- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- e2A-284-828/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00936-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
- Suinteresuotas asmuo
- R. V., I. G., Rokiškio rajono savivaldybės administracijos socialinės
- Pareiškėjas
- P. Š.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Danguolės Smetonienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos P. Š. pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, suinteresuoti asmenys: R. V., I. G., Rokiškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja P. Š. prašė pripažinti jos dukrą R. V. neveiksnia/ribotai veiksnia atitinkamose turtinių ir neturtinių santykių srityse, nustatyti tose srityse R. V. globą (rūpybą) ir jos globėju (rūpintoju) bei turto administratoriumi paskirti pareiškėją P. Š.. Taip pat prašė skirti psichiatrinę ekspertizę.
2. Nurodė, kad R. V. yra neįgali, jai diagnozuota psichinė liga, dėl ko ji dažnai tampa agresyvi, grasina ir linki pareiškėjai, jos motinai, mirties, dažnai ima ir nešiojasi su savimi peilius. R. V. save laiko sveika, gera valia nevartoja vaistų, dėl visko kaltina kitus. Ji nepagrįstai dovanoja kaimynams daiktus, gadina turimus drabužius. Gaunamus pinigus (neįgaliojo pašalpą) išleidžia nelogiškai, nusipirkdama daug nereikalingų daiktų, kuriuos vėliau dovanoja pažįstamiems asmenims, o būtinųjų prekių nenusiperka, bet prašo pareiškėjos juos nupirkti. R. V. ligos diagnozė, psichinė sveikatos būklė rodo jos negebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių ir neturtinių santykių srityse. Pagal dabartinę sveikatos būklę R. V. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra priklausoma nuo kitų asmenų pagalbos, jai reikalinga nuolatinė priežiūra ir globa.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2021 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjos P. Š. pareiškimą tenkino iš dalies, R. V. pripažino neveiksnia šiose neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią-auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti); darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; teisės dalyvauti rinkimuose srityje (teisė rinkti ir būti išrinktai). T.p. R. V. pripažino neveiksnia šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; nekilnojamojo ir kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo/kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla). Netenkino pareiškėjos prašymo dėl globėjo ir turto administratoriaus skyrimo neveiksnia pripažintai R. V. šioje byloje.
4. Teismas nustatė, kad R. V. yra netekusi 65 procentų darbingumo. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinis skyrius 2020-06-26 pateikė rekomendaciją Nr.RPP-1288, kuriuo R. V. nuo 2020-06-15 iki 2021-06-14 yra nustatytas specialus poreikis, t.y. jog kito asmens pagalba bei pagalba priimant sprendimus padidintų asmens savarankiškumo galimybes.
5. Nurodė, kad byloje nebuvo galima atlikti ir pateikti socialinio darbuotojo išvados “Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“, nes R. V. atsisakė kalbėti. 2020-11-17– 2020-12-15 teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 88TPK-97/2020 nurodyta, kad R. V. serga lėtiniu psichikos sutrikimu paranoidine šizofrenija, epizodinės eigos su progresuojančiu defektu. R. V. dėl savo psichinės būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti, priimdama tam tikrus sprendimus turtinių ir neturtinių santykių srityse.
6. Teismas pripažino, jog R. V. dėl savo psichinės būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti priimdama sprendimus ekspertizės akte nurodytose srityse. Teismas laikė, jog visos nurodytos sritys R. V. yra aktualios.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. V. prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. sausio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Apeliantė mano, kad teismas bylą sprendė tik formaliai, paskubomis, nebuvo aktyvus, nesiekė apsaugoti pažeidžiamo asmens teisių ir interesų, nepasistengė byloje nustatyti realiai egzistuojančių faktinių aplinkybių, kurios galimai būtų nulėmusios priešingą sprendimą ir teismas realiai būtų apsaugojęs ir užtikrinęs neįgalaus asmens visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, bei priėmęs teisingą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį teisės aktus, suformuotą nacionalinę ir tarptautinę teisminę praktiką. Teismas iš esmės netyrė nieko be gautos ekspertizės išvados. Byloje nebuvo išklausyta R. V., dėl kurios galimo neveiksnumo buvo sprendžiama byloje. Teismo sprendime nėra duomenų ir apie tai, kad byloje būtų apklausti kiti suinteresuoti asmenys, į bylą nepateiktas Rokiškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atsiliepimas. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, kad R. V. atsisakė kalbėti, nes sprendime nėra jokių duomenų apie tai, kokiomis aplinkybėmis suinteresuotas asmuo atsisakė kalbėti, kada atsisakė, ar jai buvo paaiškinta kokiu tikslu vykdoma apklausa, ar buvo paaiškintas procesas ir pasekmės. Suinteresuotas asmuo neigia šias aplinkybes.
