Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. S. 2009 m. gruodžio 12 d., apie 03.00 val., savo tėvų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Utenoje, kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, stipriai patraukė gulinčią savo motiną I. S. iš nugaros pusės už marškinių apykaklės, tuo jai padarydamas kraujosruvas ir kaklo organų traumą su kraujo išsiliejimais liežuvio šaknyje, kaklo organų srityse, su balso stygų paburkimu, dėl ko nukentėjusioji mirė, tai yra dėl neatsargumo atėmė gyvybę savo motinai I. S..

Teisiamajame posėdyje D. S. dėl jam pareikšto kaltinimo tyčia nužudžius savo motiną, kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009-12-11 su tėvu nuvažiavo į bankomatą, iš kur tėvas pasiėmė pinigų. Grįždami namo nusipirko alaus, tačiau neprisimeną ar vieną ar du butelius, vadinamus „bambaliais“. Alus buvo 8 laipsnių stiprumo. Namuose alų gėrė jis, tėvas ir motina. Begerdamas prisiminė, kad nenusipirko cigarečių. Paskambino kaimynui A., pavardės neatsimena, su kuriuo išvažiavo pirkti cigarečių. Namuose nebuvo apie 2 valandas. Grįžęs rado tėvą ir motiną begeriančius. Po kiek laiko atėjo S. S., pasiūlė pirkti magnetolą, kurią tėvas nupirko už 40 Lt. Su S. S. nuėjo į parduotuvę, kurioje nusipirko dar du butelius po 2 l, 8 laipsnių stiprumo alaus. Jiems toliau begeriant, atėjo M. D.. Jis atsinešė kelis litus, o tėvui dar davus pinigų, nuėjo ir nusipirko dar vieną butelį 2 l. talpos alaus. Motina begerdama užmigo prie stalo, todėl jis su M. D. ją nunešė į lovą. Toliau gėrė. M. D. išėjo namo. Tėvas po kiek laiko taip pat užmigo. Kai su S. S. pabaigė gerti alų, jis taip pat išėjo namo. Nuėjo miegoti. Naktį eidamas į tualetą rado motiną gulinčią virtuvėje, prie durų, ant grindų. Ją bandė pažadinti, todėl apie 3 val. nakties, jei toks laikas buvo, galėjo girdėtis jo balsas. Motina gulėjo ant pilvo, pasisukusi vienu pečiu. Ją atvertė, suėmė pečių srityje abiem rankom už jos drabužių ir iš paskos savęs nutempė iki lovos. Tuomet suėmęs jai už pažastų, iki pusės įkėlė į lovą, po to įkėlė kojas. Pats toliau nuėjo miegoti. Kai motiną tempė į lovą, megztinis jai galėjo sužaloti kaklą. Sužaloti mamos nenorėjo, norėjo tik ją paguldyti į lovą, kad ji negulėtų ant grindų. Nuo tų durų iki jos lovos buvo gal 5 m atstumas. Atsikėlęs ryte rado motiną iki pusės iškritusią iš lovos. Jos galva rėmėsi į grindis. Jai iš burnos buvo išbėgęs kraujas. Tik tuomet pamatė, kad mama yra sužalota. Iš kur pas ją galėjo atsirasti sužalojimai, pasakyti negali. Mano, kad ji galėjo susižaloti kur pati griūdama. Kaip atsirado kraujo pėdsakai virtuvėje ant spintelės, ant kėdės, nežino. Jei motiną būtų pamatęs sužalotą naktį, būtų kvietęs greitąją. Naktį niekur nedegė šviesos. Radęs motiną iki pusės iškritusią iš lovos, ją paguldė atgal į lovą ir iškvietė greitąją. Atvažiavusi greitoji niekuo padėti jai nebegalėjo. Tuomet paskambino policijai. Motinos nemušė, jokių smūgių jai nesudavė. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus prisimena. Jam pareigūnai darydami spaudimą liepė prisipažinti, kad jis mušė motiną. Naktį tarp jų jokio konflikto nebuvo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sakė, kad motinos nemušė, protokole apie tai turi būti parašyta. Jis žino, kad motinos nemušė ir nenužudė. Šiuo metu sako teisybę. Jis motiną galėjo nebent tik netyčia sužaloti, kai ją paėmęs už megztinio tempė iki lovos. Pas jį rasti sužalojimai galėjo atsirasti imtynių su S. S. metu, kurių ėjo tą pačią dieną. Ant jo rūbų kraujo dėmės galėjo atsirasti tuo metu, kai motiną tempė į lovą. Naktį pašalinių žmonių atėjusių nebuvo.

