- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2020-10-07
- Bylos Nr.
- AN2-398-478/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02170-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. K.
- Institucija
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas
- Kategorijos
- 5.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 30 d. nutarimo jos administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 30 d. nutarimu S. K. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 352 straipsnio 5 dalyje, ir jai paskirta 500 Eur (penkių šimtų eurų) bauda. Ji nubausta už tai, kad 2019 m. rugsėjo 23 d., 10 val. buvo nustatyta, jog S. K. savavališkai rekonstravo sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), neturint statybą leidžiančio dokumento. Rekonstravimo darbai atlikti pakeliant stogo konstrukcijas, pristatant ŠV pusėje II a. priestatą 2,97 m. pločio ir 6,17 m. ilgio, bei pristatant PR pastato pusėje 5,17 m. pločio ir 4,22 m. ilgio priestatą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde S. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jos atžvilgiu nutraukti.
2.1. Skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino administracinei atsakomybei reikšmingų faktų, nerinko galimų ir privalomų rinkti įrodymų, pats patikrinimas (tyrimas) buvo atliktas paviršutiniškai ir neišsamiai. Teismas savo išvadą dėl S. K. kaltės padarė remdamasis tik jos pirminiu paaiškinimu, pateiktu Institucijai, surašiusiai protokolą, kuris yra deklaratyvus ir formalus, ir kuriame net neatskleista, ką statytoja laiko statybos darbų pradžia - ar medžiagų supirkimą, ar dalies pastato nuardymą, ar naują statybą. Nurodo, kad 2019 m. gegužės mėn. projektuotojas A. Ž. informavo, kad statybą leidžiantys dokumentai sutvarkyti ir galima ruoštis statyboms. Pasirengus statyboms, tai yra suruošus reikiamas priemones ir medžiagas, dar pasitikslinta su projektuotoju A. Ž. dėl statybų eigos, jis perdavė leidimą, ir pradėtos statybos. Statybų leidime nurodyta, kad jis išduotas 2019 m. liepos 22 d. Atlikus rekonstrukciją, 2019 m. rugsėjo mėn. 3 d. apeliantė kreipėsi į A. Ž. dėl statybą užbaigiančių dokumentų sutvarkymo, tačiau paaiškėjo, kad A. Ž. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinė sistemoje „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, o ne deklaraciją apie statybos užbaigimą, dėl ko Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Apeliantė nurodo, kad išaiškėjus faktui, jog jos turimas statybą leidžiantis dokumentas gali būti klastotas, kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, dėl įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas, ji pripažinta nukentėjusiąja, tačiau teismas visų šių aplinkybių visiškai nevertino.
2.2. Apeliantės įsitikinimu, teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Institucijos pareigūnai nesiėmė visų privalomų veiksmų byloje esantiems neaiškumams ir prieštaravimams panaikinti. Ikiteisminis tyrimas vykdomas iki šiol ir duomenų, kad S. K. būtų pradėjusi statybos darbus iki, kaip nustatyta, suklastoto dokumento - statybą leidžiančio dokumento jai pateikimo, nėra. Šioje administracinėje byloje esminę reikšmę turi visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas, ką proceso eigoje ir siekė atlikti pirmos instancijos teismas, priėmęs sprendimą apklausti byloje tiek asmenį, traukiamą administracinėn atsakomybėn, tiek projektuotoją A. Ž. ir šį sprendimą pakeitęs bylos eigoje, o dėl traukiamo atsakomybėn asmens apklausos net nepasisakęs. Teismas, tirdamas bylos aplinkybes, neapklausė nei pačios S. K., nei projektuotojo A. Ž.. Skunde taip pat pažymima, kad šis administracinis nusižengimas padaromas tik tyčia, t. y. asmuo supranta, kad savavališkai atlieka statinio rekonstravimą - sąmoningai taip elgiasi, nori taip elgtis ir siekia norimo rezultato. Skundžiamu atveju, administracinio nusižengimo medžiagoje nėra ir negali būti jokių duomenų ar įtarimų, kad S. K. bent numanytų, kad statybos darbus pradeda ir atlieka esant negaliojančiam statybos leidimui ar jo išvis nesant.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo S. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. S. K. apeliacinis skundas netenkintinas.
5. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
6. Apygardos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad S. K. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, yra įrodyta. Pirmosios instancijos teismas S. K. pagrįstai pripažino padariusią ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 352 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą. Ši norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitas teisės aktų nuostatas. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog S. K. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuris numato, kad Statybą leidžiantys dokumentai yra: leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą neypatingąjį statinį); nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Kauno apylinkės teismo nutarimu S. K. nubausta už tai, kad padarė vieną iš šioje teisės normoje išvardytų alternatyvių veikų – rekonstravo neypatingu laikomą statinį – sodo namelį, neturėdama šiems darbams išduoto leidimo, dėl ko jos veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį.