Atsiliepimas
9. Pažymi, kad suinteresuotam asmeniui, R. V. nebuvo užtikrintas ir realus teisinis atstovavimas, nes suinteresuoto asmens R. V. advokatė R. Č., pateikusi atsiliepimą į pareiškimą, nurodė, kad su pareiškimu sutinka, jokių klausimų ekspertams neuždavė, su kliente nebendravo, neprieštaravo rašytiniam procesui ir niekaip neveikė savo klientės naudai. Neužtikrinus tinkamo atstovavimo byloje, negalima priimto teismo sprendimo laikyti teisėtu, teisingu ir pagrįstu.
10. Nors apeliantei yra nustatyta psichinė liga (lėtinis psichinis sutrikimas paranoidinė šizofrenija, epizodinės eigos su progresuojančiu defektu (teismo psichiatrijos ekspertizės aktas), teisės aspektu tai nebūtinai reiškia, jog ji yra neveiksni nurodytos srityse ir negali pagal savo galimybes, sugebėjimus bei poreikius dalyvauti visuomeniniame gyvenime, tvarkyti savo būtinuosius asmeninius reikalus. Teismui pagal byloje esančius įrodymus nebuvo pagrindo taikyti CK 2.10 straipsnio 1 dalį, nes byloje nebuvo vienareikšmiškai nustatyta, kad suinteresuotas asmuo nesugebėtų savarankiškai gyventi, priešingai nors teismas nenustatinėjo, tačiau faktinės aplinkybės ir paaiškinimai byloja apie suinteresuoto asmens savarankiškumą ir gebėjimą dalyvauti visuomeniniame gyvenime.
11. Pažymi, kad suinteresuotas asmuo R. V. geba savanoriškai ir savarankiškai atlikti nuoseklius namų ruošos, maisto gaminimo, savitvarkos veiksmus. Ieškovė pati lankosi pas sveikatos priežiūros specialistus, nusiperka ir geria vaistus, racionaliai tvarko savo pajamas ir išlaidas, neturi skolų, gyvena socialinį gyvenimą - bendrauja ir lankosi pas draugus, vaikšto mieste be palydos, geba nusipirkti maisto produktus, užsiima dekupažu ir pan.
12. Pažymi, kad suinteresuotas asmuo gyvena kartu vienuose namuose su savo motina pareiškėja P. Š., su kuria dažnai nesutaria dėl motinos ūmaus ir konfliktiško charakterio. Pareiškėja taip pat nuolatos vartoja vaistus, inicijuoja konfliktus, jei duktė jos neklauso, konfliktuoja dėl menkiausios smulkmenos, kviečia policijos pareigūnus, jiems melagingai nurodo, esą duktė elgėsi agresyviai, ją puolė, o būdama ramaus ir tylaus būdo, R. V. nesugeba apsiginti. Policijos pareigūnai, kuriems motina nurodo kokia liga serga jos duktė, paprastai jokių klausimų neužduoda, nieko nesiaiškina ir išveža suinteresuotą asmenį į psichiatrinę ligoninę. Teismo sprendime nėra nurodoma jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad suinteresuotas asmuo būtų agresyvus, keltų pavojų sau ar aplinkiniams, o pareiškėjos P. Š. nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės.
