- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-22
- Bylos Nr.
- II-6-951/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00846-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- D. P., V. M.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto D. R. 2020-08-31 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėja M. P. 2020 m. rugpjūčio 7 d. B. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 3 dalį, kuriame nurodė, kad B. B. 2020-07-26 4.37 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keisdama važiavimo kryptį iš pirmos eismo juostos į antrąją, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė ir apgadino antrąja eismo juosta važiavusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 9, 101 punktų reikalavimus.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto D. R. 2020-08-31 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) B. B. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 75 EUR bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 2 mėnesiams.
2020 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas B. B. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto D. R. 2020-08-31 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ji nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį panaikinimo. Skunde nurodoma, kad tiek eismo įvykio schemoje, tiek protokole neteisingai užfiksuotas įvykis. Pareiškėja teigia, kad laikėsi nuoseklios pozicijos, jog iki automobilių susidūrimo važiavo pirmąja eismo juosta. Automobilį „(duomenys neskelbtini)” apvažiavo gerokai prieš jiems susiduriant ir persirikiavo į pirmąją eismo juostą. Galinio vaizdo veidrodėlyje matė iš paskos važiuojantį automobilį, kuris staiga atsidūrė galinėje kairėje jos vairuojamo automobilio pusėje, ko pasekoje pajuto smūgį į kairę galinę jos vairuojamo automobilio dalį. Taip pat skunde nurodo, kad susipažinusi su D. P., vairavusios automobilį „(duomenys neskelbtini)”, paaiškinimais, mano, jog jie nenuoseklūs ir klaidinantys, nes D. P. paaiškinime nurodė, jog pareiškėja, aplenkusi jos vairuojamą automobilį, važiuodama antroje eismo juostoje, pradėjo vinguriuoti po kelią, po to staiga stabdė, o D. P., nors ir stabdė savo automobilį, atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį. Papildomame paaiškinime D. P. nebenurodo, kad ji staiga stabdė vairuojamą automobilį, tačiau, neva jai važiuojant antrąja eismo juosta, o pareiškėjai važiuojant pirmąja eismo juosta ir pradėjus jai rikiuotis į antrąją eismo juostą, atsitrenkė į D. P. vairuojamo automobilio priekinę dešinę dalį. Be to, pareiškėja skunde nurodo, kad D. P. savo paaiškinimuose nurodo keistą aplinkybę, jog pareiškėja persekiojo jos vairuojamą automobilį, nes manė, kad jame sėdi kažkoks vaikinas. Pareiškėja skunde pabrėžia, kad D. P. visiškai nepažįsta, o jos vairuojamo automobilio „(duomenys neskelbtini)” iki autoįvykio taip pat nėra mačiusi ir jis jai nėra žinomas, todėl šio automobilio persekioti ar kitaip trukdyti jo eismui neturėjo jokio tikslo. Pareiškėja skunde teigia, jog D. P. duotus parodymus paneigia ir jos vairuotame automobilyje buvusio keleivio L. T. parodymai, kad jis, sėdėdamas keleivio vietoje, staiga pajuto smūgį į galinę kairės pusės automobilio dalį, paaiškino, kad ji važiavimo krypties nekeitė. Taip pat skunde B. B. nurodo, jog iškart po autoįvykio jos su D. P. norėjo pradėti pildyti autoįvykio deklaraciją, kadangi D. P. pripažino savo kaltę, bet, atvykus policijos pareigūnams, ji savo poziciją pakeitė. Pareiškėjos nuomone, autoįvykio aplinkybės ištirtos neišsamiai, policijos pareigūnai jos kaltę pripažino vadovaudamiesi tik D. P. parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Skundu prašo priimtą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atsiliepime į skundą nurodyta, kad su B. B. skundu nesutinka, nurodo, jog nagrinėjant pareiškėjos administracinio nusižengimo bylą buvo nustatytos visos objektyvios bei subjektyvios bylos aplinkybės, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, buvo ištirti visi byloje surinkti įrodymai ir, atsižvelgus į byloje esančių duomenų visumą, buvo padarytas teisėtas, teisingas ir pagrįstas teisinis įvertinimas B. B. padarytai veikai. Atsiliepimu prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Teisme B. B. palaikė savo skundą ir papildomai paaiškino, kad ji buvo pirmoje juostoje, nekeitė savo važiavimo krypties ir D. P. į ją atsitrenkė. Ji, važiuodama nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės, pasisuko į dešinę. Tada prieš ją važiavo automobilis, kurį aplenkė ir nuvažiavo gan nemažą atstumą. Nežiūrėjo pro veidrodėlį, nes negalvojo, kad tokia situacija bus, ir tada į ją atsitrenkė. Nematė, kur tuo metu buvo kita transporto priemonė, nes nežiūrėjo per veidrodėlį. Smūgis buvo į jos automobilio kairę galinę pusę. Kitas automobilis smūgį sudavė į jos automobilį su priekiniu dešinės pusės ratu. Važiavo pirmąja eismo juosta ne prie krašto, arčiau punktyrinės linijos. Ta kita transporto priemonė atsitrenkė į ją ir trenkėsi į kairės pusės bordiūrus. Tas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ nuo įvykio vietos iki tol, kol sustojo, nuvažiavo kažkur per keturių automobilių ilgį. Ji pavažiavo 10-20 metrų ir sustojo. Iš karto nestabdė savo automobilio, nes pirma turėjo jį suvaldyti ir tik tada galėjo sustoti. Jos automobilis niekur nesitrenkė. Po smūgio jos automobilis pakrypo į dešinę pusę. Nekeitė važiavimo krypties, visą laiką važiavo tiesiai. Važiavo leistinu greičiu. Teisę vairuoti transporto priemones gavo 2018 – 2019 metais vasario 28 d. Neturėjo 2 metų vairavimo stažo, kai įvyko šis įvykis. Automobilį vairuoja 3-4 kartus per savaitę. Pakankamai gerai vertina savo, kaip vairuotojos, sugebėjimus. Transporto priemonėje važiavo ne viena, su ja kartu važiavo: V. M., L. T. ir J. M.. Visi šitie asmenys yra jos draugai. Jie konkrečiai nematė, kas įvyko įvykio metu, bet jautė. Visi trys asmenys įvykio metu buvo blaivūs. Jie nematė, nes niekas nesitikėjo, kad į ją atsitrenks, tiesiog jau nebebuvo laiko matyti. Kai atvyko policijos pareigūnai, jos automobilis buvo arčiau dešinės pusės kelkraščio, taigi jos automobilis buvo pasisukęs didesniu kampu, nei nubraižyta eismo įvykio schemoje. Nežino, kodėl dėdama parašą ant eismo įvykio schemos, nenurodė policijos pareigūnams, kad yra nubraižyta netinkamai. Vairavo ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį, kuris priklausė V. M.. Ji dažnai vairuodavo šį automobilį. Tiksliai negali pasakyti, kokio dydžio žala padaryta šiam automobiliui dėl šio eismo įvykio. V. M. į draudimo kompaniją dėl žalos atlyginimo nesikreipė. Šioje situacijoje ji nepažeidė jokių