Kauno apygardos teismo nutartis

2009-06-22 · Civilinė byla Nr. 2S-998-413/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-22
Bylos Nr.
2S-998-413/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Gintautas Koriaginas, Leonas Jachimavičius
Skolininkas
UAB „GK projektai“
Kreditorius
AB DnB NORD banko, Danske Bank A
Civilinė byla Nr. 2S-998-413/2009;
pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Narkevičiūtė;
procesinio sprendimo kategorijos: 128.17.; 121.14.; 122.2.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Leono Jachimavičiaus ir Nijolios Indreikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės UAB „GK projektai“ atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. H2-6326-285/2009 pagal kreditorių AB DnB NORD banko ir Danske Bank A/S Lietuvos filialo pareiškimą skolininkei UAB „GK projektai“ dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

kreditoriai pareiškimu (b. l. 1-3) prašė išieškoti iš skolininkės UAB „GK projektai“ 919 606,34 EUR skolą bei 128 Lt žyminį mokestį iš 2007-12-20 Hipotekos lakštu įkeistų skolininkės nekilnojamojo turto objektų, t. y. sklypo (unikalus Nr. 1901-0186-0046) ir sandėlių (unikalūs Nr. 1991-7006-9020, Nr. 1991-7006-9031, Nr. 1991-7006-9042), esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodė, kad 2006-01-20 Kreditavimo sutartimi Nr. 1100-05 TV su vėlesniais jos pakeitimais (toliau – Sutartis) kreditoriai lygiomis dalimis suteikė skolininkei 1 809 290 EUR kreditą. Visą paimtą kreditą bendrovė turėjo sugrąžinti iki 2009-05-20, tačiau, skolininkei tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas 2008-12-23 raštu Nr. 878566, o kreditorius AB DnB NORD bankas 2009-01-14 raštu Nr. 30.58.17/221 Sutartį vienašališkai nutraukė. Užtikrinant prievolių tinkamą įvykdymą, 2007-01-20 Hipotekos lakštu (identifikavimo kodas 02/1/2006/0002193) skolininkė kreditoriams įkeitė aukščiau paminėtą turtą, iš kurio kreditoriai prašo išieškoti negrąžinto kredito dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nutartimi (b. l. 49-50) buvo areštuotas aukščiau paminėtas skolininkės turtas, o skolininkė įspėta, kad jei ši skolos negrąžins per 1 mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių. Skolininkei nesumokėjus skolos per nustatytą terminą, kreditoriai pakartotiniu pareiškimu (b. l. 58-59) kreipėsi į teismą ir prašė išieškoti iš skolininkės 930 502,32 Eurų negrąžinto kredito, 128 Lt žyminį mokestį ir 9 proc. metines palūkanas, numatytas Sutartyje, nuo 892 768 Eurų nesugrąžinto kredito dalies, skaičiuojant palūkanas nuo pareiškimo padavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo bei parduoti iš varžytynių skolininkės įkeistą aukščiau paminėtą turtą.

Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi (b. l. 89-90) tenkino kreditorių prašymą ir nutarė priverstinai išieškoti iš skolininkės įkeisto turto 930 502,32 Eurų negrąžinto kredito, 128 Lt žyminį mokestį, 9 proc. metines sutartines palūkanas už negrąžinto kredito dalį nuo 2009-03-30 iki visiško skolos išieškojimo bei parduoti iš varžytynių skolininkės įkeistą aukščiau paminėtą turtą.

Teismas nustatė, kad 2006-02-23 hipotekos lakštu (identifikavimo kodas 02120060002193) su vėlesniais pakeitimais skolininkė, užtikrindama 1 809 290 Eurų paskolos, suteiktos jai pagal Sutartį, įvykdymą, įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį aukščiau paminėtą turtą, kurio vertė yra 6 330 000 Lt. Kreditoriaus AB DnB Nord bankas reikalavimą sudaro 446 384 Eurų negrąžinto kredito, 7 614,49 Eurų palūkanų, 15 138,36 Eurų nesumokėtų delspinigių, viso 469 133,85 Eurų. Kreditoriaus Danske Bank A/S reikalavimą sudaro 446 384 Eurų negrąžinto kredito, 5 990,44 Eurų palūkanų, 8 994,03 Eurų delspinigių, viso 461 368,47 Eurų. Teismas konstatavo, kad skolininkė laiku negrąžino kredito dalies, ginčo dėl paties kredito dydžio nėra, todėl skola išieškotina priverstinai iš skolininkės įkeisto turto.

Šalies argumentai

Skolininkė atskiruoju skundu (b. l. 95-97) prašo Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti.

