Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas J. B. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis laikotarpiu nuo 1989 m. gruodžio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini), o vėliau – (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje šis laikotarpis būtų įskaitytas į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą bei suteiktų pareiškėjui teisę gauti didesnę senatvės pensiją. Pareiškėjas nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2017 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. PE_SP1-24671 nusprendė skirti 299,95 Eur valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją per mėnesį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki gyvos galvos; į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą buvo neįskaitytas laikotarpis nuo 1989 m. gruodžio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini), vėliau – (duomenys neskelbtini), nes darbo knygelės įrašuose apie priėmimą į darbą ir atleidimą iš darbo nenurodyti įsakymų numeriai ir jų datos; patikslinti minėto darbo laikotarpio nėra galimybės, nes įmonė nevykdo veiklos, dokumentai saugojimui į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvą neperduoti, o buvęs (duomenys neskelbtini) vadovas į paklausimus neatsako ir nepateikia reikalingų dokumentų. Pažymėjo, kad darbo knygelėje ir socialinio draudimo pažymėjime esantys įrašai, spaudai ir parašai patvirtina nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1989 m. gruodžio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. dirbo minėtoje įmonėje. Be kita ko nurodė, kad nurodytas aplinkybes gali paliudyti ir buvęs pareiškėjo bendradarbis B. P., taip pat pareiškėjo sutuoktinė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą atsisakė priimti ir išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę kreiptis dėl termino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 6 d. sprendimui Nr. PE_SP1-24671 apskųsti atnaujinimo ir pateikti skundą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka arba teikti naują prašymą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl stažo pensijai paskirti perskaičiavimo.

3. Teismas sprendė, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių priimtų sprendimų nagrinėti nustatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Apie tokią skundų nagrinėjimo tvarką pareiškėjas informuotas ir minėtu 2017 m. spalio 6 d. sprendimu, kurio paskutinėje pastraipoje jam išaiškinta teisė apskųsti sprendimą ir sprendimo apskundimo tvarka. Pareiškėjas kartu su pareiškimu nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad yra pasinaudojęs VSDĮ 41 straipsnio 2 dalyje ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu patvirtintų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos taisyklių II dalies 6 punkte tokios kategorijos byloms nustatyta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Todėl teismas pareiškėjo pareiškimą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Pareiškėjas J. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti. Apelianto vertinimu, teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, neteisingai interpretavo pareiškimo turinį, kuriuo pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Akcentuoja, kad negali kitokia tvarka gauti faktams patvirtinti reikiamų duomenų ar atkurti prarastų dokumentų, kurių nebuvimas yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. PE_SP1-24671, kuriuo nuspręsta į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaityti pareiškėjo nurodyto laikotarpio, pagrindas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsižvelgiant į CPK 445 straipsnį, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 442 straipsnio 1 punktą, pareiškėjo pateiktas pareiškimas nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka. Pateiktas pareiškimas atitinka tokiam pareiškimui keliamus turinio reikalavimus – pareiškime aiškiai nurodytas tikslas, priežastys dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą bei įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

6. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Aptariamu atveju, pareiškėjui kreipusis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis laikotarpiu nuo 1989 m. gruodžio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini), o vėliau – (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, nustatęs, kad pareiškėjas šiuo atveju tinkamai nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Pareiškėjas atskirajame skunde su tokiu vertinimu nesutinka, akcentuodamas, kad jo pareiškimas atitinka CPK nustatytus reikalavimus ir kitokia tvarka gauti aptariamam faktui patvirtinti reikiamų duomenų ar atkurti prarastų dokumentų jis negali.

8. Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas ypatingosios teisenos tvarka. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis.). Teismo nagrinėjamos bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nurodytos CPK 444 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas ir dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Pareiškime turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių turintį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2006).

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomas nustatyti faktas dėl jo darbo nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini), vėliau – (duomenys neskelbtini), turi juridinę reikšmę, nes jo pagrindu būtų skaičiuojamas (perskaičiuojamas) pareiškėjo darbo stažas socialinio draudimo senatvės pensijai gauti, kas atitinkamai turėtų įtakos ir socialinio draudimo senatvės pensijos dydžiui. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jo (pareiškėjo) nurodytas aplinkybes patvirtina darbo knygelėje ir socialinio draudimo pažymėjime esantys įrašai, spaudai ir parašai ir jokių kitų duomenų, kurie galėtų papildomai pagrįsti pateiktus faktus neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius minėtame 2017 m. spalio 6 d. sprendime Nr. PE_SP1-24671, be kita ko nusprendęs į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą pareiškėjui neįskaityti laikotarpio nuo 1989 m. gruodžio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini), vėliau – (duomenys neskelbtini), nurodė, kad patikslinti minėto darbo laikotarpio nėra galimybės, nes įmonė nevykdo veiklos, dokumentai saugojimui į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvą neperduoti, o buvęs (duomenys neskelbtini) vadovas į paklausimus neatsako ir nepateikia reikalingų dokumentų.

10. Šiuo atveju susiklostė situacija, kai pareiškėjui prašant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nurodant, kad jis neturi kitų reikiamų duomenų šiam faktui nustatyti bei pačiam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui patvirtinus, kad patikslinti darbo laikotarpio nuo 1989 m. gruodžio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. nėra galimybės, teismas visgi paminėtų aplinkybių nevertino, iš esmės formaliai konstatavęs pažeistą VSDĮ nustatytą išankstinę ginčų dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos priimto sprendimo nagrinėjimo tvarką, pareiškėjui neskundus minėto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 6 d. sprendimo. Visgi tokia pirmosios instancijos teismo pozicija vertintina kritiškai. Neneigiant teismo pastebėjimų dėl ginčų dėl paminėtų sprendimų nagrinėjimo tvarkos, kartu atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje pareikštas reikalavimas susijęs su juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu, kai pareiškėjas negali gauti ar atkurti dokumentų ar kad tie dokumentai nėra išlikę (prarasti) dėl kokių nors priežasčių, o ne su dokumentais patvirtinto fakto reikšmės subjektinei teisei įgyti vertinimu, todėl ir aplinkybė dėl minėto sprendimo (ne)skundimo neturi esminės reikšmės keliamo teisinio klausimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kontekste. Taigi, šiuo atveju manytina, kad pareiškėjui buvo užkirstas kelias kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis).

11. Be kita ko pažymėtina, kad teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio (pareiškimo) pagrįstumo klausimo. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su reikalavimo pagrįstumu, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, bet ne ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje. Teismas šioje stadijoje patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Kita vertus, teismas, manydamas, kad ieškinys (pareiškimas) neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turi taikyti trūkumų šalinimo institutą.

12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai taikė pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir pareiškėjo pareiškimą nepagrįstai atsisakė priimti, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškimo priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino pareiškimo atitikties jam keliamiems kitiems CPK įtvirtintiems turinio ir formos reikalavimams, todėl panaikinus skundžiamą nutartį, pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo J. B. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.