KET. Ji mano, kad automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja pažeidė KET, nes netinkamai manevravo, todėl į ją ir atsitrenkė. Negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo kitas automobilis. Susidūrė pirmoje eismo juostoje. Mano, kad susidūrimui galėjo turėti įtakos nesaugus lenkimas. Mano, kad neįvertino teisingų manevravimo galimybių. Po įvykio su D. P., kuri vairavo ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį, viskas buvo labai gerai, ji sutiko, kad yra kalta, bet jos tiesiog neturėjo deklaracijų ir išsikvietė policiją. Policijos pareigūnai fiksavo eismo įvykio vietą. Pareigūnai paklausė, ar pripažįsta savo kaltę, o daugiau viską fiksavo, fotografavo. Abejų klausė, ar pripažįsta savo kaltę. Šiuo metu jos vairuotas automobilis yra remontuojamas. Dabar automobilis tiesiog stovi, nevažiuoja. Ten leistinas greitis buvo 50 km/h. Ji važiavo 50 km/h greičiu. Nežino, kokiu greičiu galėjo ją lenkti. Kai pajautė smūgį, tada pradėjo stabdyti savo automobilį. Jokių papildomų manevrų neatliko, važiavo pirma eismo juosta. Laikėsi arčiau vidurinės eismo juostos. Negalėtų pasakyti, nes nepagalvojo, kad taip nutiks, po kurio laiko grįžo į pirmą eismo juostą po to, kai aplenkė ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį, bet jau buvo pavažiavusi. Bylos nagrinėjime policijos komisariate nedalyvavo, nes jai nebuvo pranešta, kad bus posėdis. Administracinio nusižengimo protokolą ji tiesiog pasiėmė iš policijos ir jo neskaitė.
Nukentėjusioji D. P. teisme parodė, kad jie ją pradėjo persekioti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Tada ji pasisuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, važiavo pirmoje juostoje. Jie ją apvažiavo, aplenkė antra juosta ir grįžo į pirmą juostą. Tuomet jie pradėjo manevruoti per abi juostas ir po to vėl grįžo į pirmą juostą. Ji pagalvojo, kad apvažiuos juos, pasirinko antrą juostą. ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilis buvo pirmoje juostoje, o ji buvo už jų ties jų galiniu ratu, ir jie jai staigiai užkišo visą kampą. Jos vairuojama mašina iš karto užšoko ant bordiūro. Jai kitas automobilis užkišo su kampu, su šonu, su galiniu ratu atsitrenkė kampu į jos automobilio priekinį, dešinį kampą. Kai jie į ją atsitrenkė, jos mašina iš karto užšoko į kairę pusę ant bortelio. Tiksliai negali pasakyti, kokį atstumą nuvažiavo jos automobilis nuo to momento, kai atsitrenkė į ją, iki kol visiškai sustojo, gal važiavo kokias 4-5 sekundes. Kai ji užšoko ant to bortelio, taip ir nukrito antroje juostoje, kol sustabdė savo transporto priemonę. Negali pasakyti, kiek nuvažiavo kita transporto priemonė nuo įvykio vietos, nuo to momento, kai susitrenkė, nes po susidūrimo ji čiuožė į priekį, o jie pasiliko gale. Dar buvo jos brolis, kaip liudytojas, kai jie ją pradėjo persekioti, jis paskambino į VPK ir pasakė, kad juos persekioja. Jos brolis D. P.. Policijoje yra užfiksuota, nes po to pranešimo maždaug po trijų minučių ir įvyko ta avarija. Jie visi buvo (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje. Ji atvažiavo pas savo draugę. Kartu važiavo jos brolis ir jos draugas L. J.. Tas ,,(duomenys neskelbtini)“ savininkas pradėjo jai kažką sakyti, vos nesikabinėti prie jos, nes sėdėjo mašinoje. Jis pasakė, kad ji liptų iš mašinos arba uždarytų duris, kažką panašaus. Jos draugas pasakė jam, kad ko čia jis kabinėjasi prie jos, o jis iš karto pradėjo pulti ant jos draugo. Jos draugas iš karto pradėjo bėgti, o jo trys ar keturi draugai, tiksliai pasakyti negali, dar jį vijosi, bet jis kažkur pabėgo. Po to jie važiavo jo ieškoti, bet jis buvo pabėgęs. Ji irgi važiavo jo ieškoti. Pravažiavo (duomenys neskelbtini) gatvę ir tada pamatė, kad jie iš galo juos seka. Šis konfliktas įvyko iki įvykio, nes jie ieškojo jos draugo, tada pradėjo ją sekti, nes gal galvojo, kad jis yra jos mašinoje. Tas jos draugas, kurio ieškojo, L. J.. L. J. buvo blaivus ir ta mergina, kuri vairavo automobilį, buvo blaivi. Kiti asmenys, kurie buvo su B. B., baliavojo, kaip suprato, gėrė. Jie buvo už (duomenys neskelbtini), kur yra tas žiedas, išsisuko iš to žiedo, ir tada jos brolis kvietė pagalbą. Kai kvietė pareigūnus, jos brolis buvo kartu su ja mašinoje. L. J. su jais nevažiavo, buvo pasislėpęs kažkur (duomenys neskelbtini) gatvėje prie daugiabučių, po to lyg ir jį parvežė policijos pareigūnai. Po įvykio jie nesutiko pildyti deklaracijos. Nesutiko nei ji, nei B. B. pildyti deklaracijos. Ji nežino, negirdėjo, ką ji aiškino, nes pareigūnai pradžioje priėjo prie vienų, o daugiau prie kitų. Tada pareigūnai juos sukvietė kartu ir paklausė, ar kas nors prisiima kaltę, jie pasakė, kad ne. Pareigūnai pačioje įvykio vietoje sakė, kad arba bus kalta B. B., arba bus abipusė kaltė. Jie iš karto nieko nenusprendė, nes sakė, jog viskas bus aišku, kai bus padaryta ekspertizė. Jai atrodo, kad važiavo gerai, pagal KET taisykles. Ji norėjo juos apvažiuoti, persirikiavo, o jie jai užkišo. Pagal jos pasakojimą įmanoma padaryti tokius apgadinimus automobiliui, nes kai jie į ją atsitrenkė, tai jai net ratas išlūžo. Važiavo penkiasdešimt kelių kilometrų per valandą greičiu. Negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo kita transporto priemonė. Iki įvykio tų asmenų jie nepažinojo, tik jų kaip ir bendras draugas, su kuriuo kartu buvo tuo momentu, buvo susitaręs su jais susitikti. Jie pradžioje vinguriavo, bet po to normaliai važiavo pirma juosta, tai galvojo apvažiuos. Ji šiaip buvo jų išsigandusi, nes pradėjo kaip ir ją sekti. Dar ir jos draugą gaudė. Kai susidūrė, ji važiavo antroje juostoje, o B. B. pirmoje ir ji staigiai išlindo, užkišo jai, todėl staigiai pradėjo stabdyti, nuo to smūgio iš karto užšoko ant bortelio, kuris buvo kairėje pusėje, antroje juostoje. Kai į ją trenkėsi, ji maždaug buvo prie B. B. mašinos galinio rato. Ji pradžioje laikėsi dešinės juostos pusės, o kai ji persirikiavo į antrą, labai laikėsi kairės pusės prie bortelio. Negali pasakyti, kokiu metu tas kitas automobilis pradėjo artėti prie jos automobilio ir koks atstumas buvo likęs jai lenkiant. Kai įvyko įvykis, ji buvo antroje juostoje, o B. B. buvo kažkur tarp pirmos ir antros eismo juostų, nes gal pusė jų automobilio buvo išsikušusio į kitą eismo juostą. Tas kitas automobilis susidūrimo metu kaip ir važiavo apsižergęs vidurinę juostą. Pradžioje jie važiavo normaliai, pirma juosta, kai ji persirikiavo, tai jie atsidūrė tarp pirmos ir antros juostų. Nei viena jų nenorėjo to eismo įvykio. Gal ji jos nebepastebėjo, negali pasakyti. Transporto priemonės dar nesitvarkė. Šiuo metu ta transporto priemonė stovi (duomenys neskelbtini). Šita transporto priemonė priklauso L. J..