Nukentėjusioji A. U. parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis. Jos tėvai neaugino, ją augino močiutė. Pas tėvus nuvažiuodavo retai, nes jai buvo nepriimtinas jų elgesys, vedamas gyvenimo būdas. Ji kai nuvažiuodavo, su tėvais tik konfliktuodavo. Tėvai visą gyvenimą tarpusavyje mušdavosi, rėkaudavo, gerdavo. Paskutiniu metu su tėvais gyveno brolis. Yra dar dvi jaunesnės seserys, kurios gyvena atskirai. Tėvai su broliu gyveno nuosavo namo pirmame aukšte. Antrame aukšte gyvena J. Š.. Tą dieną apie 6 val. ryto paskambinęs brolis D. S. jai pasakė, kad nebėra mamos. Iš karto nuvažiavo į tėvų namus. Jau buvo buvusi greitoji, policija dar buvo. Motiną palaidojo savo lėšomis. Civilinio ieškinio nereiškia. Motinos lavoną matė. Kad ji sumušta, nelabai žiūrėjo, nes jai buvo skaudu. Kadangi jie ten tarpusavyje mušdavosi, atvažiavusi iš karto paklausė brolio, ar tai jis nužudė mamą. Jis jai atsakė, kad jos tikrai nekliudė. Brolis buvo tik pagiringas, bet negirtas. Ar brolis anksčiau keldavo ranką prieš motiną, negali pasakyti, nes kartu negyveno. Mama irgi buvo konfliktinė asmenybė, ji ir prieš ją keldavo ranką.

Nukentėjusysis V. S. parodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus. Jo santykiai su sūnumi D. S. normalūs, kartu gerdavo, mušdavosi, visko būdavo. Tą dieną apie 12 val. su sūnumi nuvažiavo į banką, iš kur pasiėmė pensiją. Grįždami nusipirko 2 butelius po 2 l. alaus. Gėrė. Užėjo jo draugai. Žmona begerdama nuvirto nuo suolo žemėn. Sūnus su draugu ją nunešė į lovą. Aplinkybių gerai neprisimena. Jis gėrė alų gulėdamas lovoje. Jo sofa virtuvėje stovi. Kada baigė gerti, valandų nežiūrėjo. S. S. jam pasiūlė pirkti magnetofoną, kurį nusipirko. Atnešė dar alaus. Begerdamas užmigo. Ryte jį pažadinęs sūnus pasakė, kad su motina kažkas negerai. Atvažiavusi greitoji, pasakė, kad ji mirusi. Būdavo, kad žmona su sūnumi pasiginčydavo, pasistumdydavo. Žmona pati prie sūnaus lįsdavo, priekaištaudavo, kad jis neina dirbti. Sūnus D. S. taip pat yra karšto būdo. Kai žmona pati lįsdavo, pati ir gaudavo. Tokios ten tarp jų muštynės būdavo, pasistumdydavo ir tiek. Jis į tuos konfliktus labai nelįsdavo. Žmona griūdama galvą prasiskėlė. Ar sūnus buvo motinai galvą praskėlęs, neatsimena, jam sklerozė. Negirdėjo, kad žmona naktį būtų vaikščiojosi po kambarius. Negali pasakyti, kaip virtuvėje, kur jis miegojo, ant spintelių, ant grindų atsirado žmonos kraujo. Pats sunkiai vaikšto, jam kojų trombozė, nugaros išvarža. Rankas gali tik šiek tiek pakelti, neturi sveikatos. Ryte jokio alkoholio nebegėrė. Kodėl sūnus sakė, kad jie gėrė, nežino. Žmoną palaidojo dukra. Pats prie laidotuvių neprisidėjo.

