Kauno apygardos teismo nutartis

2009-11-05 · Byla Nr. 1Sk-425

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-05
Bylos Nr.
1Sk-425
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
P. L.
Advokatai
Jurijus Kovalenka
1Sk-425/2009
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Jurijui Kovalenko, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo P. L. gynėjo advokato Jurijaus Kovalenko skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria atmestas Alytaus pataisos namų administracijos teikimas dėl P. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. L. nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-11-19 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, skirta bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu skirta bausmė subendrinta su neatlikta bausme pagal 2007-11-23 nuosprendį ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Bausmę nuteistasis atlieka Alytaus pataisos namuose. Bausmės pradžia 2008-11-19, bausmės pabaiga 2011-02-19.

Alytaus rajono apylinkės teisme gautas Alytaus pataisos namų teikimas dėl P. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Alytaus rajono apylinkės teismas 2009-09-28 nutartimi atmetė Alytaus pataisos namų administracijos teikimą dėl P. L. lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Teismas nurodė, kad nuteistajam negalima besąlygiškai taikyti Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste LR BVK) 157 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas pasisakė, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus. Teismas nustatė, kad per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį nuteistasis sūnaus išlaikymui išsiuntė tik 230 Lt, didesnė pinigų dalis išsiųsta po teikimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikimo teismui, tai rodo, kad nuteistasis mažamečio sūnaus išlaikymu susirūpino tik prieš jo teikimo dėl lygtinio paleidimo nagrinėjimą teisme. Teismas nustatė, kad P. L. teistas keturis kartus, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naujas nusikalstamas veikas, bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, didelė neatliktos bausmės dalis. Taip pat, teismas nurodė, kad taikant lygtinį paleidimą, būtų akivaizdžiai pažeistas teisingumo principas bei nepasiekti bausmės tikslai. Nuteistasis toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Šalies argumentai

Skunde nuteistojo P. L. gynėjas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-09-28 nutartį ir tenkinti Alytaus pataisos namų teikimą dėl P. L. lygtinio paleidimo. Nurodo, kad teismas nustatė visas lygtinio paleidimo sąlygas: nuteistasis atliko 1/3 bausmės, turi mažametį sūnų, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, už gerą elgesys skatintas du kartus. Teigia, kad teismas netinkamai išaiškino LR BVK 157 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytus reikalavimus, nes atmesdamas teikimą teismas atsižvelgė į vaiko interesus, į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas teigiamo poveikio nepadarė, tačiau tai nėra LR BVK 158 straipsnio, reglamentuojančio lygtinio paleido netaikymą, dispozicijoje. Motyvas, kad nuteistasis anksčiau teistas keturis kartus, negali turėti įtakos sprendžiant teikimą dėl lygtinio paleidimo, nes šiuo pagrindu nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Tai, kad nuteistasis sūnaus išlaikymui siuntė tik 230 Lt, negali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo.

Teismo posėdžio metu gynėjas prašė skundą tenkinti, teismo nutartį naikinti, teikimą tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. P. L. gynėjo advokato Jurijaus Kovalenko skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002m. birželio 27d. įstatymu Nr. IX-994, 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Iš įstatymo normos seka, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus. Ši atleidimo nuo bausmės rūšis gali būti taikoma esant šioms pagrindinėms sąlygoms:1) nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią bausmės dalį; 2) nuteistąjį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR Bausmių Vykdymo Kodekso 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į skatinimus. Teismas, priimdamas nutartį, įvertino ir atsižvelgė ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teistumų skaičių, likusią neatliktą bausmės dalį, atsižvelgė į nusikaltimų, už kuriuos nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumą ir pobūdį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės pagrįstos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga.