Nukentėjusysis V. M. teisme parodė, kad jo turtas buvo sugadintas liepos 26 d. Kai važiavo, jis sėdėjo priekyje. Jie aplenkė tą mašiną, tada grįžo į savo pirmą eismo juostą. B. B. vairavo ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį, dar du asmenys sėdėjo gale ir jie visi kalbėjosi, negalvojo, kad gali būti avarija. Tada pajuto smūgį, sustojo ir išlipo iš automobilio. Ji mėgsta vairuoti ir davė jai vairuoti šitą automobilį. Mano, jos vairavimo įgūdžiai geri. Nežiūrėjo į prietaisų skydelį, kokiu greičiu važiavo. Mano, buvo leistinas greitis, nes nebuvo labai kur skubėti, visą laiką važiuoja pagal taisykles. Eismo įvykio metu jis buvo blaivus. Kiti asmenys, buvę automobilyje, taip pat buvo blaivūs - tai L. T. ir J. M.. Matė, kaip B. B. aplenkė kitą automobilį. Ji nutolo nuo tos ,,(duomenys neskelbtini)“ ir grįžo į savo juostą. Kai grįžo į savo juostą, tai, mano, nebe labai ilgai važiavo iki eismo įvykio. Ji pradžioje neskubėjo, ir juos kažkaip labai greitai prisivijo. Po to, kai grįžo į savo eismo juostą, B. B. nekeitė važiavimo krypties, nevinguriavo po kelią. Kai lenkė, buvo keičiama važiavimo kryptis, bet dėl kitų priežasčių po kelią nemanevravo. Nežino, gal per dideliu greičiu važiavo, gal pasimaišė kažkas, pats kaip vairuotojas logiškai nesupranta ir negalėtų paaiškinti, kaip ji taip galėjo atsitrenkti. Jie važiavo pirma eismo juosta. Kitas automobilis atsitrenkė į galinę kairę automobilio pusę. Trenkėsi su dešinės pusės priekine automobilio dalimi. Jis galvoja, gal per daug arti už jų buvo privažiavusi ta kita transporto priemonė. Nepasakys, ar ten buvo arčiau skiriamosios linijos, žino, kad buvo pirmoje juostoje ir, jam atrodo, kažkur ties tos juostos viduriu. Nebuvo taip, kad su ratu važiuotų ant kitos juostos, buvo savo juostoje. Kai aplenkė tą kitą transporto priemonę, tai ją matė, o daugiau nebematė, nes negalvojo, kad dabar važiuoja ir į juos atsitrenks. Aplenkę kitą transporto priemonę, grįžo į pirmą eismo juostą. Nematė to momento, kad kitas automobilis būtų išvažiavęs į antrą eismo juostą. Kai ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilis atsitrenkė į jų automobilį, tai jie dar kažkokį atstumą važiavo susilietę. Tada jie sukosi į dešinę pusę link bordiūro. Jis mano, kad įvykus eismo įvykiui, kai stabdė automobilį, tai juos dar galėjo kažkiek stumti, bet stabdyti, tai stabdė. Tuo momentu, kai stabdė, ir buvo pats stipriausias smūgis. Nemano, kad B. B. prieš susidūrimą staiga keitė važiavimo greitį. Mano, kad nuo tos įvykio vietos, kur įvyko susidūrimas, transporto priemonės pavažiavo kokį 10 metrų. Po to jie priėjo prie ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojos D., ji sutiko pildyti eismo įvykio vietos deklaraciją, tačiau niekas iš jų neturėjo deklaracijų, dėl to buvo iškviesta policija, o jai atvažiavus viskas pasikeitė. Negali pakomentuoti, kodėl įvyko tas pasikeitimas. Negirdėjo, ką aiškino policijos pareigūnai. Jie tiesiog nelindo, sėdėjo automobilyje ir tiek, nes D. elgėsi labai agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius. Policijos pareigūnai juos apklausė ir nuėjo tenai, o jie su jais tuo momentu iš viso nekontaktavo. Su policijos pareigūnais eismo įvykio vietoje jie nieko nesiaiškino, nes jie tiesiog pasakė nuvažiuoti į Purienų g. ir parašyti pasiaiškinimus. Dar vienas asmuo važiavo ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilyje, bet to asmens nepažįsta. Logiškai mąstant, D. važiavo daug didesniu greičiu, nes jie visi stabdė vienu metu, o D. nuvažiavo ir nutolo nuo jų dar per 3-4 automobilius, tai nemano, kad jos greitis buvo 50 km/h. Jų parodymai buvo skirtingi, ir dėl to pareigūnai nieko negalėjo pripažinti kaltu eismo įvykio vietoje. Pradžioje D. pripažino, kai siūlė pildyti deklaraciją. Automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotojos nuomonė pasikeitė, kai atvyko pareigūnai. Nežino, ar jai pareigūnai kažką aiškino apie taisyklių pažeidimą, nes jie buvo prie savo automobilio. Mano, jog draudimas nuspręs, ar automobilis remontuotinas ar ne. Apie įvykį draudimui yra pranešta. Nežino, kokio dydžio žala buvo paskaičiuota draudimo kompanijos, nes laukė, kol viskas išsispręs.