Liudytojas M. D. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo darželio laikų, netoli gyvena. 2009-12-11 apie 19 val. nusipirkęs alaus, užėjo pas D. S.. Be D. S., namuose dar buvo tėvas, motina ir S. S.. Kai atėjo, motina girta prie stalo jau miegojo. Ji miegodama atsilošė ir nugriuvo, nugarą trenkdama į grindis. Ji nestipriai griuvo. Kraujo nebuvo. D. S. paėmė motinai už pažastų, jis už kojų, taip abu ją nunešė į gretimą kambarį ir paguldė į lovą. Pabaigęs gerti alų, gal po 21 val. išėjo namo. I. S. sužalota nebuvo. Jokių konfliktų nebuvo, tik S. S. su D. S. rankas laužė, juokais ėjo imtynių. Jie abu buvo nugriuvę ant grindų, voliojosi. Pas D. S. lankydavosi dažnai. Kiek pažįsta D. S., jokių problemų nebuvo, jis buvo ramus žmogus. Nei karto neteko matyti, kad D. S. būtų pykęsis su motina ar jai grasinęs. I. S. jam nėra sakiusi, kad D. S. būtų prieš ją vartojęs smurtą. Gėrė virtuvėje. Iš kur virtuvėje ant sienų buvo rasta I. S. kraujo, nežino. Kai gėrė, ant sienų jokio kraujo nepastebėjo. Jei kraujas būtų buvęs, tikrai būtų pastebėjęs.

Liudytojas S. S. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, yra draugai. 2009-12-11 pardavė D. S. tėvui radiocentrą, po ko truputį išgėrė alaus. Gėrė jis, M. D., D. S., jo tėvas ir motina. Gėrė pas D. S. namuose, virtuvėje. Kai išgėrė alų, kartu su M. D. išėjo namo. Tai galėjo būti po 21 val. Jokių barnių, muštynių nebuvo. Pas D. S. laužė rankomis, ėjo imtynių, gal ir buvo kur nuvirtę ant žemės, bet nesimušė, kraujo nebuvo. Ryte 4 val. paskambino D. S. ir paprašė cigarečių. Jis sakė, kad eina pažiūrėti pas tėvą, gal jis turi. Radęs cigarečių pasakė, kad gali ateiti. Taip pat pasakė, kad kažkas su motina negerai, kad ji nusisukusi sprandą, nekvėpuoja, kviečia greitąją. Kai nubėgo pas D. S., pas jį kaip tik greitoji buvo. Ant šaldytuvo stovėjo alaus puodelis. Ant dujinės buvo kraujo žymės. Mano, kad D. S. motina eidama kur pati griuvo, nes dažnai taip būdavo, kad ji girta eidama nugriūdavo. Jis pas juos dažnai lankydavosi. D. S. ir jo tėvų santykiai buvo geri. Jie tarpusavyje parėkaudavo, bet muštynių pas juos nebūdavo. Išgertuvių metu I. S. sužalota nebuvo, jokio kraujo nebuvo. D. S. tėvas sakė, kad gal ji ėjo alaus, gal nuvirto girta, nes ant šaldytuvo alaus puodelis stovėjo. Jis taip pat buvo sulaikytas 2 paras. Buvo tardomas kas pusę valandos. Jam liepė parašyti, kad matė, kaip D. S. kažką tai motinai padarė. Kai paleido iš sulaikymo, jo daugiau nebetardė. Kaklą jis galėjo susižaloti pats girtas kur griūdamas, nuolat vaikšto nusibrozdinęs.