13. Suinteresuoto asmens savarankiškumo lygis ir esami sveikatos sutrikimai bei jų įtaka kasdieniniam gyvenimui, nėra nustatyti. Vienareikšmiškai, jie nėra tokio lygio, jog R. V. negalėtų savarankiškai gyventi, savarankiškai ir nuolat priimti sprendimų. Suinteresuotas asmuo suvokia neveiksnumo nustatymo pasekmes ir aktyviai reiškia nesutikimą būti pripažinta neveiksnia, kreipėsi pagalbos dėl sprendimo apskundimo, o bylos nagrinėjimo metu aktyviai ieškojo pagalbos pas ją formaliai atstovavusią advokatę, bet pagalbos nesulaukė.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas nenurodė kokios konkrečiai nustatytos aplinkybės patvirtina išvadą, kad suinteresuotas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, bei kokie įrodymai pagrindžia, kad šis negalėjimas yra tokio pobūdžio, jog ji gali būti pripažinta neveiksnia konkrečiose srityse.
15. Pažymi ir tai, kad suinteresuotas asmuo nebuvo tinkamai informuota dėl teismo paskirtos psichiatrijos ekspertizės atlikimo ir nesuprato jos tikslo ir pasekmių. Teismo sprendime nėra jokių duomenų apie tai, kad teismas apie priimtą nutartį dėl ekspertizės paskyrimo suinteresuotą asmenį informavo, tokiu būdu, buvo pažeistas CPK 117 str. Pažymi ir tai, kad Rokiškio savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyrius dėl nesuprantamų priežasčių į bylą nepateikė atsiliepimo, o teismas tokį faktą ignoravo.
16. Nagrinėjant esminį suinteresuoto asmens gyvenimo klausimą, nebuvo taikytas žodinis bylos nagrinėjimas, tokiu būdu pažeidžiant CPK 443 str. 5 d., 467 str. 1 d.
17. Suinteresuotam asmeniui, R. V. neturint realiai jos interesus atstovaujančio teisinio atstovo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ji neturėjo objektyvios galimybės efektyviai gintis ir įrodinėti savo poziciją, todėl buvo pažeistas rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principas, nes šie du principai buvo taikomi tik menamai, o ne realiai.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pirmosios instancijos teismas byloje negynė viešojo intereso, tokiu būdu pažeidė CPK 443 str. 8 d. bei Valstybės pozityvias pareigas (Konvencijos 1 ir 13 str.).
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyrius susipažinęs su apeliaciniu skundu bei telefonu pabendravęs su apeliante mano, kad reikalinga papildoma stacionari ekspertizė, kuri pateiktų išvadą apie jos veiksnumą/neveiksnumą turtinių santykių ir neturtinių santykių srityse.
20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja P. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistos R. V. teisės. Ekspertas išvadoje aiškiai nurodė, kad apeliantė dėl savo psichinės ligos negali gauti jokių procesinių dokumentų, taip pat negali dalyvauti teismo posėdyje ir būti apklausiama. Be to, apeliantę atstovavo tinkamai jai paskirta advokatė, kuri įvertino esamą situaciją. Apeliantė nenurodė kokiu pagrindu reikalinga pakartotinė ekspertizė, kuo yra netinkama pirminė. Palaiko savo pareiškime išdėstytus argumentus. Taip pat pažymi, kad byloje nebuvo pateikta prieštaravimų dėl rašytinio proceso, todėl teismas pagrįstai bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Mano, kad teismas priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, suinteresuoto asmens R. V. apeliacinio skundo, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
22. Byloje kilo ginčas dėl suinteresuoto asmens veiksnumo apribojimo teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Taigi neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).
24. Sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimą vienodai svarbūs yra abu veiksnumo vertinimo – medicininis ir teisinis – kriterijai, kurie turėtų būti taikomi integraliai; nustatant asmens neveiksnumą psichikos ligos ar sutrikimo sunkumo vertinimas labiau sietinas su teisinių kriterijų nustatymu, t. y. asmens neveiksnumui svarbus klausimas, ar asmens negalėjimas suprasti savo veiksmus ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad tokiam asmeniui būtina globa. Tais atvejais, kai yra inicijuojamas teisminis procesas dėl asmens neveiksnumo nustatymo, konkretaus asmens veiksnumas turėtų būti nustatomas įvertinant konkretų teisinio kriterijaus (gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ar tuos veiksmus valdyti) laipsnį, kuris galėtų būti apibrėžiamas konkrečiomis asmens gyvenimo sritimis, kuriose toks asmuo gali veikti savarankiškai.
