- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-20
- Bylos Nr.
- 1S-157-491/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Petras Meidus
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
Teisėja Rita Bilevičienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. vasario 20 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorui Ramūnui Pačebutui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo M. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyv. (duomenys neskelbtini), turinčio vidurinį išsilavinimą, nevedusio, nedirbančio, turinčio II invalidumo grupę (pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas baigėsi (duomenys neskelbtini)), teisto (teistumas išnykęs),
gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą dėl 2009 m. vasario 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria M. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama teismo nutartimi įtariamajam M. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, trims mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t.y. pagrįstai manant, jog jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.
Šalies argumentai
Skundu gynėjas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartį, nes ši nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Nurodo, kad įtariamasis kategoriškai neigia kaip nors prisidėjęs prie šios nusikalstamos veikos, pas jį nesurasta jokios psichotropinės medžiagos ir jis nesulaikytas darant šią nusikalstamą veiką. BPK 125 str. 2 d. 3 p. reikalauja nutartyje nurodyti duomenis, leidžiančius manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau skundžiamoje nutartyje tokie duomenys nurodyti abstrakčiai ir deklaratyviai, todėl iš jų negalima spręsti, kad M. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ar prisidėjo prie jos padarymo. Nei įtariamasis, nei jo gynėjas, nebuvo supažindinti su prokuroro pateiktais duomenimis, kuriais grindžiamas įtarimas M. J., todėl buvo pažeistas rungimosi principas. Be to, būtina atsižvelgti ir į įtariamojo sveikatos būklę – M. J. serga sunkia kraujo liga, jam būtinas pastovus specialus gydymas, kurio gauti suėmimo sąlygomis yra neįmanoma arba labai sunku, tačiau apylinkės teismas į šią svarbią aplinkybę neatsižvelgė.
Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašo skundą patenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
M. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 3 d. įtariamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. K., L. T., D. M. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto šaltinio, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ir disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – apie 3,5 kg metamfetamino.
Įtariamasis neigia padaręs nusikalstamą veiką, kuria įtariamas. Tačiau baudžiamojoje byloje, kuri buvo pateikta skundą nagrinėjančiam teismui, yra duomenų – tai kratų, įvykio vietų apžiūrų protokolai, savo tapatybės neatskleidžiančių pareigūnų atlikti įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, specialistų išvados, kiti byloje šiai dienai surinkti rašytiniai duomenys, iš kurių matyti, kad ikiteisminį tyrimą byloje atliekantys pareigūnai turėjo pagrindą M. J. pareikšti įtarimą.
BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais kardomoji priemonė gali būti paskirta, jeigu pagrįstai manoma, jog asmuo, įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu, būdamas laisvėje gali bėgti (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir padaryti naują BPK 122 str. 4 d. nurodytą nusikaltimą. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į duomenis apie įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veiklos ir kitas svarbias aplinkybes.
Be jokios abejonės, viena tokių svarbių aplinkybių turėtų būti ir yra ir įtariamojo sveikatos būklė. Kaip matyti iš gynėjo teismui pateiktų M. J. darbingumo lygio pažymos bei pažymos iš VUL Santariškių klinikos, įtariamasis iš tiesų serga lėtine, neišgydoma kraujo liga ir yra stebimas gydytojų bei gydosi ambulatoriškai. Tačiau, paminėti medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad ši liga, kuri negali būti stebima ir sekama bei vaistais gydoma suėmimo sąlygomis tiek kardomojo kalinimo vietoje, tiek laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Kaip patvirtino ir skundo nagrinėjime dalyvaujantis prokuroras, būtini vaistai ir reikalingas gydymas įtariamajam realiai galės būti užtikrintas. Kita vertus, pažymoje tvirtinama, kad paminėta liga įtariamajam buvo diagnozuota dar 2007-11-22, t.y. gerokai anksčiau, nei įtariamajam inkriminuojama nusikalstama veika. Tai reiškia, kad M. J. žinojo apie savo ligą, ir šis žinojimas bei galimos pasekmės nebuvo kliūtis jam tapti įtariamuoju dėl labai sunkios ir ypač pavojingos nusikalstamos veikos – disponavimo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu.
Minėta, kad M. J. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato gerokai griežtesnę nei vieneri metai laisvės atėmimo bausmę. Įtariamasis turi gyvenamąją vietą, nors teistas, tačiau teistumai išnykę, tačiau jis nevedęs ir nesaistomas stipriais šeiminiais ryšiais, niekur nedirba, neturi pastovaus ir legalaus pragyvenimo šaltinio, išskyrus jo gaunamą invalidumo pensiją, nors pagal bylos duomenis gyvena pakankamai prabangiai. Iš to galima spręsti, kad įtariamasis lėšas pragyvenimui gauna iš savo nusikalstamos veiklos. Taip pat iš šiai dienai surinktų bylos duomenų matyti, kad M. J. vaidmuo jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme nebuvo antraeilis. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, BPK 119 str. numatytus kardomųjų priemonių tikslus, įvertinus M. J. gręsiančios laisvės atėmimo bausmės griežtumą, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas šioje proceso stadijoje pagrįstai paskyrė jam suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, kad šioje iš esmės pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti joms keliamus tikslus negalima.
BPK 121 str. 2 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 4 p. nurodyta, kad teismas privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. BPK 125 str. 2 d. 3 p. įpareigoja teismą nurodyti nutartyje duomenis, leidžiančius manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Vykdydamas šiuos reikalavimus, apylinkės teismas konstatavo tokių duomenų buvimą ir juos iš dalies įvardijo skundžiamoje nutartyje, todėl gynėjas skunde nepagrįstai teigia, jog teismas nesilaikė šių reikalavimų ir pažeidė BPK 7 str. įtvirtintą rungimosi principą. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad M. J. gynėjai prokurorui ar teismui būtų pareiškę atitinkamus prašymus susipažinti su teismui pateiktais ikiteisminio tyrimo duomenimis.
Esant tokioms aplinkybėms pripažįstama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, skiriant suėmimą BPK 122 str. reikalavimai nepažeisti, kardomoji priemonė paskirta esant pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., kurie patvirtinti šiai dienai byloje surinktais faktiniais duomenimis, todėl skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.
Įvertinus įtariamojo sveikatos būklę šios nutarties nuorašas siunčiamas kardomojo kalinimo įstaigai – Šiaulių tardymo izoliatoriui, įpareigojant maksimaliai, teisės aktuose numatyta tvarka, užtikrinti būtiną ir savalaikį įtariamojo sveikatos būklės stebėjimą ir gydymą. Į tai papildomai atkreiptinas ir ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų bei tyrimą kontroliuojančio prokuroro dėmesys.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas
NUTARĖ:
Įtariamojo M. J. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.