Liudytoja A. P. parodė, kad šioje byloje atliko tyrimą ir su D. S. bendravo gal 5-6 kartus. Tris kartus jam reiškė įtarimą ir apklausinėjo, darė parodymų patikrinimą, supažindino su byla. D. S. parodymus davė savo noru, niekieno neverčiamas. Visų veiksmų metu dalyvavo gynėjas. Dėl jokio ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimo D. S. pastabų neturėjo. D. S. nė karto neminėjo, kad prieš jį buvo vartotas koks nors psichologinis ar fizinis smurtas. Jis jai sakė, dėl ko keičia parodymus, bet ji dabar neprisimena, turėtų būti protokole užrašyta. Parodymų patikrinimas įvykio vietoje buvo daromas filmuojant. D. S. psichologinė būsena nekėlė jokių abejonių, kad jam būtų buvęs kada daromas spaudimas.

Liudytojas R. T. parodė, kad apklausė D. S., kuomet jis prisipažino įvykdęs šį nusikaltimą. Apklausą atliko dalyvaujant gynėjui. Jokių pareiškimų ar pretenzijų jis neišreiškė. D. S. į apklausos kambarį viso buvo pasikvietęs 3-4 kartus, su minėta įtariamojo apklausa. Dėl kitų kartų, tai būdavo, kad D. S. pats jį pasikviesdavo, prašydavo atnešti cigarečių. Jie kalbėdavosi įvairiais su byla susijusiais klausimais. Kai D. S. buvo ką tik sulaikytas, pats ėjo pas jį išsiaiškinti įvykio aplinkybių. Nuoširdų prisipažinimą D. S. parašė savo noru, joks jam spaudimas nebuvo daromas. Tiksliai negali pasakyti, bet nuoširdų prisipažinimą D. S. rašė ar tą pačią dieną, ar dieną prieš apklausą. Jo bendravimo su D. S. metu jo sužaloto nėra matęs. D. S. jam neminėjo, kad kokie kiti pareigūnai jo atžvilgiu būtų vartoję psichologinį ar fizinį smurtą.

Liudytojas A. V. parodė, kad dirba pagal smurto liniją ir šioje byloje jam teko kelis kartus kalbėti su D. S.. Pokalbiai vykdavo apklausos kambaryje. Eidavo kalbėti su D. S., nes buvo viršininkų nurodymai, kad yra nusikaltimas, kad reikia dirbti pagal jį, aiškintis aplinkybes. Kiek pamena, aiškinosi dėl mirties aplinkybių. Pas D. S. ėjo ir vienas, buvo ir su kitu pareigūnu. D. S. jam pasakojo apie bylos aplinkybes. Sakė, kad namuose vyko išgertuvės, po to lygtai rado negyvą motiną. Apie savo smurtinius veiksmus motinos atžvilgiu neminėjo. Kad prieš jį buvo vartojamas ar tai fizinis, ar tai psichinis smurtas, nesakė. Pats prieš jį jokio smurto nevartojo. Kad D. S. būtų buvęs sužalotas, nepastebėjo.

Liudytojas A. M. parodė, kad D. S. yra jo draugas, jie kartu lankė darželį, mokėsi vienoje klasėje. Jam pranešė, kad D. S. nori su juo pasikalbėti. Į areštinę pas jį ėjo kaip draugas, kaip klasiokas. Jie kalbėjosi apie viską. Galėjo būti, kad pas D. S. ėjo 5 kartus. Visus kartus jį kvietė pats D. S.. Jam rūbų, cigarečių nunešė. Tai darė tik iš draugiškumo, nes jis nieko neturėjo. Kalbėjosi ir apie bylą. D. S. jam pasakojo, kad buvo stipriai girtas, kad miegojo ar tai garsiai paleistą televizorių žiūrėjo, kad motina ant jo lygtai pradėjo bartis. Tada jis jai lygtai kelis kartus sudavė, kad ji užtiltu. Paskui lygtai apsuko ją lovoje. D. S. jam neminėjo, kad kiti pareigūnai prieš jį vartojo kokį tai smurtą, vertė prisipažinti.