25. Pagal šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atsižvelgiant į proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu teisines ir socialines pasekmes asmeniniam šio asmens savarankiškumui ir laisvei, byloje turi būti nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės, siekiant teismui susidaryti objektyvią nuomonę apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, psichinę būklę bei gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti ir taip patikrinti byloje surinktos medžiagos, taip pat ir teismo psichiatro eksperto išvados, kuri teismui nėra privaloma (CPK 218 straipsnis), tikrumą bei tinkamai įvertinti juridinį asmens neveiksnumo kriterijų. Tai reiškia, kad vien tik medicininė diagnozė neturėtų būti pakankama veiksnumui riboti, būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013), tame tarpe, asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.
26. Be to, CK 2.10 straipsnio 2 dalis, taip pat CPK 468 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą sprendime nurodyti baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Tai reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą tenkinti pareiškimą, asmenį turėtų pripažinti neveiksniu ne visose Aprašo 10 punkte nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse – o įvardijant tik konkrečias sritis, aktualias neveiksniu tam tikrose srityse pripažįstamam asmeniui. Tai reiškia, kad tie atvejai, kai asmuo pripažintinas neveiksniu praktiškai visose srityse, iš esmės paneigiamas naujasis teisinis neveiksnumo reglamentavimas, todėl yra negalimas. Pagrindinis principas, kuriuo šios kategorijos bylose turėtų vadovautis teismas, yra kuo mažesnis asmens veiksnumo ribojimo principas.
27. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Pagal šią įstatymo nuostatą byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis). Šiomis įstatymo normomis pareiškėjas taip pat įpareigojamas nurodyti visus su fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje sprendžiamu klausimu susijusius suinteresuotus asmenis. Kartu tai reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taigi įstatymas tiesiogiai įpareigoja teismą būti aktyviu bei, susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms, kuomet kyla abejonių dėl konkrečių sričių, kuriose asmuo turėtų būti pripažintas neveiksniu, savo iniciatyva rinkti įrodymus.
28. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą bei pripažindamas R. V. neveiksnia atitinkamose turtinių ir neturtinių santykių srityse, iš esmės vadovavosi tik 2020-11-17 – 12-15 ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad R. V. serga lėtiniu psichikos sutrikimu paranoidine šizofrenija, epizodinės eigos su progresuojančiu defektu bei nurodytos sritys, kuriose R. V. dėl savo psichinės būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti. Byloje nebuvo pateikta suinteresuoto asmens Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius atsiliepimo į pareiškimą. Taip pat nebuvo pateikta socialinio darbuotojo išvada “Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“. Nors socialinio darbuotojo išvados tikslas, kaip ir numatyta CPK 465 straipsnyje, yra įvertinti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, t. y. pateikti ne medicininį, bet asmens praktinių gebėjimų vertinimą. Kaip patvirtina bylos duomenys, to teismo posėdžio metu netyrė ir pirmosios instancijos teismas.
29. Prioritetinė pažeidžiamo asmens (dėl psichikos sutrikimo) teisių gynyba įtvirtinta ir Civiliniame kodekse, ir Civilinio proceso kodekse, kuriame nustatyta, kad, teismui sprendžiant dėl globos paskyrimo pažeidžiamam asmeniui (dėl psichikos sutrikimo), bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ar rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai, jei šiam tikslui pasiekti reikalinga, imtis šias bylas nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 8 dalis, 467 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nors CPK 467 str. imperatyviai nurodo bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje nagrinėti žodinio proceso tvarka.
