Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-01 · Administracinė byla Nr. P-143-164-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-01
Bylos Nr.
P-143-164-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
D. K., L. K.
Atsakovas
Vilniaus teritorinei muitinei
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai
Kategorijos
  • 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P143 – 164/2010Procesinio sprendimo kategorija 80.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2010 m. spalio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A2-421/2001 pagal pareiškėjų L. K. ir D. K. skundą atsakovui Vilniaus teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl nutarimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai L. K. ir D. K. (toliau – ir pareiškėjai) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir atsakovas) 2000 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą Nr. 69-005474, kuriuo konfiskuota užsienio valiuta – 400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų ir 1 200 Vokietijos markių, įpareigoti atsakovą grąžinti jiems pinigus bei atlyginti 5 022 Lt ir 350 – 400 Lt turtinę ir moralinę žalą.

Pareiškėjai nurodė, kad neteisėtai konfiskuotus pinigus pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) siuntė iš Didžiosios Britanijos įvertintu bei deklaruotu laišku Nr. (duomenys neskelbtini), nepažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 538 ,,Dėl siunčiamų į Lietuvos Respubliką ir iš jos pašto siuntų“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 6 d. nutarimas Nr. 538).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2001 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjos L. K. (toliau – ir pareiškėja) skundą patenkino iš dalies – panaikino Vilniaus teritorinės muitinės 2000 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą Nr. 69-005474, kuriuo iš pareiškėjos konfiskuota 400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų ir 1 200 Vokietijos markių, įpareigojo atsakovą grąžinti pareiškėjai neteisėtai konfiskuotus 400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų ir 1 200 Vokietijos markių, o kitą skundo dalį atmetė.