Liudytojas N. M. parodė, kad šioje byloje buvo tyrimo grupės narys. Visas tas įvykis įvyko jo budėjimo metu. Su D. S. jam teko bendrauti gal kokius 2-3 kartus. Su juo bendraudavo apklausų kambaryje. Susitikimai vykdavo tiek jo, tiek ir D. S. iniciatyva. Kalbėdavo apie bylos aplinkybes. Pokalbių metu jis keisdavo versijas, nieko konkrečiai apie bylos aplinkybes nepaaiškindavo. Pas D. S. buvo nuėjęs ir su A. V.. Kad D. S. atžvilgiu būtų naudojamas koks smurtas, nieko nežino. Nėra matęs D. S. sužaloto, jis jam nesiskundė, kad būtų buvęs sužalotas. Pats jokio smurto nevartojo.

Liudytojas A. J. parodė, kad šioje byloje apklausinėjo aplinkinių namų gyventojus ir kaimynus. Su kaltinamuoju D. S. jokių veiksmų neatliko, areštinės patalpose su juo nebendravo. Buvo NTS viršininko pavaduotojo R. T. prašymu surašęs iškvietimo lapelį iš kameros, išsikvietė D. S., sulaukė R. T. ir išėjo iš kameros. Su D. S. nebendravo.

Liudytojas R. P. parodė, kad dirba Utenos apskrities VPK NTS tyrėju. Kaltinamąjį pažįsta, teko susidurti darbo reikalais. Kiek pamena, D. S. buvo įtariamas motinos nužudymu, bet, kad jam su juo būtų tekę bendrauti Utenos areštinėje, neprisimena. Iš sulaikymo kameros į apklausos kambarį jo nėra kvietęs. Konkrečiai dėl šitos bylos, kad būtų su juo kalbėjęs, neatsimena. Jį pažįsta iš seniau.