8. Apeliantė skunde teigia, kad 2019 m. gegužės mėnesį projektuotojas A. Ž. ją informavo, kad statybą leidžiantys dokumentai sutvarkyti, ji rekonstravimo darbų dar nepradėjo, o jiems tik ruošėsi, o darbus pradėjo tik pasitikslinusi su projektuotoju A. Ž. dėl statybų eigos ir tik tada, kai jis perdavė jai leidimą pradėti statybas, tačiau aukštesnysis teismas tokiais argumentais netiki. Skunde taip pat teigiama, kad negalima buvo kaltės grįsti vien tik S. K. pirminiu deklaratyviu ir formaliu paaiškinimu, kuriame neatskleista, ką statytoja laiko statybos darbų pradžia - ar medžiagų supirkimą, ar dalies pastato nuardymą, ar naują statybą. Pažymima, kad aplinkybės apie pasiruošimą darbams, pasitikslinimą dėl jų pradėjimo ir pradėjimą tik gavus leidimą nurodomos tik apeliaciniame skunde, tačiau viso bylos tyrimo metu S. K. nuosekliai tvirtino, jog namelio rekonstravimo darbus ji pradėjo 2019 m. gegužės mėnesį, projektuotojui A. Ž. patvirtinus, kad statybos jau gali būti pradėtos. Apeliantės 2019 m. rugsėjo 26 d. surašyto paaiškinimo turinys paneigia skundo argumentą apie jo formalumą. Jame S. K. aiškiai ir konkrečiai nurodė, kad sodo namelio rekonstravimo darbus pradėjo 2019 m. gegužės mėnesį, nes architektas patvirtino, kad galima pradėti statybą. Be to, paaiškinime ji nurodė, kad dėl pažeidimo gailisi, kad buvo patikli ir pasitikėjo architektu. Nors pačiame paaiškinime ir nėra konkrečiai išdėstyta, dėl kokio pažeidimo apeliantė gailisi, tačiau visos jos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad gailisi dėl to, jog pasitikėjo A. Ž., tačiau, prieš pradėdama darbus, pati neįsitikino, kad yra išduotas leidimas vykdyti darbus.
9. Šią jos nurodytą aplinkybę apie darbų pradžią patvirtina ir rašytiniai bylos dokumentai. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 23 d. atlikto patikrinimo pagal skundą dėl savavališkos statybos (b. l. 4-22) matyti, kad, atliekant patikrinimą, jame dalyvavo ir pati pastato savininkė S. K., kuri tikrinimą atlikusiems asmenims nurodė, kad statybos pradžia buvo 2019 m. gegužės mėnesį (akto 2.1 punktas, b. l. 5). Nustačius, kad statybos darbai buvo atliekami neturint statybą leidžiančio dokumento, padaryti pažeidimai buvo konstatuoti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos akte (b. l. 26-29). Paaiškinimą S. K. surašė 2019 m. rugsėjo 26 d., t. y. jau po patikrinimo dėl nelegalios statybos darbų, todėl ji tikrai suprato savo nurodytas aplinkybes būtent dėl rekonstrukcijos darbų pradėjimo 2019 m. gegužės mėnesį, o ne tik pasiruošimo jiems, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, tokiu būdu – skunde nurodant naujas aplinkybes ir keliant galimas versijas, apeliantė siekia išvengti atsakomybės.
10. Analizuojamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad apeliantė savavališkus rekonstrukcijos darbus be statybos leidimo galimai pradėjo ne tyčia sąmoningai, žinodama apie leidimo nebuvimą, o pasitikėdama projektuotoju ir tikėdama, kad toks leidimas yra, tačiau tai nepaneigia jos kaltės. Dėl jai priklausančio pastato – sodo namelio projektavimo darbų, jį rekonstruojant į gyvenamąjį namą, ji pasitelkė šios srities specialistus - profesionalus, sudarė su jais darbų organizavimo bei vykdymo sutartis, tačiau, ji, statytoja ii užsakovė, bei kaip rekonstruojamo objekto savininkė, vykdydama pareigą laikytis atidaus ir rūpestingo elgesio taisyklių, pati privalėjo įsitikinti, kad yra teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas numatytiems rekonstravimo darbams atlikti ir tik tuomet šiuos darbus pradėti, tačiau to nepadarė, dėl ko jai iškilo atsakomybė. Tai, kad S. K. galimai nežinojo apie vėliau, jau darbų eigoje išduotą suklastotą statybų leidimą, taip pat jos kaltės vertinimui teisinės reikšmės neturi. Visų pirma pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutarime, kadangi buvo neginčijamai nustatyta, jog rekonstrukcinius darbus S. K. pradėjo dar prieš suklastoto leidimo išdavimą, todėl pagrįstai nebuvo vertintos aplinkybės, susijusios su 2019 m. liepos 22 d. statybos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu nevertinta aplinkybė, kad dėl šio dokumento suklastojimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylos tyrimas nebuvo atliktas išsamiai, nes neapklausta nei pati apeliantė, nei A. Ž.. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl S. K. kaltės padaryti. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Kauno apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, skundžiamame nutarime motyvuotai pasisakė dėl apeliantės kaltės pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį, išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus ir pateikė motyvuotas išvadas. Viso bylos tyrimo metu S. K. neneigė, kad rekonstrukcinius pastato darbus pradėjo 2019 m. gegužės mėnesį, tik tvirtino, kad buvo tikra, jog leidimas yra išduotas, nes tuo rūpinosi A. Ž., šią jos poziciją patvirtino ir aukščiau aptarti rašytiniai bylos duomenys, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tokia jos pozicija netikėti ir kviesti ją į teismą patvirtina anksčiau nurodytas aplinkybes. Dėl surinktų pakankamų jos kaltei pagrįsti įrodymų į teismą nebuvo kviečiami ir kiti asmenys, juo labiau, esant pačios pažeidėjos atstovo rašytiniam prašymui spręsti klausimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Pažymima, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis ir jis nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl pažeidimo padarymo, o nesurinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, administracinė teisena jam turi būti nutraukta. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės. Jų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
12. Įvertinęs aptartą, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. S. K. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir S. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.