Teismas, patenkindamas skundo dalį, nurodė, kad Lietuvos Respublika yra prisijungusi prie Pasaulinės pašto konvencijos, kuri Lietuvoje įsigaliojo 1992 m. sausio 10 d. Pagal tuo metu galiojusio Tarptautinių sutarčių įstatymo 1, 4 – 6 straipsnius, šis prisijungimas traktuotinas kaip tarptautinės sutarties sudarymas su visomis kylančiomis pasekmėmis. Pagal Civilinio kodekso 606 straipsnio 1 dalį, šiam ginčui turi būti taikomos tarptautine sutartimi nustatytos taisyklės. Pasaulinės pašto konvencijos 25¹ straipsnio 5 – 5.1 punktai numato, kad draudžiama siųsti banko bilietus (pinigus) neįvertintose pašto korespondencijose, o jeigu siunčiančios bei pristatymo šalių įstatymai leidžia, galima siųsti ir registruota siunta. Konfiskuoti pinigai buvo siųsti įvertinta siunta, t. y. teisėtu būdu. Reikalavimus atlyginti turtinę bei moralinę žalą teismas atmetė, kadangi jie nemotyvuoti ir nepagrįsti įrodymais apie išlaidų realumą. Dėl pareiškėjo reikalavimų teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodė, kad jie paliktini nenagrinėti, nes siuntos siuntėjas yra I. M., o reikalavimus reiškia D. K., kurio pavardė į pastarąją pakeista iš ,,G. M.“, todėl D. K. yra netinkamas pareiškėjas.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001 m. gegužės 16 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą patenkino iš dalies – pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 m. vasario 19 d. sprendimą: sprendimo dalį, kuria patenkinti pareiškėjos reikalavimai ir panaikintas Vilniaus teritorinės muitinės 2000 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas Nr. 69-005474 dėl 400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų ir 1 200 Vokietijos markių konfiskavimo bei atsakovas įpareigotas grąžinti pareiškėjai 400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų ir 1 200 Vokietijos markių, panaikino ir šiuos reikalavimus atmetė, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Lietuvos Respublikos prisijungimas prie Pasaulinės pašto konvencijos sukelia tokias pačias teisines pasekmes, kaip ir sutarties patvirtinimas nustatyta tvarka. Pagal Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis yra tik tos tarptautinės sutartys, kurios Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos. Konstitucinis Teismas 1995 m. spalio 17 d. nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių“ 7 straipsnio ketvirtosios dalies ir 12 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, pažymėjo, kad tik Lietuvos Respublikos Seimas turi įstatymų leidybos teisę ir tik jo ratifikuotos tarptautinės sutartys turi įstatymo galią. Pasaulinės pašto sąjungos įstatų 25 straipsnis numato, kad šiuos įstatus pasirašiusios šalys turi juos ratifikuoti, o kitiems Pasaulinės pašto sąjungos aktams (tarp jų ir Pasaulinei pašto konvencijai) pritariama pagal kiekvienos pasirašiusios šalies konstitucines nuostatas. Konstitucijos 138 straipsnio 1 dalyje išvardinta, kokios tarptautinės sutartys turi būti ratifikuojamos, o penktajame punkte įtvirtinta nuostata, kad turi būti ratifikuotos sutartys dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo universaliose tarptautinėse organizacijose. Pagal šio straipsnio antrąją dalį, įstatymuose, taip pat tarptautinėse sutartyse gali būti numatyti ir kiti atvejai, kai Lietuvos Respublikos Seimas ratifikuoja tarptautines sutartis. Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Pasaulinės pašto sąjungos metu galiojusio 1991 m. gegužės 21 d. įstatymo ,,Dėl tarptautinių sutarčių“ 7 straipsnio 8 punktas ir šiuo metu galiojančio Tarptautinių sutarčių įstatymo 7 straipsnio 5 punktas nustato, kad šios tarptautinės sutartys turi būti ratifikuojamos. Todėl Pasaulinė pašto konvencija, kad galiotų Lietuvos Respublikoje, turi būti ratifikuota Lietuvos Respublikos Seime. Tačiau taip nėra padaryta. Todėl ši konvencija neturi įstatymo galios ir nėra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos sudedamoji dalis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, realizuodama kiekvienos šalies teisę numatyti draudžiamų siųsti į jas daiktų sąrašus, 1996 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 538 patvirtino Daiktų (prekių), kuriuos siųsti pašto siuntomis į Lietuvos Respubliką ir iš jos draudžiama, sąrašą, kuriame numatyta vidaus bei užsienio valiuta. Lietuvos Respublika apie tokį draudimą pranešė Pasaulinės pašto sąjungos Tarptautiniam biurui, kuris apie tai informavo šios sąjungos nares. Pagal paminėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Pašto siuntų pateikimo muitiniam tikrinimui ir jų muitinio tikrinimo taisyklių 7 punktą, teritorinė muitinė, radusi pašto siuntose draudžiamų siųsti daiktų (prekių), kurie nenurodyti siuntėjo užpildytoje CN 23 formos muitinės deklaracijoje (ar kitokiame siuntėjo pareiškime muitinei ir gavėjui), juos konfiskuoja nustatyta tvarka. Todėl Vilniaus teritorinės muitinės 2000 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas Nr. 69-005474 yra teisėtas. Pripažinus šį nutarimą teisėtu, nėra pagrindo grąžinti konfiskuotų pinigų. Todėl šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl šių pareiškėjos reikalavimų teismas pakeitė, juos atmesdamas. Kadangi nenustatyta, jog ginčo pašto siuntos siuntėjas ir pareiškėjas yra tas pats asmuo (siuntėju nurodytas I. M., pareiškėjo ankstesnė pavardė – G. M.), jo reikalavimus teismas atmetė kaip neturinčio reikalavimo teisės. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjo reikalavimai ir kuria atmesti pareiškėjos reikalavimai dėl žalos atlyginimo, teismas paliko nepakeistą.

IV.

Pareiškėjas 2010 m. balandžio 27 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė paštu prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A2-421/2001.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad 2000 m. gyveno Anglijoje ir nežinojo Lietuvos įstatymų, jog registruotame laiške siųsti pinigus yra draudžiama, nors Anglijos paštas pinigus priėmė ir juos užregistravo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Procesą atsisakytina atnaujinti.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

ABTĮ 156 straipsnio 3 dalis nustato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai.

Šiuo atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gegužės 16 d. nutartis, kuria pakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 m. vasario 19 d. sprendimas (b. l. 140 – 144), įsiteisėjo jos priėmimo dieną, t. y. 2001 m. gegužės 16 d. (ABTĮ 145 str.). Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą (atnaujinti bylą) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė paštu 2010 m. balandžio 27 d., praėjus daugiau kaip penkeriems metams (beveik devyneriems metams) nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo.

ABTĮ 156 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas yra naikinamasis, t. y. šiam terminui pasibaigus, asmeniui išnyksta teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P556-65/2009).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsisakytina atnaujinti procesą (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A2-421/2001 pagal pareiškėjų L. K. ir D. K. skundą atsakovui Vilniaus teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl nutarimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė – Maculevičienė