30. Be to, iš byloje esančių duomenų ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą bei nustatydamas konkrečias turtinių ir neturtinių santykių sritis, kuriose R. V. pripažinta neveiksnia, teismas iš esmės rėmėsi tik teismo psichiatrijos ekspertizės aktu bei pareiškėjos rašytiniais paaiškinimais, kadangi daugiau į bylą nebuvo pateiktų jokių duomenų apie R. V. (ne-)gebėjimą pasirūpinti savimi bei priimti sprendimus konkrečiose srityse. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nebuvo šioje byloje aktyvus, nerinko jokių įrodymų, neapklausė asmenų, kurie galėtų suteikti informaciją apie tai, kaip R. V. turima psichikos liga įtakoja jos socialinį gyvenimą (t.y. juridinį neveiksnumo nustatymo kriterijų). Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas suinteresuotą asmenį neveiksniu, rėmėsi vien tik medicininiu kriterijumi, nerinkdamas jokių duomenų ir nevertindamas juridinio kriterijaus, netirdamas realaus poreikio bei sričių, kuriose iš tikrųjų būtina (ir kiek) riboti suinteresuoto asmens veiksnumą. Tokiu būdu sprendimą teismas priėmė neišsiaiškinęs visų reikšmingų bylos aplinkybių.
31. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmos instancijos teismas netyrė ir sprendime nenurodė, kokios konkrečiai nustatytos aplinkybės patvirtina išvadą, kad suinteresuotas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, bei kokie įrodymai pagrindžia, kad šis negalėjimas yra tokio pobūdžio, kuris sudaro pagrindą riboti šio asmens veiksnumą konkrečiose teismo sprendime nurodytose srityse. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, dėl ko nebuvo surinkta duomenų apie R. V. faktinį gebėjimą pasirūpinti savimi, priimti kasdieninius sprendimus tam tikrose konkrečiose turtinių bei neturtinių santykių srityse.
32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl suinteresuoto asmens veiksnumo tam tikrose srityse, turėtų apklausti ir pačią apeliantę. Nors teismo ekspertizės akte ir nurodoma, kad R. V. dėl savo psichikos būsenos negali dalyvauti teismo posėdyje, duoti paaiškinimų, tačiau, kaip matyti iš apeliacinio skundo, R. V. akivaizdžiai galėtų dalyvauti procese, kadangi ji pati kreipėsi į nevyriausybinę organizaciją „Viltis“ dėl savo teisių gynimo, be to apeliantė ir savo atstovei nurodė reikšmingas skunde aptartas faktines aplinkybes, leidžiančias abejoti jos negalėjimo dalyvauti procese pagrįstumu. Todėl, kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su ekspertizės akte nurodytomis išvadomis, kad R. V. dėl savo psichikos būsenos negali dalyvauti teismo posėdyje, duoti paaiškinimų.
33. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyrius susipažinęs su apeliaciniu skundu bei telefonu pabendravęs su t.p. išreiškė poziciją, jog byloje reikalinga papildoma ekspertizė, kuri pateiktų išvadas apie R. V. (ne-)galėjimą savarankiškai veikti tam tikrose srityse.
34. Kolegijos vertinimu, šis trūkumas negali būti ištaisytas apeliacinėje instancijoje. Pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos galėtų būti pašalintos tik pakartotinai iš esmės atlikus byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, kt. įrodymų tyrimą ir vertinimą. Tai negali būti atlikta apeliacine tvarka, nes lemtų proceso dalyvių teisės prašyti aukštesnės instancijos teismo peržiūrėti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir (ar) pagrįstumą apribojimą.
35. Tokiu būdu teisėjų kolegijai pripažinusi, kad priimant skundžiamą teismo sprendimą nebuvo atskleista bylos esmė (nebuvo tirtas juridinis suinteresuoto asmens veiksnumo ribojimo kriterijus, t.y. kaip jam nustatyta psichikos liga įtakoja jo socialinį gyvenimą konkrečiose srityse, ir ar dėl to būtina (ir jei taip - tai kokiu mastu) riboti suinteresuoto asmens veiksnumą atitinkamose srityse), pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
36. Bylą grąžinus nagrinėti į pirmąją instanciją iš naujo, dėl bylinėjimosi išlaidų šioje proceso stadijoje nepsrendžiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. sausio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.