bausmės tikslus, atidedant bausmės vykdymą.

Apeliantas nors ir teistas, tačiau seniai, padarė neatsargų nusikaltimą, yra vedęs, turi legalų pragyvenimo šaltinį (t. 1, b. l. 181), todėl, teisėjų kolegijos nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, apeliantas turės daugiau galimybių atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.), nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl priteistos neturtinės žalos dydžio laiko nepagrįstais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką – autoįvykio metu asmeniui, patyrusiam nesunkų sveikatos sutrikdymą, buvo priteista 10 000 Lt neturtinės žalos, autoįvykio metu sunkiai sužalotam asmeniui buvo priteista 30 000 Lt neturtinės žalos (kasacinės bylos 2K-474/2004, 2K-492/2006). Atsižvelgdama į teisės taikymo patirtį, į nustatytas ir anksčiau nurodytas konkrečias bylos aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nukentėjusiosioms neturtinės žalos dydį.

Neturtinės žalos samprata pateikta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d., kurioje konstatuojama, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

CK 6.263 str. 2 d. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo. CK 6.250 str. 2 d. yra nustatyti neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir jos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai. Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusiajai A. G. padarytas kairiojo raktikaulio lūžimas, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (t, 1, b. l. 35). J. P. padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas kairės pusės kaktos – smilkinio srityje, susidaręs pasekmėje traumuojančio dinaminio kontakto su kietu paviršiumi. Dėl staigaus traumuojančio poveikio, viršijus kaulo deformacinę ribą, lūžo stuburo kaklinės dalies II slankstelis (ašis), nulūžo danties atauga. Kliniškai, dėl traumuojančio poveikio į galvą buvo nustatytas galvos smegenų sukrėtimas. Padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t, 1, b. l. 48-49). Teisėjų kolegija neabejoja, kad nukentėjusieji dėl padarytų sužalojimų eismo įvykio metu ir po jų patyrė dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus. Taip pat atsižvelgta ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, ir nėra pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiosioms priteistas neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis. Nėra pagrindo priteistos žalos mažinti ir dėl nuteistojo turtinės ir šeimyninės padėties. S. G. darbingas, turi darbą, byloje nėra jokių duomenų, kad jis neišgalėtų atlyginti priteistą žalą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-04-12 nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 75 str. 1, 2 d. 1, 7 p., S. G., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 281 str. 1 d., paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems (2) metams, įpareigojant S. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti priteistą neturtinę žalą bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. G. A. G. 100 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.