Konstatuojama, kad sprendžiant dėl galimybės nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, svarbus jo elgesys per visą bausmės atlikimo laikotarpį, svarbi nuteistojo teigiamo elgesio laisvėje prognozė. Ar galima manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir nebedarys naujų nusikaltimų, laikysis įstatymų, išvada daroma įvertinus visetą aplinkybių. Kaip jau minėta aukščiau, nors nuteistasis ir skatintas 2 kartus, drausmine tvarka nebaustas, pataisos namų administracijos nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, tačiau pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, kad P. L. nėra visiškai atviras, kiek gynybiškas, stokojantis pasitikėjimo savimi, vertybių sistemoje vyrauja ir hedonistinės nuostatos. Nuteistasis anksčiau teistas, bausmę atlieka už kelių nusikaltimų padarymą, tame tarpe ir už sunkaus nusikaltimo padarymą. Pagrįsta teismo nurodyta aplinkybė, kad nuteistajam ankščiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau ši priemonė teigiamo poveikio nepadarė, nes bausmės vykdymo atidėjimo metu jis padarė naujas nusikalstamas veikas. Kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad 2008-11-19 nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta BK 64 straipsnio pagrindu su 2007-11-23 nuosprendžiu skirta bausme, rodo, kad nuteistasis naujas nusikalstamas veikas darė neatlikęs ankstesnės bausmės ir išvadų dėl teistumų nedarė. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą ir į jas teismas privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Teismas šias aplinkybes vertino. Pažymima, kad aplinkybė dėl asmens teistumų taip pat yra vertinama ir sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, bei darant prognozę ar asmuo laisvėje gali nusikalsti. Todėl nepagrįstas skundo argumentas, kad ši aplinkybė negali turėti įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.

Baudžiamojo Kodekso 41 straipsnyje išdėstyta nuostata kas yra bausmė ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl sprendžiant ar asmenį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebus pažeistas teisingumo principas, būtina įvertinti atliktos bei neatliktos bausmės dydį, nes bausmės tikslai susiję ir su asmens pataisymu ir nubaudimu, tai yra nuteistojo laisvių apribojimo taikymas turi būti proporcingas padarytos veikos sunkumui ir pavojingumui. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ir vertinant likusios neatliktos bausmės dalies reikšmę atsižvelgiama į aplinkybių visumą, tai yra vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, charakteristika, jo padaryto nusikaltimo sunkumas ir pavojingumas. Iš medžiagos matyti, kad P. L. atlieka laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu atlikęs 1/3 bausmės, tačiau likusi bausmės dalis, palyginus su skirtąją bausme, dar gana didelė. Įvertinus visas šias aplinkybes, o taip pat ir nuteistojo teigiamą charakteristiką, kad bausmės atlikimo metu, skatintas du kartus, turi mažametį sūnų, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė bei atsižvelgiant į likusią bausmės dalį, kuri yra pakankamai didelė lyginant su skirtąja bausme, pataisos namų charakteristiką, padarytų nusikaltimų sunkumą ir pavojingumą, už kuriuos atlieka bausmę, teisėjų kolegija daro išvadą, jog teigiamai charakterizuojančios aplinkybės dėl lygtinio paleidimo šiuo metu dar nepersveria nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir nesudaro pagrindo prognozuoti, kad nuteistasis iš tiesų toliau nebenusikals, laikysis įsipareigojimo laikytis įstatymų. Todėl teismas pagrįstai įvertino likusios neatliktos bausmės dalies dydį. Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas netaikė BVK 158 straipsnio, todėl nepagrįstas skundo argumentas, kad ši norma pritaikyta netinkamai.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Bausmių Vykdymo Kodekso 157 straipsnį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teismo kolegijai nekelia.

Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai. Todėl nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo P. L. gynėjo advokato Jurijaus Kovalenko skundą ir naikinti nutartį.

N. P. L. gynėjo advokato Jurijaus Kovalenko skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

N. P. L. gynėjo advokato Jurijaus Kovalenko skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė teisėja D.ŠiugždinytėKolegijos teisėjai G.VečerskasV.Vitunskas