Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėja A. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintais skundais, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir atsakovas, VSDFV Klaipėdos skyrius) 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. PE-SP8-1706 „Dėl atsisakymo skirti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją A. B.“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2017 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. (6.5) I-1167 „Dėl teisės gauti netekto darbingumo pensiją“; 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrių išmokėti netekto darbingumo pensiją, nuo prašymo skirti šią pensiją pateikimo dienos.

Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškė prašymą administracinės bylos medžiagą pripažinti nevieša, kadangi šioje byloje yra duomenų apie jos pajamas, sūnaus sveikatos būklę, tokiu būdu siekdama apsaugoti informacijos apie jos privatų gyvenimą, sūnaus sveikatos būklę, konfidencialumą.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies – administracinės bylos medžiagos dalį, kurią pateikė pareiškėja, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, ta apimtimi, kur yra duomenų apie P. N. sveikatos būklę, pripažino nevieša bylos medžiaga. Kitos pareiškėjos prašymo dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša dalies netenkino.

Teismas vadovavosi į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Iš bylos medžiagos nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas, ar laikotarpis, kuriuo pareiškėja slaugė neįgalų sūnų, turi būti įskaičiuotas į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, todėl byloje yra rašytinių įrodymų, susijusių tiek su pareiškėjai išmokėtomis socialinėmis išmokomis, tiek su pareiškėjos sūnaus sveikatos būkle.

Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 2 straipsnio 8 dalį, 10 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.23 straipsnio 2 dalį, teismas konstatavo, kad šios bylos medžiaga, kurią pateikė pareiškėja, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, ta apimtimi, kur yra duomenų apie P. N. sveikatos būklę, pripažintina nevieša bylos medžiaga.

Teismas sprendė, kad gautos socialinės paramos ar kito pobūdžio išmokos, kurios mokamos tiek iš viešųjų valstybės finansinių išteklių, tiek duomenys reikalingi, apskaičiuojant bet kokios rūšies valstybinio socialinio draudimo pensijai gauti, nelaikytini duomenimis, kurie turi būti pripažįstami neviešais, todėl kitos pareiškėjos prašymo dalies netenkino. Pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas, numatantis galimybę susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga, numato pakankamas teisines asmens duomenų apsaugos priemones. Todėl perteklinis bylos duomenų pripažinimas nevieša bylos medžiaga prieštarautų viešajam interesui, teismo proceso viešumo principams.

III.

Pareiškėja A. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą pripažinti administracinės bylos medžiagą nevieša tenkinti.

Pareiškėja mano, kad byloje pateiktuose dokumentuose, kuriuose nurodomi duomenys apie A. B. įdarbinimus, su asmens kodu, socialinio draudimo Nr., banko sąskaita, gimimo data, nurodytos visos darbovietės, gauti atlyginimai, pažymos apie pajamas, privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimo kopija, asmens tapatybės kopija, VSDVF bylos Nr., A. B. valstybinio socialinio draudimo Nr. ir kiti dokumentai, vienareikšmiai nusako privataus jos, kaip asmens, duomenis, privataus gyvenimo aplinkybes.

Nurodo, kad pareiškėja nėra priskirta tai asmenų grupei, kuri turi privalomai deklaruoti savo gautas pajamas už ataskaitinius laikotarpius. Pažymi, kad jos gautos pajamos, nedaro įtakos teismo sprendimo viešinimui, ir neturi precedento (reikšmės), formuojant asmens duomenų apsaugos srities praktiką (ADTAĮ 30 str. 6 p., 7 p.).

Remiasi ABTĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis ir pažymi, kad teismas pripažino nevieša bylos medžiagą tik apie pareiškėjos sūnaus P. N. sveikatos būklę, nors ADTAĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog visi duomenys, susiję su fizinio asmens sveikata, laikytini ypatingais asmens duomenimis. Atsižvelgia į ADTAĮ 10 straipsnio 1 dalį ir pažymi, kad CK 2.23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog duomenų apie asmens sveikatą (diagnozę, gydymą ir kt.) paskelbimas, pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, laikomas privataus gyvenimo pažeidimu.

Teigia, jog per ABTĮ 14 straipsnio 1, 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą yra sukurtas teisinis mechanizmas, kaip apsaugoti konfidencialius duomenis apie asmens sveikatą visa apimtimi konkrečioje administracinėje byloje, t. y., kaip apsaugoti į konkrečią administracinę bylą pateiktus konfidencialius duomenis apie asmens sveikatą, kurie yra atitinkamame medicininių dokumentų komplekte, kuris buvo pateiktas į bylą, kaip įrodymas, susijęs su atitinkamo administracinio ginčo dalyku, kai į administracinę bylą, proceso dalyviai pateikė atitinkamų medicininių dokumentų kopijas, o jų originalai saugomi pas duomenų tvarkytoją (Žr. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-122-146/2017).

Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas pripažinti bylos medžiagą nevieša, pažeidė asmens duomenų apsaugą, kuri yra viena iš žmogaus teisių gynimo sričių, o žmogaus teisė į asmens duomenų ir privatumo apsaugą yra viena iš pamatinių žmogaus teisių, kas sudaro pagrindą panaikinti neteisėtą ir nepagrįstą teismo nutartį.

Atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, nustatanti, kad „Išnagrinėtos administracinės bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja gali susipažinti suinteresuoti asmenys, įskaitant ir byloje nedalyvavusius asmenis.“

Teismų įstatymo 7 straipsnyje taip pat nustatyta, kad teismuose bylos nagrinėjamos viešai, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Bylose priimti teismų sprendimai skelbiami viešai.

Iš šių teisės normų matyti, kad prioritetas, nagrinėjant bylas teismuose, yra teikiamas viešumo principui.

Išimtis iš šios taisyklės yra įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, jog „Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis.“<...>

Iš šios teisės normos matyti, kad aptariama išimtis gali būti taikoma tuomet, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis.

Šiuo atveju įstatymas nedetalizuoja aplinkybių, kuomet gali atsirasti būtinybė apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą. Tai nuspręsti yra palikta teismui, kuris tai turi atlikti įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, joje esančios informacijos pobūdį apie asmens privatų gyvenimą, kontekste su kitomis bylos aplinkybėmis, bylos pobūdžiu ir panašiai.

Pareiškėja, byloje nagrinėjamu atveju siekia, kad nebūtų viešinami ne tik duomenys apie jos sūnaus sveikatos būklę, ligos pobūdį ir pan.., bet ir kiti duomenys apie pareiškėjos atitinkamais laikotarpiais gautas pajamas, dirbtus darbus, jos asmens kodas bei kiti duomenys, kurie susiję su jos privačiu gyvenimu.

Teismų praktikoje paprastai yra neviešinami tie asmens duomenys, kurie atitinka ypatingų asmens duomenų kriterijus.

Asmenų duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „Ypatingi asmens duomenys – duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą.“

Iš bylos matyti, kad tik duomenys, kurie yra susiję su pareiškėjos sūnaus sveikatos būkle ir ligos pobūdžiu, atitinka ypatingų asmens duomenų kriterijus, o kiti pareiškėjos nurodomi duomenys, šių kriterijų neatitinka.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas neviešais tik minėtus duomenis bei atsisakydamas tokiais pripažinti ir kitus pareiškėjos nurodomus duomenis, teisės aktų reikalavimų, t.y., teisės aktuose įtvirtintos pusiausvyros tarp bylų nagrinėjimo viešumo ir asmens teisės į privataus gyvenimo apsaugą nepažeidė.

Dėl šių priežasčių tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.