Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Prano Kuconio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. ir M. K. (M. K.) kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B. nuteistas pagal BK 129 straipsnį 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu penkiolikai metų; vadovaujantis BK 63 straipsnio 8 dalimi, ši bausmė subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 17 d. bei Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešiolikai metų, konfiskuojant 140 Lt vertės jo turtą;

M. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 19 d. nutartis, kuria nuteistųjų A. B. ir M. K. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjų, prašiusių kasacinius skundus patenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistųjų A. B. ir M. K. kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų nužudė K. D., o M. K. nuteistas už tai, kad pagrobė jos turtą: A. B. ir M. K., susitarę pagrobti K. D. turtą, 2003 m. vasario 17 d., apie 20.35 val. įsibrovė į nukentėjusiosios nuomojamą butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur A. B., peržengdamas susitarimo su M. K. ribas, sudavė du smūgius K. D. į galvą ir, rankomis spausdamas kaklą, pasmaugė. Po to A. B. ir M. K. iš buto pagrobė K. D. priklausantį 125 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Siemens C 35“ su krovikliu, 185 Lt vertės dvi auksines grandinėles, 25 Lt vertės baltojo metalo auskarus ir 25 Lt vertės sidabrinę grandinėlę.

Nuteistasis A. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo bei esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius nurodo, kad nusikaltimo nepadarė, įkalčiai ir baudžiamoji byla prieš jį sufabrikuota. Liudytojo Nr. 26 duomenys byloje nepagrįstai įslaptinti, pažeidžiant BPK 199 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus reikalavimus, nes nėra informacijos, kad šiam liudytojui ar jo šeimos nariams realiai grėstų pavojus gyvybei ar sveikatai, o apeliacinės instancijos teismas nepatikrino šio liudytojo parodymų, neatitinkančių faktinių bylos duomenų, objektyvumo ir pagrįstumo. Teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 5 dalyse numatytus reikalavimus, nes vadovavosi prieštaringais M. K. parodymais, bei BPK 20 straipsnio 4 dalyje numatytus reikalavimus, nepašalindamas prieštaravimų tarp liudytojų N. K. bei A. R. ir V. G. parodymų. Kasatorius taip pat nurodo, kad buvo pažeisti BPK 241 straipsnio 2 dalyje, 242 straipsnio 1 dalyje, 369 straipsnio 3 dalyje, 320 straipsnio 3 dalyje numatyti reikalavimai bei netinkamai taikytas BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktas.

Nuteistasis M. K. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, jo padarytą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 238 straipsnį. Kasatorius nurodo, kad teismas, neleistinai išplėsdamas bendrininkavimo sąvoką, vadovaudamasis vien prielaidomis, nesant jokių įrodymų byloje, padarė nepagrįstą išvadą, kad jis susitarė su A. B. pagrobti K. D. daiktus ir mėgino juos realizuoti. Teismas vadovavosi prieštaringais liudytojų A. R., S. K., N. K., V. G. parodymais bei neatsižvelgė į tai, kad A. B. neigė buvęs nukentėjusiosios bute. Bute rasti avalynės pėdsakai bei nuorūkos taip pat neįrodo kaltės, nes jis prieš įvykį ne kartą buvęs pas K. D., o įslaptinto liudytojo Nr. 26 parodymai neatitinka faktinių duomenų. Nuteistasis teigia, kad nors ir buvęs nukentėjusiosios bute įvykio metu, bet nusikaltimo nepadarė, o nepranešė policijos pareigūnams apie nužudymą ir keitė parodymus, nes buvo išsigandęs – A. B. jam grasino. Lietuvos apeliacinis teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, neįvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymų, kruopščiai netyrė ir neįvertino apygardos teismo išvadų ir apeliacinio skundo argumentų.

Nuteistųjų A. B. ir M. K. kasaciniai skundai atmestini.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis) arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Nuteistųjų A. B. ir M. K. kasaciniuose skunduose yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, numatyti BPK 369 straipsnyje. Tačiau šiuose skunduose yra ir teiginių apie tai, kad teismai neteisingai nustatė bylos aplinkybes ir kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių: A. B. nurodo, kad nusikaltimo nepadarė, byla sufabrikuota, M. K. nurodo, kad teismo išvada dėl jo susitarimo su A. B. pagrobti K. D. daiktus nepagrįsta, kad vagystės jis nepadarė, kad vieni ar kiti įrodymai nepatvirtina jo kaltės. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymas ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimas bylos aplinkybėms nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl nurodyti kasacinių skundų argumentai nenagrinėjami.

Nuteistojo A. B. kasacinio skundo argumentai apie tai, kad liudytojui Nr. 26 negalėjo būti taikytas anonimiškumas, nes byloje nėra duomenų, kad šiam liudytojui ar jo šeimos nariams realiai grėstų pavojus gyvybei ar sveikatai, yra nepagrįsti.

Anonimiškumo taikymo liudytojams tvarką nustato BPK 198 – 202 straipsnis. BPK 202 straipsnis numato, kad liudytojo asmens tapatybę nurodantys duomenys, įforminti ir įslaptinti BPK 201 straipsnyje nustatyta tvarka, sudaro valstybės paslaptį ir kad susipažinti su tapatybę nurodančiais duomenimis turi teisę tik byloje dalyvaujantis prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir teisėjas, o už įslaptintų duomenų paskelbimą jie atsako pagal BK 125 straipsnį. Vadinasi, analizuojant minėtus nuteistojo A. B. kasacinio skundo argumentus nebus operuojama duomenimis, sudarančiais valstybės paslaptį.

Anonimiškumas liudytojui taikomas motyvuotu prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, esant liudytojo prašymui taikyti jam anonimiškumą, BPK 199 straipsnyje numatytiems pagrindams ir nesant sąlygų, numatytų BPK 200 straipsnio 2 dalyje. Nutarime taikyti anonimiškumą liudytojui Nr. 26 yra konstatuotos visos šios aplinkybės, t. y. kad liudytojas prašo taikyti jam anonimiškumą, kad anonimiškumo taikymui yra visi trys pagrindai, numatyti BPK 199 straipsnio 3 dalyje, kad šis asmuo neturi fizinių ar psichinių trūkumų, dėl kurių negalėtų teisingai suvokti turinčių reikšmės bylai dalykų ir duoti apie juos teisingų parodymų, kad jis nebuvo teistas už melagingų parodymų davimą, kad nėra duomenų apie tai, jog dėl asmeninių arba savanaudiškų motyvų jis gali duoti melagingus parodymus prieš įtariamąjį. Tas faktas, kad šias aplinkybes patvirtinančių duomenų ir, skyrium imant, duomenų apie tai, kad liudytojo Nr. 26, jo šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui gresia realus pavojus, nėra baudžiamosios bylos medžiagoje, nereiškia BPK reikalavimų pažeidimo, nes tokių duomenų byloje ir negali būti. BPK 201 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad bylos dokumentuose nebūtų informacijos, iš kurios būtų galima nustatyti tyrimo veiksme dalyvavusio ar kitame dokumente paminėto nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, asmens tapatybę. Tai reiškia, kad byloje negali būti ir duomenų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kad liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, jo šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams gresia realus pavojus, nes pagal tokius duomenis lengvai galima būtų nustatyti tokio liudytojo asmens tapatybę. Už anonimiškumo taikymo pagrindų ir sąlygų tinkamą nustatymą atsako nutarimą taikyti anonimiškumą surašęs asmuo, o šių duomenų teisingumą patikrina teismas, apklausdamas asmenį, kuriam taikomas anonimiškumas. Liudytojas Nr. 26 buvo apklaustas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, vadinasi, du kartus buvo patikrinti anonimiškumo taikymo liudytojui Nr. 26 pagrindai ir sąlygos, todėl nėra pagrindo abejoti jų buvimu.

Tiek nuteistasis A. B., tiek nuteistasis M. K. kasaciniuose skunduose nurodo, kad abiejų instancijų teismai neteisingai vertino byloje išnagrinėtus įrodymus ir todėl padarė neteisingas išvadas. Šioje nutartyje jau minėta, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimą reglamentuoja BPK 20 straipsnio 5 dalis, todėl kasacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami įrodymus, nepažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Įrodymų vertinimas tiek, kiek jis yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimu bylos aplinkybėms, nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalyku, nes teismo išvadų atitikimas byloms aplinkybėms nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniu pagrindu (BPK 369 straipsnis).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasaciniuose skunduose nuteistieji A. B. ir M. K. nenurodo, kad byloje neišnagrinėtos kokios nors svarbios aplinkybės. Nuteistasis M. K. teigia, kad teismai nenustatė, kad jis su A. B. buvo iš anksto susitaręs pagrobti K. D. daiktus, tačiau šis kasacinio skundo teiginys neatitinka tikrovės: tiek pirmosios, tie apeliacinės instancijos teismas konstatavo tokį susitarimą ir nurodė įrodymus, kuriais vadovaudamiesi tokią išvadą padarė. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad įrodymų vertinimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nebuvo pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Kita sąlyga įrodymų vertinimui – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Nuteistasis A. B. kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus reikalavimus. BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Kaip šios normos pažeidimą A. B. nurodo tai, kad teismai savo išvadas grindė kito nuteistojo – M. K. – parodymais, nors šis ne kartą parodymus keitęs. Toks argumentas visiškai nereiškia, kad M. K. parodymai neatitinka BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimų, nes vienu ar kitu atveju M. K. parodymus davė ne apie ką nors kita, o būtent apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

BPK 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Nuteistasis A. B. teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. K. buvo priversta pasirašyti po iš anksto surašytu protokolu ir tai padaryti ją privertė G. A. Teisiamajame posėdyje liudytoja N. K. iš tikrųjų parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jai policija darė spaudimą. Pirmosios instancijos teismas grindė nuosprendį ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos N. K. parodymais apie tai, kad A. R. jai pasakiusi, jog A. B. prisipažino uždusinęs merginą. Liudytoja N. K. buvo apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje atliekant įrodymų tyrimą ir šie jos parodymai buvo patikrinti. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išanalizavęs tiek liudytojos N. K. parodymus, tiek kitus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus konstatavo, kad N. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu iš dalies neatitiko liudytojos A. R. parodymų ir padarė išvadą, kad ši aplinkybė nedaro nepagrįstais visų liudytojos N. K. parodymų. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje taip pat konstatavo, kad nėra duomenų apie tai, jog N. K. parodymai buvo išgauti prievarta, ir kad šios liudytojos parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai grindė savo išvadas. Taigi byloje nėra duomenų, pagal kuriuos būtų galima patvirtinti nuteistojo A. B. kasacinio skundo teiginį apie tai, kad liudytojos N. K. parodymai neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje numatytų reikalavimų, t. y. kad jie gauti neteisėtu būdu.

Kasaciniuose skunduose iš esmės pakartojami nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai apie tai, kad vieni ar kiti bylos duomenys nepatvirtina jų kaltės. Šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas įvertino ir nutartyje nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl skundai atmetami, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Vertindami teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų teismai nepažeidė, todėl nėra pagrindo teismų sprendimams keisti arba juos naikinti.

Nuteistasis M. K. kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, neįvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymų. Panašius argumentus kasaciniame skunde nurodo ir nuteistasis A. B. Šie kasacinių skundų argumentai nepagrįsti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 18 d. nutartyje, kuria buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 30 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, buvo konstatuota, kad liudytojo Nr. 26 parodymai, užfiksuoti apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, protokole ir parodymai, duoti teisme, nėra vienodi, kad šio liudytojo apklausa nebuvo pakankamai išsami, kad tarp liudytojų N. K. ir A. R. parodymų yra neatitikimų ir kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo paduotų apeliacinių skundų. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, atliko įrodymų tyrimą, apklausė liudytoją Nr. 26, išsiaiškino neatitikimus tarp jo parodymų, nurodytus kasacinės instancijos teismo nutartyje, apklausė liudytojas N. K. ir A. R., nutartyje aptarė ir įvertino neatitikimus šių liudytojų parodymuose, išanalizavo kitus apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, pažeidė BPK 386 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus.

Dėl kitų BPK normų taikymo

Nuteistasis A. B. kasaciniame skunde nurodo, kad buvo pažeisti BPK 241 straipsnio 2 dalyje, 242 straipsnio 1 dalyje, 369 straipsnio 3 dalyje, 320 straipsnio 3 dalyje numatyti reikalavimai bei netinkamai taikytas BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktas, tačiau jokių šio teiginio argumentų nepateikia. BPK 368 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kasaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyti nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai. Kadangi kasaciniame skunde nenurodyti motyvai, paaiškinantys, kuo pasireiškė minėtų BPK normų reikalavimų pažeidimai, ši nuteistojo A. B. kasacinio skundo dalis neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų, todėl paliekama nenagrinėta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų A. B. ir M. K. kasacinius skundus atmesti.