Liudytojas L. T. teisme parodė, kad važiavo namo (duomenys neskelbtini) gatve, aplenkė vieną automobilį, kuris vėliau juos lenkė ir į juos atsitrenkė. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Transporto priemonę vairavo B. B.. Jis sėdėjo automobilio gale už keleivio. Įvykio metu buvo blaivus. Važiavo pirma eismo juosta (duomenys neskelbtini) gatve, tada aplenkė ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį ir vėl važiavo pirma eismo juosta. Aplenkė ją, nes važiavo lėtai. Nežino, kokiu greičiu važiavo, bet labai lėtai, gal kokiu 20-30 km/h. Jų automobilis važiavo 50 km/h. Neturi vairuotojo pažymėjimo ir KET nežino. Ne pirmą kartą važiavo su B. B.. Ji važiuoja gerai. Kai B. B. vairuojamas automobilis aplenkė kitą automobilį, grįžo į pirmą eismo juostą. Tada ta kita mašina juos lenkė ir į juos atsitrenkė. Tas kitas automobilis su dešinės pusės priekiu atsitrenkė į jų automobilio kairės pusės galą. Po smūgio matė, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilis nulėkė į bordiūrus, o jie po atsitrenkimo sustojo. Nežino, negali pasakyti, ar B. B. iš karto stabdė transporto priemonę, kai įvyko šitas smūgis. Nežino, kokį atstumą nuvažiavo B. B. vairuojamas automobilis nuo smūgio vietos iki visiško sustojimo. Nežino, kiek toli nuvažiavo ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilis nuo smūgio vietos, bet nuo jų buvo per kokias 3-4 mašinas. Jeigu padarė tokį lenkimą, tai įmanoma tokia situacija, kad tokio lenkimo metu galėjo būti apgadinta jų automobilio kairė pusė. B. B. vairuojamas automobilis normaliai važiavo pirma eismo juosta. Automobilyje dar važiavo V. ir J.. Kai važiavo, truputį stebėjo kelią, vaizdą per langą. Prieš susiduriant automobiliams, B. B. vairuojamas automobilis buvo pirmoje eismo juostoje. Atrodo, važiavo normaliai, kažkur ties viduriu pirmosios eismo juostos. B. nemanevravo, nematė, kad ji būtų ieškojusi telefono, ar junginėjusi radiją, kai atsidūrė automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ priekyje. B. B. nekeitė važiavimo krypties, kai važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Tik lenkdama kažkiek padidino važiavimo greitį, tai normalu. Kai aplenkė, važiavo normaliu 50 km/h greičiu. Jau aplenkusi kitą automobilį B. B. vairuojama transporto priemonė nebuvo stabdoma. Kai jie aplenkė ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį, pamatė, kad jis juos lenkia pro šoną ir nuvažiavo į bordiūrus.
Liudytojas L. J. teisme parodė, kad jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), į ,,(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, nes ten nuvežė draugą. Jis išlipo parūkyti, draugė su savo drauge šnekėjosi. Tada priėjo ,,(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir jo draugei pradėjo stumti duris, tada jai pasakė, kad darytų duris arba lipų. Jos draugė nenorėjo lipti, nes buvo vėsoka. Jis pasakė jam, ko jis čia kabinėjasi, o jis priėjęs norėjo jam trenkti, bet jis pasitraukė. Apėjo ratą aplink savo mašiną, o tas priėjęs vėl norėjo trenkti, tačiau jis turėjo dujų. Tada jis jam supurškė dujų, dėl ko jį pradėjo vytis. Jis pabėgo ir jie visi, išlindę per langus, jo ieškojo su mašina. Visaip skersai raižė, cypiančiomis padangomis važinėjosi gatvėmis. Matė, kaip draugė išvažiavo iš tos aikštelės, ir jie grynai iš paskos ją nusivijo. Nematė, kaip įvyko pats įvykis, žino tik tiek, ką jam pasakojo draugė su savo broliu. Jam tik pasakojo, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ visaip manevravo po kelią. Paskui persirikiavo į pirmą juostą ir pradėjo po truputį stabdyti. Draugės brolis sakė, jog ji juos aplenktų ir važiuotų toliau. Kadangi jie gal iki 40 km/h primažino greitį, tada ji pradėjo lenkti, bet jie padidino greitį, pradėjo stabdyti ir gavosi smūgis į kampą. Tada ji užvažiavo ant bortelio, buvo sudaužytas visas automobilio dugnas, nes ją nustūmė į kairę pusę ant bortelio. Jau greitai bus metai, kai jo draugė vairuoja automobilį. Ji vairuoja kiekvieną dieną, iš Lietuvos iki (duomenys neskelbtini) atvažiuoja, jau 6 kartus atvažiavo, čia apie 1500 km, nes jis pats neturi vairuotojo pažymėjimo. Neblaivūs buvo ,, (duomenys neskelbtini)“ mašinos savininkas ir dar ten trys, kurie buvo kartu su juo, bet B. buvo blaivi. Jis pats truputį buvo išgėręs. D. P. brolis truputį buvo išgėręs, bet irgi nedaug. Draudimas už mašiną jam išmokėjo 1200 eurų. Jo mašina nurašyta, visi ratai, visas dugnas išlakstę.
