Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Mildai Bučnytei, dalyvaujant asmeniui, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje V. P. bei jo atstovui advokatui L. S. B., institucijos, surašiusius administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą, atstovei Irenai Biriukovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal asmens, dėl kurio priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas V. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo pakeitimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. birželio 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Kauno apskrities VPK KPV) Eismo įvykių registravimo skyriaus tyrėjas vyresnysis inspektorius R. J. surašė V. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.F286713 dėl to, kad jis 2009 m. gegužės 26 d., 15 val. 26 min. Lentvaryje, vairuodamas transporto priemonę M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą ir pervažiavo ją, kai užtvaras buvo pradėjęs leistis. Šiais veiksmais V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 173, 178.3 punktų reikalavimus (b.l.9).

Kauno apskrities VPK KPV) Tarnybos organizavimo skyriaus viršininko komisaro T. P. 2009 m. birželio 19 d. nutarimu Nr.F286713 V. P. už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsniu skirta nuobauda – trijų šimtų litų bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 2 mėnesiams (b.l.10).

Asmuo, dėl kurio priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas, V. P. teismo posėdžio metu prašė teismo pakeisti nutarimu paskirtą nuobaudą- teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 2 mėnesiams pakeisti į kitą baudą (b.l.71).

V. P. pripažįsta, kad jis padarė ATPK 125 staipsnyje numatytą pažeidimą, nes buvo nuvykęs į pažeidimo vietą ir įvertino buvusią situaciją. Su nutarimo dalimi, kuria atimta vairavimo teisė dviem mėnesiams nesutinka, kadangi teisė vairuoti transporto priemonę būtina darbo funkcijoms atlikti bei šeimos narių poreikiams tenkinti (nuvežti vaikus į darželį).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad Kauno apskrities VPK KPV Tarnybos organizavimo skyriaus viršininkas komisaras T. P., išnagrinėjęs V. P. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F286713 ir nustatęs administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuotas aplinkybes, nusprendė, kad V. P. pažeidė KET 173 punkto, kuriame numatyta, kad „įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš įvažiuodamas į geležinkelio pervažą, vairuotojas visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos nėra artėjančios bėginės transporto priemonės” ir 178.3. punktą, kuriame nustatyta, jog „vairuotojui draudžiama įvažiuoti į geležinkelio pervažą, kai užtvaras nuleistas arba pradeda leistis, savavališkai pakelti užtvarą arba jį apvažiuoti”.

Už KET 173, 178.3. punktų reikalavimų pažeidimą atsakomybė numatyta ATPK 125 straipsnyje. ATPK 125 straipsnyje įtvirtinta, kad „važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per pervažą, taip pat kelio ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki keturių mėnesių.

Pažymėtina, kad V. P. teismo posėdžio metu pripažino padarytą administracinį teisės pažeidimą, jo neginčijo. Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą nenustatyta aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Nagrinėjant bylą teisena nebuvo pažeista (ATPK 297 straipsnis). Pažeidimo sudėtis įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. F286713 duomenimis (b.l.9), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l.13), pažeidimo vietos vaizdo įrašu (b.l.7), AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Vlniaus geležinkelių infrastuktūra“ duomenimis apie pervažos signalizacijos įrenginių priežiūrą (b.l.61-65).

Esant minėtoms aplinkybėms pripažintina, kad V. P. veika pagal ATPK 125 straipsnį kvalifikuota teisingai, todėl nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Byloje svarstytinas paskirtos administracinės nuobaudos švelninimo klausimas, nes asmuo, dėl kurio priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas V. P. prašė nuobaudą- teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 2 mėnesiams pakeisti į kitą nuobaudą.

Nuobaudos skyrimo taisyklės įtvirtintos ATPK 30 ir 30¹ straipsniuose. ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, reglamentuojančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. Pagal ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal ATPK 30² straipsnio 1 ir 3 dalis skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. P. paskirtos minimalios nuobaudos ATPK 125 straipsnio sankcijos ribose, tad galimybė sumažinti paskirtą nuobaudą atsirastų tik tada, jei būtų konstatuotos aplinkybės, leidžiančios taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Taikant šią normą reikalinga atsižvelgti į dviejų tipų kriterijus – lengvinančių aplinkybių buvimą bei protingumo ir teisingumo kriterijus.

Atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė yra tai, kad V. P. administracinį teisės pažeidimą padarė nepasibaigus keturių administracinių nuobaudų, paskirtų už KET pažeidimus, galiojimo terminui (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 36 straipsnis)(b.l.15-17).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1811/2010). Pažymėtina, kad paržeidimo padarymo metu V. P. turėjo galiojančias administracinio teisės pažeidimo nuobaudas, taigi V. P. padarius šį nagrinėjamą pažeidimą, pripažintina, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas (pažeidėjo atveju - piniginės baudos paskyrimas) akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Asmuo, dėl kurio priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas, V. P. nurodė, jog teisė vairuoti transporto priemonę būtina darbo funkcijoms atlikti (dirba UAB „VIPAKUS“ komercijos direktoriumi ir pagrindinė jo funkcija lankyti klientus, juos konsultuoti) bei šeimos narių poreikiams tenkinti (nuvežti vaikus į darželį)(b.l.67-69). Teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog jo sutuoktinė turi teisę vairuoti (b.l.71). Taigi teismas pripažįsta, kad šioje situacijoje pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.

Taip pat V. P. jau yra baustas ir pažeidimo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už tos pačios rūšies pažeidimus (ATPK 131 straipsnio 5 dalis, 123 straipsnio 1 dalis)(b.l.15-17). Protokolo surašymo metu jis pripažino padaręs ATPK 125 straipsnyje numatytą pažeidimą (b.l.11), o 2011 m. sausio 17 d. teismo posėdžio metu neigė padaręs pažeidimą (b.l.55), vėliau 2011 m. vasario 14 d. teismo posėdžio metu prisipažino esąs kaltas dėl pažeidimo ir tai vertintina kaip administracinės atsakomybės vengimas (b.l.71). Šios aplinkybės neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas ar administracinės atsakomybės vengimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl V. P. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Asmens, dėl kurio priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas, V. P. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus 2009 m. birželio 19 d. nutarimą Nr.F286713, kuriuo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnyje, padarymą skirta nuobauda - teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 2 mėnesiams ir 300 (trijų šimtų) litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.