- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-07
- Bylos Nr.
- 2S-1262-259/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01269-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Kreditorius
- L. K.
- Skolininkas
- UAB ,,Talka1“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus L. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-1878-652/2014 pagal kreditoriaus L. K. pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininkės UAB ,,Talka1“ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
K. L. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu (b. l. 1) Civilinio proceso kodekso XXIII skyriuje nustatyta tvarka, prašydamas priteisti iš skolininkės UAB ,,Talka1“ 18240,00 Lt nesumokėto atlyginimo, 210,67 Lt delspinigių, 0,06 % dydžio delspinigius nuo pareiškimo padavimo dienos iki teismo įsakymo išdavimo. Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi kreditoriaus pareiškimą atsisakė priimti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 1 d. nutartyje (b. l. 2) nurodė, jog pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p., 435 str. 2 d.) ir nurodė kreditoriui kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus, kadangi Darbo kodekso 287 straipsnio 1 dalis numato, kad Darbo ginčų komisija yra pirminis, privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
K. L. K. atskiruoju skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, patenkinant prašymą išduoti teismo įsakymą (b. l. 4) Kreditorius nurodo, kad teismas nepagrįstai teigia, kad ginčas kilo tarp darbuotojo ir darbdavio. Kreditorius prašo išduoti teismo įsakymą pagal pažymoje nurodytą darbuotojui priskaičiuotą darbo užmokestį, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad yra ginčas tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbdavys nemoka atlyginimų ne dėl ginčų su darbuotoju, o dėl to, kad jo lėšos areštuotos kitų kreditorių reikalavimų užtikrinimui. Ginčo negalima būtų laikyti DK 285 str. numatytu nesutarimu tarp darbuotojo ir darbdavio, nes tarp darbuotojo ir kitų darbdavio kreditorių nėra nei darbo, nei sutartinių santykių.
Darbdavio lėšų areštas pažeidžia darbuotojo teisę gauti darbo užmokestį. Teismas privalo pažeistą darbuotojo teisę ginti ir priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
Šalies argumentai
Apeliantas atkreipė dėmesį, jog Darbo ginčų komisija negali išduoti pareiškimu prašomo teismo įsakymo, nes pagal CPK 431 str. 6 d. bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėja apylinkės teismai, bet ne Darbo ginčų komisija. Ši komisija negali apginti darbuotojų interesų, nes jie yra pažeidžiami būtent ne darbdavio, o jo trečios eilės kreditorių, šiems trečios eilės kreditoriams nevykdant CPK 754 str. 3 d. bei CPK 753 str. 2 d. reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje sprendžiamas klausimas dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos tinkamo aiškinimo ir taikymo (LR CPK 137 str. 3 p.).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame keliami reikalavimai darbo teisinių santykių pagrindu, kadangi nesilaikyta tai bylų kategorijai įstatymu nustatytos išankstinės ginčų sprendimų ne teisme tvarkos. Teismo vertinimu, kreditorius turėjo kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus, kadangi Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 287 straipsnio 1 dalis numato, kad Darbo ginčų komisija yra pirminis, privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus.
Individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka reglamentuojama LR Darbo kodekso (toliau – DK) 285 - 304 straipsniuose. Šio kodekso 286 straipsnyje nustatyta, jog individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (DK 287 str. 1 p). Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog DK 299 str. nustatyti atvejai, kai nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai galima kreiptis į teismą dėl individualaus darbo ginčo. Taigi, asmuo, be išankstinio kreipimosi į darbo ginčą nagrinėjantį organą, gali tiesiogiai kreiptis į teismą: dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo; kitais įstatymų nustatytais atvejais.
CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. Pagal CPK 431 straipsnio 1 dalį minėtame CPK skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju kreditorius kreipėsi į teismą CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka su prašymu priteisti iš skolininkės UAB ,,Talka1“ 18240,00 Lt nesumokėto atlyginimo. L. K. atskirajame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog kreditoriaus reikalavimas kildinamas iš ginčo, kilusio tarp darbuotojo ir darbdavio, tačiau nepateikė tai paneigiančių įrodymų, t. y. byloje nėra pateikta duomenų apie priskaičiuotą, bet neišmokėtą darbo užmokestį bei nėra duomenų apie tai, kokia yra UAB „Talka1“ pozicija dėl kreditoriui L. K. nesumokėto 18 240,00 Lt atlyginimo. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas reiškiamo reikalavimo nepagrindė įrodymais (CPK 433 str. 1 d. 5 p.), apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su teismo išvada ir konstatuoja, kad kreditoriaus pareiškimas negali būti priimtas nagrinėti teisme, ginčo neišsprendus ikiteisminio ginčo sprendimo būdu kreipiantis į darbo ginčų komisiją ir nagrinėjamas CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apylinkės teismo skundžiamos nutarties išvada atsisakyti priimti teisme nagrinėti L. K. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pagrįsta ir teisėta.
Kauno apygardos teismas plačiau nepasisako dėl atskirojo skundo motyvų, kuriuose teigiama, jog ginčo tarp darbuotojo ir darbdavio nebuvimą įrodo ir tai, kad UAB „Talka1“ negali išmokėti darbo užmokesčio L. K. ne dėl savo kaltės, o todėl, kad yra areštuotos sąskaitos trečiųjų asmenų reikalavimams užtikrinti, kadangi ši aplinkybė neturi reikšmės skundžiamo apeliacine tvarka teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014 m. balandžio 10 d., UAB „Talka1“ iškelta bankroto byla. Kai įmonei iškeliama bankroto byla, kreditoriai per teismo nustatytą terminą turi teisę kreiptis į paskirtą bankroto administratorių ir pareikšti bankrutuojančiai įmonei savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p.). Esant šiai nustatytai aplinkybei, L. K. pareiškimas dėl darbo užmokesčio išieškojimo iš bankrutuojančios įmonės teisme atsisakytinas priimti nagrinėti (LR CPK 163 str. 5 p., LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.).
Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti, apeliantas nenurodė, tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.