Liudytojas D. U. teisme parodė, kad patruliuojant maršrute buvo gautas pranešimas, jog įvyko eismo įvykis (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuvykus buvo apgadintos dvi transporto priemonės, ir asmenys nesutarė dėl kaltės, buvo įformintas eismo įvykis. Vieno automobilio ir kito automobilio vairuotojai aiškino skirtingas eismo įvykio aplinkybes, dėl to buvo įformintas eismo įvykis. Jie su kolega nelabai suprato, kas ten nutiko. Abu automobiliai stovėjo priekiu link (duomenys neskelbtini) gatvės. Nepamena automobilių markių. Viena transporto priemonė stovėjo pirmoje juostoje, o antroje eismo juostoje stovėjo kita transporto priemonė. Nepamena, ar klausė, kiek transporto priemonės buvo pavažiavusios į priekį po kontakto eismo įvykio metu. Jis pats yra vairuotojas ir yra kelių patrulis. Daug variantų gali būti, kaip įvyko šitas eismo įvykis. Nelabai pamena, ką eismo įvykyje dalyvavę asmenys aiškino, nes jo kolega bendravo su asmenimis, o jis fotografavo ir braižė įvykio vietos schemą. Kiti kolegos aiškinosi aplinkybes, nes buvo ir daugiau ekipažų. Vienas iš jų, jo kolega, minimas tarnybiniame pranešime, o daugiau buvo dar du ekipažai. Pats matavo tuos matmenis liniuote, kai braižė schemą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neišsakė jokių pastabų dėl eismo įvykio schemos. Nematė, kad pati B. B. būtų turėjusi liniuotę ir matavusi savo automobilį, ji stovėjo ir viskas. Pirmoje eismo juostoje stovėjusio automobilio lyg buvo apgadintas priekinis dešinės pusės šonas, o kitos transporto priemonės apgadinimų nepamena. Nepamena, kaip pirmoje eismo juostoje stovėjusio automobilio vairuotoja paaiškino eismo įvykio aplinkybes. Vieno automobilio vairuotojas, bet nepamena kurio, aiškino, jog važiavo pirma ar antra juosta, o iš paskos važiuojantis automobilis užkišo automobilį. Nebuvo kalbos apie eismo įvykio deklaracijos pildymą, ar kad kažkuris iš vairuotojų pripažintų savo kaltę. Susidūrimo taškas buvo kažkur per abiejų juostų vidurį. Nebuvo įmanoma nustatyti kontakto vietos, nes nebuvo šukių, detalių. Buvo priimtas sprendimas, kad vietoje negalime įvertinti, kas kaltas, nes abi pusės nurodė skirtingas aplinkybes. Todėl buvo atiduota tyrimui, kad išspręstų tyrėjai. Automobilių greitis turbūt galėjo būti leistinas, nes apgadinimai nebuvo tokie dideli.
Liudytojas A. J. J. teisme parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje eismo įvykis ir asmenys nesutaria dėl kaltės. Jiems nuvykus, eismo įvykio vietoje buvo daug asmenų. Apklausus vieną vairuotoją, kita vairuotoja aiškino skirtingas aplinkybes, kaip įvyko eismo įvykis. Jie bandė išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, bet jie nesutiko su jais, todėl įformino eismo įvykį, kad tyrimo eigoje paaiškėtų rezultatai ir nustatytų, kas kaltas. Kiek diskutavo su kolegomis, kaip matyti pagal apgadinimus, iš savo pusės pasakytų, kad galėjo būti kaltas ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas. Daugiau įformino įvykį, kad tyrėjai pagal apgadinimus, pagal viską išsiaiškintų. Kaip pasakojo ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojas, jis buvo spaudžiamas prie bortelio, jam buvo nubrozdintas ratlankis su ratu, jo transporto priemonės šakė buvo išlūžusi, nes dar kaip tik pažiūrėjo to įvykio nuotraukas. Buvo nubrozdintas priekinis kairės pusės ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilio ratas, nes dešinės pusės priekinė šakė jam buvo išlūžusi ir apgadintas kairės pusės ratas. Pradžioje buvo iškvietimas, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilis persekioja ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Su kolegomis ieškojo tos transporto priemonės, ir po kelių minučių įkrito kitas pranešimas, kad yra eismo įvykis. Atvažiavę į vietą, pamatė, kad ten buvo tas pats ,,(duomenys neskelbtini)“, ten buvo daug jaunimo. Dar prieš tai buvo iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje buvo muštynės, užpulti asmenys. Dėl jų apsiklausė asmenis, kurie buvo ,,(duomenys neskelbtini)“, nes ten keli asmenys jiems buvo žinomi iš darbo pusės, matyti, kadangi nemažai reikalų buvo turėję su policija. Vairuotojai buvo blaivūs, o asmenys iš ,,(duomenys neskelbtini)“ akivaizdžiai buvo neblaivūs, bet nepasakys kurie. Abi panelės, automobilių vairuotojos buvo labai ramios, bet tas, kuris sėdėjo keleivio pusėje ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilyje, kėlė visą ,,kipišą“. Jos gal ir būtų sutikusius su ta kalte, ir jie būtų įforminę tą įvykį, bet labiau įtaką darė tie, kurie sėdėjo šalia, nes jos ten labai panikavo, jaudinosi. Jie jas atskirai nusivežė į komisariatą. Jos dar nenorėjo važiuoti, nes klausė, ar joms nieko neatsitiks. Ką vairuotojos aiškino, nepamena, pamena tik bendrai. Automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja kaip ir sakė, jog sutinka su kalte, bet paskui jie kažką tarp savęs pradėjo diskutuoti ir tada pasakė, kad nesutinka, kadangi ją taranavo. Pradėjo mėtyti kaltę vieni ant kitų. Jie išsikvietė dar vieną ekipažą. Automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja grynai neužtvirtino, jog ji kalta dėl įvykio, bet sakė, kad taip galėjo būti. Kai pakalbėjo, tai suprato, kad tarp jų iš seniau yra buvę pykčių. Tos dvi vairuotojos nei prie ko, ten labiau tie, kurie sėdėjo mašinoje. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja nebuvo sutikusi, kad ji yra kalta dėl įvykio, ji kategoriškai neigė. Žiūrint į apgadinimus, transporto priemonei ,,(duomenys neskelbtini)“ apgadinimai buvo didesni. Jie fotografavo, viską filmavo, bet buvo sunku nustatyti, kurioje vietoje įvyko kontaktas, todėl viską perdavė tyrėjai, kad ji išsiaiškintų. Iš tikrųjų galėjo būti ir vienoje ir kitoje pusėje, nes, kai pažiūrėjo, ant transporto priemonės ,,(duomenys neskelbtini)“ kairės pusės apgadinimai buvo padaryti šviežiai, o didesni buvo ant dešinės pusės. ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo apgadintas tik vienas šonas. Gal tada, kai jie buvo susiglaudę. Sprendė, kad galimai ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilis spaudė į kairę pusę link bortelio ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Tokią išvadą daro iš praktikos, nes pats yra turėjęs eismo įvykių, matėsi, kaip nubrozdinta. Jis čia pasako tik iš savo pusės, bet jie įvykio vietoje to nereiškė. Galėjo iš karto pasakyti kaltininką, surašyti protokolą ir viskas, bet dėl to ir kreipėsi į ikiteisminį tyrimą, kad paaiškėtų aplinkybės. Jie aiškinosi aplinkybes, dėl to iš abejų pusių paėmė paaiškinimus. Vieni vieną aiškino, kiti kitą. Todėl ir formino, nes vis tiek yra ekspertai, kurie matys, kur yra apgadinimai, kokie apgadinimai ir kaip jie galėjo atsirasti. Viskas buvo fiksuota eismo įvykyje, tame tarpe ir stabdymo žymės. Stabdymo žymių nelabai pamena, bet viskas yra fiksuota nuotraukose. Nepasakys, ar buvo kalba apie tai, kad automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“ užvažiavo ant bortelio ir paskui nuo jo nuvažiavo. Iš apgadinimų matėsi, kad smūgis tikrai turėjo būti, nes ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilyje šakė tikrai taip lengvai nebūtų išlūžusi, reiškia, kažkur tikrai trenkėsi. Ar į stulpą, bet jo niekur nebuvo, tai tada galėjo užvažiuoti ant bortelio. Transporto priemonės tikrai buvo sustojusios ne toje vietoje, kurioje susidūrė, nes buvo pavažiavę apie 20-30 m. Iš praktikos žino, kad čia tikrai buvo kažkoks konfliktas, vieni prieš kitus lenktyniavo. Ką jie ten