Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-09-28 · Administracinė byla Nr. I-6404-279/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-28
Bylos Nr.
I-6404-279/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01499-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
Z. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6404-279/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01499-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 37.3; 55.1.1
(S)REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 28 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Z. P. (toliau – ir pareiškėjas, ir Z. P.) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, ir atsakovės atstovas), priteisti 430 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2-6) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. liepos 18 d. Alytaus pataisos namuose atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjo teigimu, gyvenamųjų patalpų plotas Alytaus PN neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jam nebuvo užtikrinamas būtinas minimalus gyvenamas plotas (5 kv. m.). Nurodė, kad 14 būrio kameroje Nr. 2 esantys langai beveik neatsidaro, langas yra nešvarus, jo išvalyti neįmanoma dėl lango vidinėje pusėje esančių grotų, todėl kameroje trūko gryno oro bei šviesos. Teigė, kad dėl gryno oro trūkumo iškilo sveikatos problemos su širdimi, dažnai ją skaudėdavo. Paaiškino, kad kreipėsi į Alytaus PN administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau pareigūnai jam liepdavo kreiptis į teismą. Nurodė, kad Alytaus PN yra kalinamas kankinančiomis sąlygomis, pažeidžiant jo teises, paminant garbę ir orumą bei žalojant sveikatą. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas – Alytaus pataisos namai (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN), su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 16-20). Atsiliepime į skundą bei papildomai pateiktuose dokumentuose nurodė, kad Z. P. nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 18 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN kamerų tipo patalpose. Paaiškina, kad pareiškėjas buvo paskirtas į 6 lokalinio sektoriaus 14 būrio 2 miegamąjį, kurio plotas 33,94 kv. m., jame įrengtos 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,77 kv. m. Nurodė, kad Alytaus PN vadovaujasi Lietuvos Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina, kad kamerose oro temperatūra šiltuoju metų laiku būtu 18⁰ C - 28⁰ C, šaltuoju metu laiku 18⁰ C - 22⁰ C, santykinė oro drėgmė 35-65 %, šaltuoju 35-60 %, oro judėjimo greitis šiltuoju metų laiku 1,15 – 0,25 m/s, šaltuoju 0,05 – 0,15 m/s, dirbtinė apšvieta 200 lx ir daugiau. Patalpos vėdinamas atidarius langus, kaip tą numato teisės aktai, paaiškina, kad vidinės grotos netrukdo langų atidaryti 15 cm į vidinę pusę. Pateikia, kameroje esančių langų foto nuotraukas. Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Alytaus PN administracija nei raštu nei žodžiu nesikreipė. Nurodė, kad pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis. Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškėjo skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 18 d. patirtą neturtinę žalą (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

Savo reikalavimą pareiškėjas grindžia tuo, kad 14 būrio kameroje Nr. 2 trūko teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui privalomo 5 kv. m. ploto.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau– Taisyklės) 11¹.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. vienam žmogui.

Iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 16-23) matyti, jog pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 18 d. buvo paskirtas į 14 būrio, 2 miegamąjį, kuris yra 33,94 kv. m. ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui tekdavo 3,77 kv. m ploto. Atsakovės atstovo pateikti rašytiniai duomenys apie pareiškėjo gyvenamąją vietą, jos plotą ir jame kalėjusių asmenų skaičių jokiais kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą bei faktines aplinkybes spręstina, jog atsakovės atstovas nepažeidė Taisyklių 11¹.2. punkto nuostatų, kuriame numatyta, kad pataisos įstaigų pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. vienam žmogui, todėl pareiškėjo reikalavimai dėl gyvenamojo ploto trūkumo atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde patirtą neturtinę žalą grindė aplinkybe, kad kameroje buvo netinkama ventiliacija, trūko gryno oro, netinkamas apšvietimas. Nurodė, kad kameroje esantis langas beveik neatsidaro, dėl grotų, esančiu vidinėje pusėje, lango gerai išvalyti neįmanoma, todėl kameroje trūko šviesos.

Alytaus PN šias aplinkybes neigė, atsiliepime nurodė, jog kamerų tipo patalpų įrengimas, atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, paaiškino jog kameros ventiliuojamos per langus.

Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau- Higienos norma HN 134:2015).

Teismas vertina, kad gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas užtikrinamas per langus arba orlaides, toks vėdinimas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Iš atsakovės atstovo pateiktų foto nuotraukų (b. l. 32-33) matyti, kad kameros langas atsidaro tinkamai, galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus yra, todėl atsakovas dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidęs. Pareiškėjas teigė, jog dėl gryno oro trūkumo iškilo problemos su širdimi, dažnai ją skaudėdavo, tačiau duomenų, jog dėl sveikatos problemų būtų kreipęsis į sveikatos priežiūrą atliekantį specialistą ar Alytaus PN administraciją nėra.

Reikalavimai gyvenamųjų patalpų apšvietai reglamentuoti Higienos normos HN 134:2015 14 punkte, pagal kuriuos nustatyta, jog bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Naktinis apšvietimas nereglamentuotas.

Iš pateiktų foto nuotraukų (b. l. 32-33) matyti, kad langas, esantis kameroje, skaidraus stiklo, švarus. Atsakovės atstovas daugiau duomenų apie gyvenamųjų patalpų apšvietą teismui nepateikė. Alytaus PN atsiliepime nurodė, jog gyvenamųjų patalpų įrengimas atitinka sąlygas, numatytas Higienos normoje HN 134:2015. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipiąsis į administraciją dėl netinkamo apšvietimo nėra.

Vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas į Pataisos įstaigos pareigūnus, administraciją ar į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų (apšvietos, ventiliacijos ir kt. pažeidimų) nesikreipė. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos kameros ventiliacijos bei apšvietos atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz. 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016 ). Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtu kankinimu, orumo pažeminimu, sukeltais dideliais nepatogumais, sveikatos problemomis. Pareiškėjas apie sveikatos sutrikimus duomenų į bylą nepateikęs, atsakovės atstovas nurodė, jog nusiskundimų dėl blogų sąlygų įtakojusių sveikatos būklę neišsakė. Teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Alytaus PN.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu teismas

nusprendžia:

pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė