- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-28
- Bylos Nr.
- I1-1885-402/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00715-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos kalėjimų tarnybai
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovėms D. G., V. T., V. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl atsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Atsakovė) 2024 m. gegužės 9 d. raštą Nr. B6.4.16-Mr. 1300 (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas atsakant į 2024 m. kovo 28 d. pareiškėjo skundą (reg. Nr. B5-19808 (1.9E)). Teigia, kad atsakovė veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jos atsakymas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 str. reikalavimus, kuriame nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir faktais ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šia teisės norma siekiama užtikrinti, kad asmeniui dėl kurio priimtas individualus administracinis teisinis aktas būtų žinoma šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai.
Paaiškina, kad ginčijamas raštas laikytinas nemotyvuotu, nes nustatytini turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, todėl pareiškėjas negali suprasti visuomeninių santykių esmės ir turinio, tuo labiau, kad atsakovės rašte nenurodyti teisės aktai, kuriais savo atsakymą grindžia atsakovė.
Teigiama, kad 2024 m. gegužės 9 d. raštas prieštaringas, nes nustačius, jog patiekalų svorio kontrolei naudojamos svarstyklės, kurioms nėra atlikta metrologinė patikra, svarstyklių duomenys negali būti naudojami oficialiai. Pareiškėjas savo skunde pažymėjo, kad yra akivaizdus mėsos svorio trūkumas ir neatitikimas patiekalų receptūroje nustatytam kiekiui, tačiau šis argumentas nebuvo nagrinėtas, nes mėsos kiekis patiekaluose nebuvo tikrintas.
Paaiškino, kad 2023 m. balandžio 26 d. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija pateikė cheminių tyrimų protokolą Nr. CH-1114/2023, patiekalų cheminė sudėtis nustatyta. Nesutinka su argumentu, kad mėsos mėginius laboratoriniams tyrimams būtų galima neatrinkti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) atsiliepimu bei atstovės teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paaiškino, kad pareiškėjas, ginčydamas mėginio atrinkimo ir pristatymo tyrimui aplinkybes, nurodo tik hipotetinio ir deklaratyvaus pobūdžio teiginius, nepagrįstus objektyviais įrodymais ir (ar) aplinkybėmis.
Tarnyba nurodė, kad su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka, nes pats pareiškėjas pateiktame skunde yra aiškiai įvardijęs, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2024 m. gegužės 9 d. raštu Nr. B6.4.16-Mr.1300 atsakė į pareiškėjo skundą (reg. Nr. B5-19808 (1.9E)). Teigia, kad pareiškėjas pripažino tą aplinkybę, kad buvo atsakyta į jo pateiktą užklausą. Be to, svarbu pažymėti tai, kad pareiškėjas, akcentuodamas 2024 m. kovo 28 d. dokumentą, į kurį būtent buvo atsakyta, ir jį įvardydamas, kaip „Skundas“ bei vėliau tuo pagrindu formuodamas poziciją, kad VMVT pateiktas atsakymas šiuo atveju yra norminis administracinis aktas, kurio atitiktis apibrėžiama Viešojo administravimo įstatymo 10 str. reikalavimais, bando suformuoti klaidingą nuomonę, ko pasėkoje, per tokią pareiškėjo formuojamą poziciją, kuria bandoma grįsti ir apeliuoti tariamai pareiškėjo atžvilgiu pažeistomis jo teisėmis ir teisėtais interesais, yra klaidinanti bei su ja negalima sutikti, nes pareiškėjo atžvilgiu nėra priimta jokio individualaus administracinio akto, kaip tą bando suformuoti ir pateikti aukščiau minėta proceso šalis, tokios sąvokos kaip „individualus administracinis aktas“ po VAĮ pakeitimo net nebėra likę.
Mano, kad pareiškėjas skundu bando sudaryti iliuziją, kad šiuo atveju VMVT, atsakydama į pareiškėjo pateiktą dokumentą, jo atžvilgiu priėmė individualų administracinį aktą ir tariamai nesilaikė VAĮ 10 str. įvirtintų reikalavimų, su tokia pozicija nesutinka.
Nurodo, jog pareiškėjas pateiktoje prašomojoje dalyje nei vienu žodžiu neužsiminęs ir nesuformavęs teisių ir teisėtų interesų pažeidimo apgynimo frazių. 2024 m. kovo 28 d. pareiškėjo skunde yra pateikiama tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė, kuri nėra pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais, kuriais būtų pagrindžiama tai, kad šiuo atveju 2024 m. kovo 28 d. dokumente yra nurodytos pažeistos pareiškėjo teisės ar saugomi interesai. Pažymi, kad pateiktame skunde pareiškėjas prašo būtent atlikti veiksmą –patikrinimo atlikimą, gavus laboratorijos tyrimo rezultatus – pateikti juos pareiškėjui. Tad, šiuo atveju atsakovė atliko teisė aktuose apibrėžta apimtimi nurodytus veiksmus, paaiškinant, kas yra atlikta, kokios aplinkybės nustatytos.
Teigia, kad pareiškėjui pateiktame atsakyme buvo pateikta visa išsami informacija, susijusi su maisto kokybės, sudėties įvertinimu, paaiškinant visą tokios patikros procedūrą, nurodant, kad atlikto patikrinimo metu inspektoriai tyrė patiekalo – plovo, kuriame buvo mėsos, kontrolinį svėrimą ir įvertinimą. Pasvėrus nurodytą patiekalą, nustatytas jo vienos porcijos svoris (264 g), o tai viršija valgiaraštyje nurodytą vienos porcijos svorį (200 g). Visi dienos pietų patiekalai buvo būdingos išvaizdos, spalvos, konsistencijos, sudėties. Patikrinimo metu nustatyta, kad patiekalų svorio kontrolei naudojamoms svarstyklėms nėra atlikta metrologinė patikra. VMVT Priežiūros departamento Šiaulių apygardos priežiūros skyrius įpareigojo Šiaulių kalėjimą atlikti patiekalų svorio kontrolei naudojamoms svarstyklėms metrologinę patikrą“. Todėl toks pareiškėjo skunde pateiktas teiginys, kad „Pareiškėjo R. B. skunde VMVT akcentuotas mėsos trūkumas ir neatitikimas patiekalų receptūroje nustatytam kiekiui <...>“, akcentuojant, kad „<...> tačiau į šį skundo argumentą VMVT neatsakė, nes mėsos kiekio patiekaluose nesvėrė“, yra klaidinantis ir paneigtinas 2024 m. gegužės 9 d. atsakymu, kuriame pareiškėjui aiškiai pateikta ir nurodyta visa su jo prašomais atlikti veiksmais susijusi informacija. Pažymi, kad vien tik minėtu patikrinimu nebuvo apsiribota, nes buvo patikrintas ir pats maisto tiekėjas, pareiškėjui pateikiant aiškią, suprantamą informaciją, susijusi su šiuo patikrinimu ir jo metu nustatytomis aplinkybėmis, nurodant, kad „VMVT Priežiūros departamento Šiaulių apygardos priežiūros skyrius 2024 m. balandžio 24 d. taip pat atliko Šiaulių kalėjimo maisto tiekėjo UAB „CNC catering“ neplaninį patikrinimą. Patikrinimo metu buvo vertintas 2024 m. balandžio 18 d. pietų patiekalo – plovo gamybos pagal paruoštą technologinę kortelę atsekamumas. Nustatyta, kad nurodytas patiekalas gaminamas pagal patvirtintą technologinį aprašymą, patiekalo sudedamosios dalys, kiekiai, gamybos aprašymas, terminio apdorojimo trukmė, temperatūra ir kt. duomenys atitiko technologiniame aprašyme nurodytus duomenis, pagamintame patiekale mėsos trūkumo nebuvo nustatyta“.
Nurodo, kad Šiaulių kalėjime įrengtoje patalpoje tik išdalinamas atvežtas ir kitoje vietoje pagal technologiją pagamintas maistas, tai nėra ūkio subjekto virtuvė, kurioje yra gaminamas maistas, o maisto tiekimas, t. y. jo gaminimas ir su tuo susiję visi kiti veiksmai, kurie yra atliekami visai kitoje įmonėje UAB „CNC catering“. VMVT Priežiūros departamento Šiaulių apygardos priežiūros skyrius 2024 m. balandžio 24 d. taip pat atliko Šiaulių kalėjimo maisto tiekėjo UAB „CNC catering“ neplaninį patikrinimą. Patikrinimo metu buvo vertintas 2024 m. balandžio 18 d. pietų patiekalo – plovo gamybos pagal paruoštą technologinę kortelę atsekamumas. Nustatyta, kad nurodytas patiekalas gaminamas pagal patvirtintą technologinį aprašymą, patiekalo sudedamosios dalys, kiekiai, gamybos aprašymas, terminio apdorojimo trukmė, temperatūra ir kt. duomenys atitiko technologiniame aprašyme nurodytus duomenis, pagamintame patiekale mėsos trūkumo nebuvo nustatyta“.
Trečiasis asmuo Lietuvos kalėjimų tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad skundžiamas VMVT raštas apskritai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi yra informacinio pobūdžio, jame yra pateikiamas VMVT atsakingų darbuotojų veiksmų, 2024 m. balandžio 18 d. atliekant pagaminto maisto kontrolinį svėrimą bei 2024 m. balandžio 24 d. atliekant UAB „CNC catering“ neplaninį patikrinimą, įvertinimas, tačiau jokių patvarkymų arba įpareigojimų, skirtų konkrečiai nuteistajam nėra, atitinkamai, raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.
Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimo nepateikė, posėdyje nedalyvavo, apie bylos ir posėdžio eigą šalims tinkamai pranešta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas prašo panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2024 m. gegužės 9 d. raštą Nr. B6.4.16-Mr. 1300 „Dėl Jūsų skundo“.
Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjas 2024 m. kovo 28 d. pateikė skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime padarytų galimų maisto kokybės pažeidimų, kuris buvo persiųstas atsakovei nagrinėti pagal kompetenciją.
2024 m. balandžio 18 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento Šiaulių apygardos priežiūros skyrius surašė maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimo aktą Lietuvos kalėjimų tarnybai siekiant patikrinti maisto laikymo sąlygų kontrolę, atsekamumo kontrolę, kokybės kontrolę. Neeilinis patikrinimas buvo atliktas remiantis skundu, kuriame teigiama, kad žirnių šustinėje nebuvo 30 g kiaulienos ir 64 g dešros, 2024 m. kovo 18 d. 200 g plovo porcijoje nebuvo 64 g kiaulienos, 2024 m. kovo 20 d. grikių košės su dešra porcijoje nebuvo 40 g. dešros, 2024 m. kovo 22 d. 200 g plovo porcijoje nebuvo 54 g kiaulienos, 2024 m. kovo 23 d. žirnių šustinėje nebuvo 30 g kiaulienos ir 24 g dešros, 2024 m. kovo 27 d. žirnių šustinėje nebuvo 30 g kiaulienos ir 24 g dešros. Iš patikrinimo atliktų išvadų matyti, kad Lietuvos Respublikos vyriausybės kanceliarijos persiųstas skundas dėl maisto kokybės (tiekiamuose patiekaluose nebūna mėsos ar mėsos produkto, skiedžiami maisto produktai) nepasitvirtino dėl skunde nurodytuose patiekaluose, tikrintas plovas, mėsos ar mėsos gaminių visiško nebuvimo, skunde nurodytas trūkstamas mėsos ir mėsos gaminių kiekis sutampa su nurodytu valgiaraščiuose, tačiau patikrinimo metu vizualiai tikrintoje patiekalo „Plovas“, atrinktoje porcijoje aiškiai matyti mėsos gabaliukai. Patiekalų svorio kontrolei naudojama įranga be metrologinės patikros, neįmanomas tikslus porcijuojamų patiekalų svorio nustatymas. Nustatė, kad dienos pietų patiekalai turėjo būdingos išvaizdos, spalvos, konsistencijos.
2024 m. balandžio 24 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento Šiaulių apygardos priežiūros skyrius atliko planinį viešojo maitinimo įmonės patikrinimą, kuris buvo užfiksuotas aktu Nr. 57VMIP-56, siekiant su maistu besiliečiančių medžiagų ir gaminių saugos, kokybės, ženklinimo kontrolė, šalutinių gyvūninių produktų saugos, kokybės, ženklinimo kontrolės, RVASVT sistemos ir (ar) GHP auditas, tinkamumo vartoti terminų kontrolė, laikymo sąlygų kontrolė, atsekamumo kontrolė, savikontrolės sistemos kontrolė, personalo higienos kontrolė, technologijų kontrolė, gamybos kontrolė, biocidinių produktų naudojimo kontrolė, saugos kontrolė, kokybės kontrolė, higienos kontrolė. Nustatyta, kad 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002 nustatantis maistui skirtu teisės aktu bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnyba ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras 18 straipsnis, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004, dėl maisto produktu higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 219/2009 (OL 2009 L 87, p. 109) II priedas, I skyrius, 4 dalis, 5 dalis, II skyrius, 1 dalis, a punktas b punktas 2 dalis, IX skyrius, 3 dalis, Lietuvos higienos norma HN 15:2021 „Maisto higiena“, patvirtinta 2021 m. balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-753 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2021 „Maisto higiena“ patvirtinimo“ II skyrius, 27 punktas 25 punktas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. B1-466 „Dėl šalutinių gyvūninių produktų, surinktų iš viešojo maitinimo įmonių, tvarkymo“ 1 punktas. Buvo padaryta išvada, kad neužtikrinamas šalutinių gyvūninių produktų tvarkymas pagal teisės aktų reikalavimus, neužtikrinamas maisto produktų atsekamumas, rasti neženklinti maisto produktai, neužtikrinama maisto produktų priėmimo kontrolė, pateiktoje paukštienos ženklinimo etiketėje ir gavimo dokumentuose nurodytas tinkamumo vartoti terminas nesutampa, maisto tvarka.
Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 4 str. ir 5 str. Pagrindiniai maisto saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimai. Nurodyta, kad į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos reikalavimus atitinkantis maistas. Taip pat maistas ir su maistu besiliečiančios medžiagos turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus: maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus; į maistą gali būti dedami tik teisės aktų leidžiami maisto priedai bei maistinės medžiagos, atitinkantys nustatytus kiekio, grynumo, vartojimo sąlygų bei kitus reikalavimus; įgaliota valstybės valdymo institucija tam tikrai maisto grupei gali nustatyti konkrečios sudėties ar kokybės reikalavimus, neprieštaraujančius tarptautinėms nuostatoms, jei tai reikalinga visuomenės sveikatos ar mitybos požiūriu; maistui pakuoti ir kitaip su juo liestis leidžiama naudoti tik tam tikslui skirtas, nekenkiančias žmonių sveikatai, teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias medžiagas bei gaminius; maistas ir su maistu besiliečiančios medžiagos turi atitikti teisės aktų nustatytus ženklinimo reikalavimus. Maistas visuose jo ruošimo ir teikimo vartotojams etapuose („nuo lauko iki stalo“) turi būti tvarkomas laikantis šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų: tvarkyti maistą leidžiama tik pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus maisto higienos, visuomenės sveikatos, veterinarijos bei aplinkos apsaugos reikalavimus, turint higienos ir technologijos reikalavimus atitinkančią įrangą; maisto tvarkymo vietose turi būti teisės aktų nustatyta tvarka taikoma rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistema bei atliekami būtini laboratoriniai tyrimai maisto saugos ir tvarkymo savikontrolei užtikrinti; asmenys, tvarkantys maistą, turi atitikti teisės aktų nustatytus sveikatos reikalavimus ir įgyti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka privalomųjų higienos žinių (4 straipsnis).
Minėtame įstatyme numatyta, kad vartotojams turi būti teikiama teisinga informacija apie maistą. Draudžiama: klaidinti vartotoją apibūdinant maistą, nurodant jo rūšį, tapatumą, savybes, sudėtį, kiekį, tinkamumo vartoti terminą, kilmę, tvarkymo ir vartojimo būdą bei laikymo sąlygas; nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes, nesant Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduoto šią informaciją patvirtinančio specialios paskirties maisto produkto registravimo pažymėjimo; nurodyti, kad koks nors maistas turi ypatingų savybių, jeigu iš tikrųjų tokiomis savybėmis pasižymi visi panašūs gaminiai; kitaip klaidinti vartotojus.
Iš byloje esančių dokumentų ir šalių paaiškinimų užfiksuota, kad maistas į kalėjimą yra tiekiamas pasitelkiant Lietuvos kalėjimo tarnybos Šiaulių kalėjimo maisto tiekėją UAB „CNC catering“, kuris užsiima maisto tvarkymu, taip kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos maisto įstatyme. Tuo tarpu Šiaulių kalėjimas yra įsteigęs Maisto išdalinimo skyrių, kuriame atvežtas maistas paskirstomas ir išdalijamas kaliniams. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš 2024 m balandžio 23 d. pavedimo Nr. 0445841/57FIS 455 ir 2024 m. balandžio m. 18 d. pavedimo Nr. 0445604/57FIS-442 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba atliko patikrinimus tiek Lietuvos kalėjimo tarnyboje maisto išdalinimo skyriuje, tiek maisto ruošimo skyriuje UAB „CNC catering“.
Byloje ginčas kilęs dėl atsakovės sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjas savo nesutikimą su sprendimu sieja su faktu dėl neatitikimo patiekalų receptūroje nustatytam kiekiui ir teigia, kad šis argumentas nebuvo nagrinėtas, nes mėsos kiekis patiekaluose nebuvo tikrintas.
Pagal Maisto įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, valstybinę maisto kontrolę atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Vyriausybės įsteigta maisto kontrolės institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri tikrina, kad maistas, skirtas tiek vidaus rinkai, tiek eksportui, būtų saugus, tinkamai paženklintas, nepažeistų vartotojų interesų ir atitiktų šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus. Kontrolė atliekama laikantis principo, kad maisto sauga žmonių sveikatai yra besąlyginis prioritetas. Tarnyba, atlikdama šio Įstatymo bei lydimųjų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę, turi teisę: tikrinti maisto tvarkymo vietos higienos būklę ir maisto tvarkymo procesus; tikrinti, kaip asmenys, kurie vykdydami savo pareigas tiesiogiai ar netiesiogiai liečia maistą, laikosi higienos reikalavimų (nepažeisdama medicinos etikos principų); tikrinti maistą, jo ženklinimą, su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, maistui tvarkyti, patalpoms ir įrenginiams valyti ir taisyti naudojamas priemones, medžiagas ir įrenginius; tikrinti su maisto įstatymo ir kitų teisės aktų laikymusi susijusius dokumentus bei maisto tvarkymo vietos savikontrolės sistemos medžiagą; Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paimti ir tirti šio straipsnio 5 dalies 3 punkte išvardytų objektų mėginius bei šio straipsnio 5 dalies 4 punkte išvardytų dokumentų kopijas ar nuorašus, gauti kitą su šio įstatymo bei kitų teisės aktų laikymusi susijusią informaciją bei lyginti tikrinimo rezultatus su maisto tvarkymo vietoje įrengtų matavimo ir kitų prietaisų duomenimis (Įstatymo 11 straipsnio 5 dalis).
Pareiškėjas savo skunde, tiek posėdžio metu argumentuoja, kad negali suprasti ginčijamame rašte nurodyto teisinių visuomeninio santykio esmės ir turinio, nesupranta sprendimo motyvų. Iš esmės pareiškėjas neigia atsakovės priimta sprendimą remdamasis tuo, kad buvo naudojamos svarstyklės, kurioms nebuvo atlikta metrologinė patikra.
2024 m. balandžio 18 d. patikrinimo aktu užfiksuota, kad buvo tiriamas Lietuvos Respublikos vyriausybės kanceliarijos persiųstas skundas (dokumento gavimo ir registracijos data 2024-04-04 Nr. B5-19808(1.9 E) ( 2024) dėl maisto kokybės (tiekiamuose patiekaluose nebūna mėsos ar mėsos produkto, skiedžiami maisto produktai).
Lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. V-446 ,,Dėl valgiaraščiu suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ pakeitimo 2020-12-18 Nr. V-384, valgiaraščiuose, išvada: skunde nurodytas trūkstamas mėsos ir mėsos gaminių kiekis sutampa su nurodytu valgiaraščiuose, patikrinimo metu tikrintoje patiekalo plovo atrinktoje porcijoje aiškiai matyti mėsos gabaliukai. Remiantis išvados teigimu skundas nepasitvirtino. Patikrinimo metu pasverta plovo porcija, nustatytas svoris 264 g, (svėrimui naudotos kalėjimo tarnybos svarstyklės) valgiaraštyje nurodytas plovo porcijos svoris 200g. Patikrinimo metu nustatyta, kad neporcijiniai patiekalai tiekiami iš bendros talpos.
Šiame akte buvo nustatyta, kad nustatyta neatitiktis dėl 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004, dėl maisto produktų higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 219/2009 (OL 2009 L 87, p. 109) II skyrius, 5 straipsnis, 1 dalis, II priedas, II skyrius, 1 dalis, f punktas V skyrius, 1 dalis, b punktas, maisto tvarkymo subjektas atitinka atsekamumo kontrolės reikalavimus, laikymo sąlygų kontrolės reikalavimus išskyrus patiekalų išdalinimo prie kameros kokybės kontrolės reikalavimus, taip pat, kad patiekalų svorio kontrolei naudojama įranga be metrologinės patikros. Šiuo atveju sutiktina su atsakovu, kad remiantis 2014 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr. 4-523 patvirtintu dėl teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių ir jų grupių ir jų laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų sąrašą. Matavimo priemonėms, kurioms taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas šiuo atveju – svarstyklėms, reikalinga atlikti privalomą metrologinę patikrą.
Į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, kad kalėjime maistas nefasuojamas į sandarius indus porcijomis, atskirai kiekvienam kaliniui, taigi porcijos skirstomos kaliniams iš bendrų puodų, kuriuose tiekiamas karštas ar šaltas maistas. Maistas sveriamas svarstyklėmis, kurioms neatlikta metrologinė patikra. Nesant atliktai tinkamai svarstyklių patikrai Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo maisto skirstymo punktas buvo įpareigotas atlikti svarstyklių metrologinę patikrą.
Vienas iš pagrindinių pareiškėjo skundo motyvų buvo tai, kad patiekalai sveriami su svarstyklėmis, kurioms neatlikta svorio patikra, tačiau pareiškėjo argumentą, kad valgio porcijose trūksta mėsos ar maistas su mėsos gaminiais būtų skiedžiamas kiekis neatitinka nepasitvirtino dėl skunde nurodytuose patiekaluose (tikrintas patiekalas ,,Plovas“) mėsos ar mėsos gaminių visiško nebuvimo, skunde nurodytas trūkstamas mėsos ir mėsos gaminių kiekis sutampa su nurodytu valgiaraščiuose, tačiau patikrinimo metu tikrintoje plovo porcijoje buvo mėsos. Esamos bylos aplinkybės leidžia teigti, kad buvo rastą įvairaus pobūdžio neatitikimų ar net pažeidimų, tačiau nustatyta įrodymų visuma ir atliktas patikrinimas patvirtina, kad pareiškėjo skundo teiginiai nepasitvirtino.
Byloje taip nėra įrodymų, kad atliekant tiek planinį, tiek neplaninį patikrinimus buvo pažeistos 2015 m. sausio 28 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-59 patvirtintos ūkio subjektų veiklos patikrinimo taisyklės, kurios numato, kad vykdydama maisto ir veterinarijos sritis reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymo kontrolę, Tarnyba pagal kompetenciją atlieka planinius ir neplaninius ūkio subjektų veiklos patikrinimus. Planinių ir neplaninių ūkio subjektų veiklos patikrinimų tikslas – informacijos apie ūkio subjektą rinkimas, vertinimas, metodinės pagalbos ūkio subjektui suteikimas, išvykstant į ūkio subjektą atlikti tikrinimą ar (ir) tyrimą, prireikus poveikio priemonių, užtikrinančių tinkamą maisto ir veterinarijos sritis reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančių galimų pažeidimų skaičių, taikymas. Planiniai ūkio subjektų veiklos patikrinimai planuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieningu integruotu daugiamečiu nacionaliniu kontrolės planu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu tvirtinamu Tarnybos strateginiu veiklos planu ir Tarnybos direktoriaus tvirtinamu Tarnybos metiniu veiklos planu, kuriuose nustatomos šių patikrinimų kryptys, tikrintini ūkinės veiklos sektoriai, specifika ir apimtys. Planiniai ūkio subjektų veiklos patikrinimai vykdomi įvertinus ūkio subjektų rizikingumą. Neplaniniai ūkio subjektų veiklos patikrinimai atliekami Tarnybos iniciatyva siekiant ištirti ir (ar) patikrinti Tarnyboje gautą ar visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą informaciją apie maisto ir veterinarijos sritis reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ar siekiant sumažinti įvykių, dėl kurių vartotojai ir kiti asmenys patiria žalą, skaičių, galimų maisto ir veterinarijos sritis reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų tikimybę, įvertinti ankstesnių ūkio subjektų veiklos patikrinimų metu nustatytų trūkumų pašalinimą (5-8 Taisyklių punktai). Nustatyta, kad atsakovė veikdama pagal savo kompetencijai priskirtas funkcijas atliko patikrinimą 2024 m. balandžio 18 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo maisto skirstymo punkte ir neplaninis patikrinimas buvo organizuotas, ir atliktas 2024 m. balandžio 24 d. punkte UAB „CNC catering“ siekiant išsiaiškinti ir nustatyti skundui nagrinėti reikšmingas aplinkybes.
Įvertinus nustatytas byloje aplinkybes, kad atsakovės pateikta informacija atsakant pareiškėjui nebuvo jam priimtina ar suprantama, nėra pagrindas ir priežastis pripažinti sprendimą neteisėtu. Sprendimo formoje nėra privalomo reikalavimo detaliai aprašyti visų maisto kontrolės ir vertinimo procedūrų.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis nustato, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos ar suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Konstatuotina, kad atlikus visus reikalingus patikrinimus ir surinkus medžiagą reikalingą atsakymui surinkti, buvo nustatyta kai kurių pažeidimų, bet nustatytos aplinkybės nepatvirtino pareiškėjo prašomų patikrinti faktų teiginių tikrumo, kad maistas yra skiedžiamas ar nustatytas mėsos trūkumas patiekaluose. Porcijų dydis ir svoris atitiko nustatytus reikalavimus. Šių aplinkybių pagrindu buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Nustačius, kad patiekalų svorio kontrolei nustatyti naudojamoms svarstyklėms nėra atlikta metrologinė patikra, Šiaulių kalėjimas buvo įpareigotas atlikti naudojamoms svarstyklėms metrologinę patikrą. Sprendime nurodytos teisės aktų normos, kuriomis grindžiamas atsakymas, o turinys yra pagrįstas bei atitinka faktines aplinkybes, su kuriomis teisės aktai sieja šios priemonės pritaikymą. Taigi, sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius aktualias teisės aktų nuostatas.
VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, taip pat motyvai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A871-525/2018).
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ginčijamas sprendimas buvo pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais), patvirtinančiais, kad pareiškėjo skunde nurodyti faktai dėl maisto kokybės ir mėsos trūkumo maiste nepasitvirtino. Atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį bei nurodė teisinį pagrindą. Tai leidžia daryti išvadą, kad sprendimas atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su ginčijamą sprendimą priėmusios institucijos atliktu situacijos vertinimu ir teisės normų taikymu, negali būti laikoma pagrindu naikinti skundžiamą sprendimą ir tokį sprendimą laikyti neatitinkančiu numatytų Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų administracinio akto turiniui (VAĮ 10 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2024 m. gegužės 9 d. raštą Nr. B6.4.16-Mr. 1300 „Dėl Jūsų skundo“, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.