darė, nežino, bet paskatos galėjo būti chuliganiškos. Žiūrėjo, kad gal kameros yra, bet kamerų niekur nebuvo. Įdomiausia, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilis buvo minimas jiems jau ir prieš tai keliuose pranešimuose, kad ten ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja pranešė, jog ją persekioja ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilis. Aišku, negali kaltinti ir to ,,(duomenys neskelbtini)“, dėl to ir formino eismo įvykį. Gal ir ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilis kažkiek kaltas, negali kaltinti nei tos, nei tos pusės. Reikia žiūrėti paaiškinimus, ar buvo kažkoks manevravimas, greitas stabdymas, nes jis nepamena. Nepasakys, dabar nepamena, kuris pareigūnas ėmė paaiškinimus, kadangi kuomet pareiškėjai būna blaivūs, tai duoda patiems rašyti paaiškinimus, tik pasako, kokie pagrindiniai dalykai turi atsispindėti. Vienas formino eismo įvykį, o kitas dirbo su tais paaiškinimais. Jie išsikvietė ir kelių policijos ekipažą, kurie daugiau dirba su eismo įvykiais, o jie tai patrulių rinktinė, dėl to daugiau reaguoja į iškvietimus ir mažiau į eismo įvykius. Kuomet būna tokie eismo įvykiai, kai abi pusės nesutinka, jie formina eismo įvykį. Kai žmogus užsibrėžęs savo, tai su kalte nesutinka. Tokių begalė, per dieną turi gal po 5. Tačiau labai sunku išaiškinti tokius įvykius, nes registratorių arba kamerų nėra. Kai neišsiaiškina, kas yra atsakingas už eismo įvykį, tai aiškinasi tie, kas tiria eismo įvykius. Jei jie būtų neįsikišę, tai greičiausiai tarp tų dviejų automobilių keleivių būtų buvęs ir fizinis konfliktas. Kadangi jie žadėjo tuos, kurie buvo ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilyje, vežtis į komisariatą. Jie ten visi vieni ant kitų labai šaukė. Kaip suprato, ten konfliktas buvo iš anksčiau, dėl kažkokių nuoskaudų.
Liudytoja M. P. teisme parodė, kad buvo eismo įvykis (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurio metu susidūrė du automobiliai ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“. Nesusitarė, kuris kaltas dėl eismo įvykio, todėl buvo suforminta eismo įvykio medžiaga, kurią ji gavo, ir tada buvo surašytas protokolas B. B. dėl eismo įvykio. Remiantis visa eismo įvykio medžiaga: abejų dalyvių paaiškinimais, eismo įvykio fotonuotraukomis, automobilių apgadinimais, kaip stovėjo automobiliai po eismo įvykio, buvo priimtas toks sprendimas ir surašytas administracinis nurodymas B. B.. Pradžioje stovėjo automobiliai, iš panoraminės nuotraukos matosi eismo įvykyje dalyvavę abu automobiliai, juos atstūmus atgal, gaunasi taip, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ mažų mažiausiai stovi ant skiriamosios juostos, tai reiškia, jog jis turėjo būti šiek tiek pasisukęs kairiau važiuodamas pirma eismo juosta. Dėl pačių sugadinimų, jei ,,(duomenys neskelbtini)“ būtų keitusi važiavimo kryptį, tai jos apgadinimai būtų ne priekiniai šoniniai, o būtų apgadintas bamperis ir būtų kliuvę žibintui. Sunkoka paaiškinti, kai neturi tų nuotraukų priešais save. Tai pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis sprendė, kokį sprendimą priimti. Abi vairuotojos buvo apklaustos papildomai, nes pirminiai paaiškinimai buvo labai abstraktūs. Kiek atsimena B. parodymus, tai buvo, kad važiavo ir pajuto smūgį į galinę dalį. Modeliuojant eismo įvykio situaciją su mašinėlėmis, kurias turi kabinete ir kurias visada duoda vairuotojams, jog jie pamodeliuotų, kaip viskas buvo, kaip trenkėsi automobiliai, su kuria dalimi, į kurią dalį kito automobilio, tai buvo tiesiog vienas automobilis paskui kitą ir smūgis į galą. Pirmiausiai, tai neatitiko eismo įvykio aplinkybių, nes sugadinimai toli gražu ne tokie, ne į tas vietas, kaip ji parodė. Abi vairuotojos buvo perklaustos, paaiškinimai yra. Dabar jau žodis į žodį neatsimins, kaip kas ką surašė, bet B. atsitrenkė ir nieko daugiau nežino. Kas jai dar užkliuvo B. paaiškinime, kad kai jos paklausė, ar ji matė iš paskos važiuojantį ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį per galinio vaizdo veidrodėlį, ji atsakė, kad kažkokią korpuso dalį matė, ir tada smūgis. Jeigu atitraukus automobilius į galimą eismo įvykio vietą, kaip nurodė abi pusės, tai gaunasi mažų mažiausiai, jog ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo užvažiavęs savo galiniu kairės pusės ratu ant skiriamosios juostos. Kas liečia eismo įvykių tyrimą, vien tyrimą kabinete, gaunant eismo įvykio medžiagas, ji turi 3 metų darbo patirtį, o policijos tarnyboje jau dirba 7 metus. Pati eismo įvykio priešistorė dar įvyko (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelėje, tada ten galimai įvyko kažkoks konfliktas tarp abiejų automobilių vaikinų. Tą informaciją patikrino ir duomenų bazėje, kad buvo pranešimas apie konfliktą. Automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ ir automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ keleiviai vaikinai konfliktavo. Dar automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“ galimai persekiojo „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Kai apklausinėjo ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotoją, ji nurodė, kad jie norėjo juos užblokuoti, manevravo keisdami važiavimo kryptį iš pirmos eismo juostos į antrą mažiausiai penkis kartus. Patikrinus duomenų bazę, ta informacija buvo teisinga. Dar viena prielaida, kad tas manevravimas tikrai galėjo būti toks nesaugus. Daugiau visos aplinkybės nurodytos abiejų vairuotojų paaiškinimuose, kaip ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilis nuo smūgio trenkėsi į bortelį, šoko nuo bortelio ir metėsi link dešinės pusės, daugiau link skiriamosios juostos. Matyti nuotraukose, kaip jos abi po eismo įvykio sustoja. Automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotojos paaiškinimai pagal sumodeliavimą atitiko eismo įvykio aplinkybes. Pats eismo įvykis galėjo įvykti dėl to, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilis, manevruodamas iš pirmosios eismo juostos į antrą eismo juostą, kliudė minėtą ,,(duomenys neskelbtini)“, dėl ko ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo smūgio trenkėsi į bortelį, atšoko nuo bortelio ir metėsi į dešinę pusę, o ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilis atšoko taip, kaip matosi įvykio nuotraukose. Dėl to ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilis galėjo būti ,,(duomenys neskelbtini)“ automobiliui nematomoje zonoje, ,,mirties zonoje“, todėl ji galėjo nepamatyti atvažiuojančio ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilio. Jei tas manevravimas išties buvo, keletą kartų iš dešinės į kairę, iš kairės į dešinę, tai tos visos aplinkybės kaip ir atitinka. Pats susidūrimas eismo įvykio metu įvyko antroje eismo juostoje, kadangi nuotraukose buvo matyti šukės, pabirusios antroje eismo juostoje. Automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“ tikrai buvo antroje eismo juostoje, o automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“ tikėtina, kad rikiavosi ir mažų mažiausiai buvo ant skiriamosios juostos. Padaryti ekspertizę kaltei nustatyti minčių nebuvo kilę, kadangi duomenų buvo pakankamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. Ši norma yra blanketinė, t. y. šios normos dispozicijoje daroma nuoroda į kitą norminį aktą, šiuo atveju – KET. Formuluojant kaltinimą B. B., tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek 2020-08-31 nutarime, buvo nurodyta, kad B. B. pažeidė KET 9 ir 101 punktų reikalavimus.
KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punktas sako, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Aptartas teisinis reguliavimas aiškiai nurodo, kokių veiksmų turi imtis transporto priemonę vairuojantis asmuo, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, kad būtų išvengta nuostolingų padarinių.
B. B. tiek teikdama skundą, tiek teismo posėdžio metu neigė padariusi administracinį nusižengimą ir pažeidusi KET. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismui aiškino, kad buvo pirmoje juostoje, nekeitė savo važiavimo krypties, ir D. P. į ją atsitrenkė, ji važiuodama nežiūrėjo pro veidrodėlį, nes negalvojo, kad tokia situacija bus, ir tada į ją atsitrenkė, nematė, kur tuo metu buvo kita transporto priemonė, ji pati nekeitė važiavimo krypties, visą laiką važiavo tiesiai, mano, kad automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja pažeidė KET, nes netinkamai manevravo, todėl į ją ir atsitrenkė, kai pajautė smūgį, tada pradėjo stabdyti savo automobilį, jokių papildomų manevrų neatliko, važiavo pirma eismo juosta. Iš esmės analogiškas aplinkybes B. B. nurodė ir rašydama paaiškinimus policijos pareigūnams. Tačiau teismas tokius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus atmeta ir jais nesiremia, vertindamas juos kaip gynybinę poziciją, siekiant save atriboti nuo įvykio ir taip išvengti administracinės atsakomybės. Šiuo atveju paminėtina, jog tokių paaiškinimų nepatvirtina kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme.
Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji D. P. parodė, kad B. B. vairuojamas automobilis pradėjo ją persekioti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, tada ji pasisuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, važiavo pirmoje juostoje, ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilis ją apvažiavo antra eismo juosta ir grįžo į pirmą juostą, tuomet ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilis pradėjo manevruoti per abi juostas, tada vėl grįžo į pirmą juostą, ji pagalvojo, kad apvažiuos juos antra eismo juosta, kuomet ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilis buvo pirmoje juostoje, tačiau, kai ji buvo ties ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilio galiniu ratu, jie staigiai išlindo ir jai užkišo visą kampą, ji pradėjo stabdyti, nuo to smūgio iš karto užšoko ant bortelio, kuris buvo kairėje pusėje, antroje juostoje. Šiuo atveju paminėtina, jog iš esmės analogiškas aplinkybes D. P. nurodė ir rašydama paaiškinimą tyrimo metu. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais nukentėjusiosios duotais parodymais, nes, kaip matyti, ji parodymus teismui davė būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Dar daugiau, jos parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga. Tai, kad būtent ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilis vinguriavo po kelią nukentėjusioji po įvykio papasakojo ir savo draugui L. J., kuris teisme apklaustas kaip liudytojas tvirtino, jog jam pasakojo, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ visaip manevravo po kelią.
Liudytojas A. J. J. teisme parodė, kad, kaip pasakojo ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotoja, ji buvo spaudžiama prie bortelio, jis matė, jog „(duomenys neskelbtini)“ automobiliui buvo nubrozdintas priekinis kairės pusės ratlankis su ratu, buvo išlūžusi tos transporto priemonės dešinės pusės priekinė šakė, todėl sprendė, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilis spaudė į kairę pusę link bortelio ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį, tokią išvadą daro iš praktikos, nes pats yra turėjęs eismo įvykių, matėsi, kaip nubrozdinta, todėl dėl įvykio galėjo būti kaltas „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas. Analogiškas aplinkybes teismui patvirtino ir liudytoja apklausta policijos pareigūnė M. P., kuri teigė, kad iš panoraminės nuotraukos matosi eismo įvykyje dalyvavę abu automobiliai, juos atstūmus atgal, gaunasi taip, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ mažų mažiausiai stovi ant skiriamosios juostos, tai reiškia, jog jis turėjo būti šiek tiek pasisukęs kairiau važiuodamas pirma eismo juosta, dėl pačių sugadinimų, jei ,,(duomenys neskelbtini)“ būtų keitusi važiavimo kryptį, tai jos apgadinimai būtų ne priekiniai šoniniai, o būtų apgadintas bamperis ir būtų kliuvę žibintui. Be to, liudytoja taip pat tvirtino, jog modeliuojant eismo įvykio situaciją su mašinėlėmis, kurias turi kabinete ir kurias visada duoda vairuotojams, jog jie pamodeliuotų, kaip viskas buvo, kaip trenkėsi automobiliai, su kuria dalimi, į kurią kito automobilio dalį, tai, kiek atsimena B. parodymus, ji važiavo ir neva pajuto smūgį į galinę dalį, tačiau tokie jos parodymai neatitiko eismo įvykio aplinkybių, nes sugadinimai toli gražu ne tokie, ne į tas vietas, kaip ji parodė. Tuo tarpu, kaip teigė teisme liudytoja apklausta pareigūnė M. P., automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotojos paaiškinimai pagal sumodeliavimą atitiko eismo įvykio aplinkybes, pats eismo įvykis galėjo įvykti dėl to, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilis, manevruodamas iš pirmosios eismo juostos į antrą eismo juostą, kliudė minėtą ,,(duomenys neskelbtini)“, dėl ko ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo smūgio trenkėsi į bortelį, atšoko nuo bortelio ir metėsi į dešinę pusę. Dar daugiau, M. P. teigė, kad tokios įvykio aplinkybės matosi ir įvykio nuotraukose, pats susidūrimas eismo įvykio metu įvyko antroje eismo juostoje, kadangi nuotraukose buvo matyti šukės, pabirusios antroje eismo juostoje.