Specialistas Stasys Fedaravičius parodė, kad savo išvadą dėl I. S. mirties ir dėl kitų klausimų pilnai patvirtina. Pagrindinis sužalojimas – galvos, kaklo buka trauma su nubrozdinimais, muštinėmis žaizdomis, poodinėmis kraujosruvomis, kraujo išsiliejimais kaklo organuose: skydinės kremzlės-poliežuvinio kaulo, gerklų, liežuvio šaknyje. Komplikacijos – kadangi kraujas išsiliejo, išburko visa ta kvėpavimo pradžios sistema, t. y. balso stygos ir aplinkiniai audiniai, dėl to įvyko uždusimas. Uždusimo požymiai yra tipiški: skystas tamsus kraujas, vidaus organų pilnakraujystė, taškinės kraujosruvos po vidaus organų seroziniais dangalais. Šitą diagnozę pilnai patvirtina atlikti histologiniai tyrimai. Galvos muštinės žaizdos yra nedidelės, padarytos bukais kietais ar bukabriauniais daiktais, o kitos kraujosruvos, išsidėstę kitose kūno dalyse, padarytos bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių. Sužalojimai dėl kaklo organų pakenkimo yra sunkūs, nes privedė iki mirties. Kiti sužalojimai, smulkios žaizdelės, kraujosruvos, jeigu jas imti atskirai, jos yra nežymus sveikatos sutrikdymas, nes paprastai jos sugyja per keletą dienų, t. y. mažiau kaip per 10 dienų. I. S. kraujyje rasta 2,44 promilių etilo alkoholio. Tai rodo, kad ji buvo girta, atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Ant liežuvio esančios kraujosruvos, antgerklio srityje bei skydinės kremzlės srityje esančios kraujosruvos paprastai nuo griuvimo neatsiranda, nes krūtinė ir smakras dengia šituos organus. Vadinasi, buvo tiesioginis poveikis, t. y. tiesioginis jėgos panaudojimas į šias sritis. Dalis sužalojimų, išskyrus pasmakrę ir kaklo šonus, galėjo būti padaryti ir nugriuvus, kai nukentėjusioji nugriuvo užmigusi nuo stalo ant grindų, galėjo nugriūti kakta ar pakaušiu. Kaltinamojo parodymus, kad jis nukentėjusiąją iš už nugaros, už rūbų tempė į lovą apie 5 metrus, girdėjo. Nustatyti sužalojimai kakle nukentėjusiąją tempiant galėjo atsirasti. Jeigu stipriai paėmė, moteriškė gan masyvi, ir iš jėgos tempė, galėjo sulaužyti ir poliežuvinį kaklą, kremzles, ir galėjo taip pat išsilieti kraujas. Šiuo atveju niekas sulaužyta nebuvo. Apžiūrėjus nukentėjusiosios marškinius, galima pasakyti, kad jų apykaklės plotis 3,5-4 cm, medžiaga labai standi, visai nesitampo, galima manyti, kad, jeigu paėmus už kalnieriaus, gerai patampius, be abejo tikėtina, kad galėjo padaryti nustatytus sužalojimus kakle. Dėl sužalojimų padarymo mechanizmo, ar tai tempimo pasekmė, ar smūgių, čia daugiau situacinio pobūdžio klausimas, nes paprastai ekspertai į tokį klausimą tiksliai atsakyti nepajėgūs. Jeigu teismas pasižiūrėtų į pačius sužalojimus, jie yra išsidėstę įvairiose kūno dalyse ir sužalojimai smakre, apie nosį, kažkur apie kaklą mažai tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti tiktai tempiant, nepanaudojant kitos, bukos, kietos jėgos. Tokie poveikiai medicinine prasme leidžia teigti, kad čia didesnė tikimybė, kad veido šitie sužalojimai negalėjo būti padaryti vien tik tempiant, taip kaip kaltinamasis nurodo. Kas dėl kaklo traumos, balso stygų, liežuvio, kremzlių sužalojimų, jie galėjo būti padaryti tempiant, jeigu tempė, aišku, kniūbsčią. Jeigu neklysta, tai kaltinamasis lygtai anksčiau rodė, kad kažkokį tai tarpą kniūbsčią tempė. Jeigu tempė aukštielninką, tai visa jėga, svorio jėga ir traukos jėga veiktų tiktai sprandą, pečius. Tempiant aukštielninką, mažai tikėtina, kad būtų padaryti sužalojimai veido šonuose, smakre, krūtinės vienoje ir kitoje pusėje. Jeigu jis nukentėjusiąją tempė paėmęs už sprando, tai galima tikėti, kad taip galėjo būti, tas atitiktų ir kaklo organų traumą. Bet, jeigu jis sako, kad aukštielninką atvertęs tempė, tai medicininiai sužalojimai, kurie konstatuoti, nerodo, kad taip galėtų būti. Sužalojimai kaklo organuose - balso stygos, poliežuvinis kaulas, kremzlių dalys galėjo būti dėl nukentėjusiosios marškinių apykaklės poveikio. Kadangi buvo pateikti šitie marškiniai, šitie marškiniai yra vyriški, su įdėtu kietos medžiagos sustandinimo žiedu, jie galėjo padaryti sužalojimus, bet, sužalojimų išsidėstymas, tempiant kaip nurodė kaltinamasis, neveikia kaklo, daugiausiai sprandą veikia. Negali kategoriškai pasakyti, dėl ko šitie pagrindiniai sužalojimai atsirado, dėl ko įvyko mirtis, t. y. ar dėl to, kad tokia standi apykaklė ir nukentėjusioji gulėjo tokioje nepatogioje pozoje - buvo išgriuvusi iš lovos, ar dėl to, kad tempė, ar pagaliau, kad sudavė vieną, kitą smūgį. Galėjo čia būti ir iškrentant, šito tikrai atmesti negali, bet kažkas turėjo smarkiai traumuoti iš priekio į nugaros pusę, nes priešingu atveju kaklo organai gan paslankūs ir reikalinga gan nemenka jėga, kad ten tokias kraujosruvas padaryti. Kai kaltinamasis rado motiną galva žemyn iškritusią iš lovos ir toje vietoje rasta kraujo, skysčio dėmė, tai ji turėjo gulėti aukštielninka, nes žaizda pakaušyje. Krentant aukštielninkai, šimtu procentu negali pasakyti, kad negalėjo kaklo traumų gautis. Jeigu griuvo aukštielninka, tai rodo ir pakaušio srityje esanti žaizda, o kaklo trauma turėjo būti traumuota jėgos poveikiu iš priekio nugaros link.