Teismas remiasi tokiais liudytojų parodymais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Liudytojai A. J. J. ir M. P. teisme parodymus davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, byloje nenustatytas šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis nepagrįstai apkaltinti B. B. administracinio nusižengimo įvykdymu. Dar daugiau, šių liudytojų parodymai sutampa ne tik su nukentėjusiosios D. P. parodymais, bet ir su kita bylos medžiaga. Iš 2021-01-21 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojos D. P. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Tuo tarpu nurodytoje eismo situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoja B. B. keitė važiavimo kryptį į kairę pusę prieš kairiau jos artėjusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, sudarė kliūtį minėto automobilio judėjimui bei su juo susidūrė, ir techniniu požiūriu tai buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Netikėti ekspertizės aktu teismas neturi jokio pagrindo. Ekspertizės aktą surašė ekspertas, turintis reikiamų žinių, net 18 metų ekspertinio darbo stažą. Be to, šis ekspertas ekspertizės aktą surašė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. nuostatas. Dar daugiau, byloje nenustatyta jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad ekspertas galėtų būti šališkas ar kitaip suinteresuotas bylos baigtimi. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus eksperto kompetenciją, tai, kad nenustatyta jokių prieštaravimų tarp ekspertizės akto ir aukščiau paminėtų nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų, teismas remiasi ekspertizės aktu visa apimtimi.
Šiuo atveju paminėtina, kad teismo posėdžio metu liudytojais buvo apklausti ir su administracinėn atsakomybėn patraukta B. B. automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ važiavę asmenys, t. y. V. M. ir L. T.. Pastarieji teismui tvirtino, jog prieš susiduriant automobiliams, B. B. vairuojamas automobilis buvo pirmoje eismo juostoje, B. B. nekeitė važiavimo krypties, kai važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, nevinguriavo po kelią, nemanevravo. Tačiau teismas tokiais šių liudytojų parodymais nesiremia ir juos atmeta, nes, kaip rodo bylos medžiaga, jie yra B. B. draugai, kas reiškia, jog jie gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi, dėti pastangas, kad B. B. išvengtų administracinės atsakomybės, be to, jų parodymai prieštarauja tiek nukentėjusiosios D. P. parodymams, tiek nešališkų liudytojų A. J. J. ir M. P. parodymams, kuriuos teismas traktuoja kaip patikimus, tiek ir bylos rašytinei medžiagai, tame tarpe ir 2021-01-21 ekspertizės aktui. Tuo pačiu atkreipiant dėmesį ir į pačios B. B. paaiškinimus, kad šie asmenys konkrečiai nematė, kas atsitiko įvykio metu.
Dar daugiau, nors B. B. ir nurodė, kad D. P. visiškai nepažįsta, o jos vairuojamo automobilio „(duomenys neskelbtini)” iki autoįvykio taip pat nebuvo mačiusi, ir jis jai nėra žinomas, šio automobilio persekioti ar kitaip trukdyti jo eismui neturėjo jokio tikslo, tačiau bylos medžiaga liudija priešingai. Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji D. P. patvirtino, kad jie visi buvo (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, kai ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilio savininkas pradėjo prie jos kabinėtis, jos draugas pradėjo ją ginti, tada ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilio savininkas iš karto pradėjo pulti ant jos draugo, jos draugas pradėjo bėgti, todėl jį vijosi, bet jis kažkur pabėgo, tada „(duomenys neskelbtini)“ mašina važiavo ieškoti jos draugo, ji su mašina važiavo iš paskos, kai jie ir ją pradėjo persekioti, ji buvo išsigandusi, dar gaudė ir jos draugą, todėl jos brolis D. P., buvęs su ja mašinoje, paskambino į VPK ir pasakė, kad juos persekioja, policijoje yra užfiksuota, nes po to pranešimo maždaug po trijų minučių ir įvyko ta avarija. Tokias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad pradžioje policijos komisariate buvo gauti iškvietimai, jog (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje vyksta muštynės, užpulti asmenys, po to buvo gautas pranešimas apie tai, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilis persekioja ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį, ir po kelių minučių įkrito kitas pranešimas, kad yra įvykęs eismo įvykis, kuriame, kaip paaiškėjo, dalyvavo tie patys asmenys, patvirtino ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. J. J. ir M. P.. Tokie duomenys dar kartą neleidžia teismui B. B. paaiškinimų traktuoti kaip nuoširdžių ir atskleidžia kilusio konflikto priežastis, kurios baigėsi eismo įvykiu.
Išnagrinėjus B. B. pateikto skundo argumentus, jos duotus paaiškinimus teismui, išanalizavus bylos medžiagą, patikrinus visus byloje esančius įrodymus, teismui nekyla jokių abejonių, kad institucija, turinti teisę atlikti nusižengimo tyrimą, faktines aplinkybes, reikšmingas nusižengimui kvalifikuoti ir B. B. kaltei pagrįsti, nustatė išsamiai, visapusiškai, nešališkai ir objektyviai, bei priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutarimą, todėl jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
ANK 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
ANK 417 straipsnio 3 dalis numato, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių. Bylos aplinkybės rodo, kad B. B. buvo paskirta bauda, kuri atitinka sankcijoje numatytą baudos vidurkį, kuris yra 75 Eur, ir buvo taikytas administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo skyrimas 2 mėnesių laikotarpiui, kuris atitinka ANK 417 str. 8 d. numatytą vidurkį. Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas pagrįstai nenustatė B. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nors iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad B. B. administracine tvarka 5 metų laikotarpyje dėl KET nesilaikymo bausta nebuvo, tačiau šio administracinio nusižengimo įvykdymo metu ji neturėjo nei 2 metų vairavimo stažo, savo elgesiu kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, savo veiksmų kritiškai nevertino. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad skundžiamu nutarimu B. B. pagrįstai nustatytas baudos dydis, lygus ANK 417 straipsnio 3 dalies sankcijos vidurkiui bei administracinio poveikio priemonės terminas.
Esant tokioms aplinkybėms, B. B. skundas netenkintinas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto D. R. 2020-08-31 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas
nutaria:
B. B. skundo netenkinti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto D. R. 2020-08-31 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.