Iš 2009-12-12 įvykio vietos apžiūrų protokolų matyti, kad apžiūrėtas S. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Utenoje. Apžiūros metu kambaryje, lovoje, rastas ir apžiūrėtas I. S. lavonas. Kambaryje bei virtuvėje ant grindų ir spintelių rastos ir apžiūrėtos dėmės, panašios į kraują (T. 1, b.l. 7-22).

Iš 2010-04-19 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti D. S. savanoriškai pateikti drabužiai, avalynė. Ant kai kurių iš jų matyti rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują (T. 2, b.l. 6-13).

Iš 2010-04-22 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti I. S. drabužiai. Ant kai kurių iš jų matyti rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują (T.1, b.l. 53-60).

Iš 2009-12-12 specialisto išvados Nr. M 251/09 (08 ) matyti, kad I. S. mirties priežastis yra galvos - kaklo buka trauma su liežuvio šaknies, poliežuvinio kaulo - skydinės kremzlės minkštųjų audinių kraujosruvomis, kraujo išsiliejimais liežuvio šaknyje, gerklose, balso stygose, balso stygų paburkimo, sukėlusių kvėpavimo sutrikdymą ir uždusimą. I. S. lavono kraujyje rasta 2,44 promilių etilo alkoholio, atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Konstatuoti sužalojimai: muštinės žaizdelės dešinio smilkinio - skruosto, pakaušio dešinėje, kraujosruvas kaktos, dešinio smilkinio, abiejų lūpų - smakro, kaklo vidurinėje dalyje, kraujo išsiliejimai kaklo organuose, nubrozdinimai pakaušio kairėje ir vidurinėje dalyje, kraujosruvos kairės alkūnės, dešinio dilbio srityse. Sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu, neužilgo prieš mirtį. Nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kaklo organų traumos su kraujo išsiliejimais liežuvio šaknyje, kaklo organų srityse, su balso stygų paburkimu, įvyko nukentėjusios mirtis. Kadangi konstatuota iš viso 12 išorinių sužalojimų: 3 žaizdelės galvoje, 2 nubrozdinimai pakaušio srityje, 7 kraujosruvos kaktos, dešinio smilkinio, abiejose pusėse abiejų lūpų - smakro sričių, kaklo vidurinės dalies, kairės alkūnės, dešinio dilbio srityse, minėti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dvylikos trauminių poveikių pasekoje (T. 1. b.l. 38-46).

Iš 2009-12-28 Valstybinės teismo medicininės tarnybos prie LR teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 469/09(01) matyti, kad ant skarelės, nuoplovose nuo virtuvės stovinčios spintelės viršaus, nuo virtuvės grindų dangos, ant kartono išpjovos yra I. S. kraujas. V. S. rankų nagų nuokarpų panagių turinyje yra jo DNR. D. S. rankų nagų nuokarpų panagių turinyje yra jo DNR. S. S. rankų nagų nuokarpų panagių turinyje yra jo DNR (T. 1, b. l. 70-72).

Iš alkotesterio „Drager“ parodymų matyti, kad 2009-12-12 14.22 val. D. S. nustatytas 2.81 promilių girtumas ( T.2, b. l. 3).