Skolininkė nesutinka su teismo išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl skolos dydžio, kadangi Vilniaus apygardos teisme yra sprendžiamas ginčas dėl skolos pagal kreditorių ieškinį skolininkei bei UAB „Ranga IV investicijos“. Iš Turto arešto akte (numeris 0109003299) esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3529-553/2009 pagal kreditorių reikalavimą areštavo skolininkės bei UAB "Ranga IV Investicijos“ turtą bendrai 3 000 000 Lt sumai. Tai rodo, kad ginčas dėl skolos dydžio egzistuoja. Kreditoriai, reikšdami reikalavimus skolininkei teisme, ir kartu siekdami pasinaudoti įkeisto turto pardavimu, piktnaudžiauja savo teisėmis.

Atsiliepimas

Kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 113-114) prašo Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais motyvais:

1. pagal kreditorių turimą informaciją, įkeisto turto rinkos vertė priverstinio pardavimo atveju būtų tik 925 002 Lt, t.y. daugiau nei tris kartus mažesnė nei skolos suma. Todėl kreditoriai, siekdami kuo efektyviau apginti savo teisėtus interesus ir susigrąžinti skolą, kartu pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo ginčo teisenos tvarka Vilniaus apygardos teisme,

2. skolininkė nepagrįstai teigia, kad kreditoriai savo veiksmais patvirtina ir pripažįsta, jog tarp šalių egzistuoja teisinis ginčas dėl skolos dydžio. Skola atsirado iš kredito sutarties, o skolininkei geranoriškai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, kreditoriai pasinaudojo įstatymo jiems suteikta teise kreiptis į teismą dėl jų teisų pažeidimo ir kartu pareikalauti skolą grąžinti priverstine tvarka,

3. skolininkė nepagrįstai teigia, kad kreditoriai piktnaudžiauja savo teisėmis, kadangi kreditoriai įgyvendina savo pažeistas teises ir taip elgdamiesi siekia apsaugoti savo teises ir išlaikyti kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą.

Kreditorius AB DnB NORD bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 116-118) prašo Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais motyvais:

1. skolininkė neginčija skolos fakto ir skolos dydžio, neneigia, jog skola kreditoriams nesugrąžinta, nepateikia jokių įrodymų, kad būtų užginčytas 2006-02-23 hipotekos lakštas Nr. 021220060002193 su vėlesniais jo pakeitimais. Esant tokioms aplinkybėms ir skolininkei nevykdant prievolės, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Hipotekos kreditoriaus teisė patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto galėtų būti paneigta tik skolininkei nuginčijus hipotekos lakštą, arba įrodžius, kad skolą ji sugrąžino. Įrodymų apie tokias aplinkybes skolininkė nepateikia, ginčo dėl prievolės fakto ir dydžio nėra, todėl ir naikinti teismo nutartį nėra pagrindo,

2. 2006-01-20 kreditavimo sutarties Nr. 1100-05TV įvykdymas užtikrintas ne tik hipoteka, bet ir kitomis užtikrinimo priemonėmis, jų tarpe UAB „Ranga IV investicijos“ laidavimu (2008-01-21 susitarimo Nr. 2 4 punktas). Laiduotojo UAB „Ranga IV investicijos“ prievolė nėra užtikrinta hipoteka ar įkeitimu, o kreditorius turi teisę ir teisėtą interesą išieškoti priteistą skolą kuo greičiau ir ekonomiškiau tiek iš skolininko, tiek iš laiduotojo turto kartu ar atskirai. Paduodamas ieškinį Vilniaus apygardos teismui, kreditorius teisėtomis priemonėmis siekia, kad už skolą atsakytų visi atsakomybę prisiėmę asmenys, jų tarpe ir laiduotojas,

3. skolininkė, užtikrindama prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymą, įkeitė bankui nekilnojamąjį turtą, tačiau šio turto rinkos vertė priverstinio pardavimo atveju 2009-01-19 nepriklausomo turto vertinimo duomenimis buvo tik 925 003 Lt, todėl kreditoriaus reikalavimams patenkinti įkeisto turto nepakanka. Be to, teisminėje praktikoje laikomasi taisyklės, kad teisė išieškoti iš įkeisto turto yra absoliuti ir neginčijama,

4. skolininkė nepagrįstai teigia, kad kreditoriai piktnaudžiauja savo teisėmis, kadangi piktnaudžiavimas teise yra tada, kai be pagrindo pažeidžiamos ar suvaržomos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, arba daroma žala kitiems asmenim. Skolininkė neįrodė, kad ji tinkamai įvykdė prievolę, o tokiu atveju, nėra pagrindo konstatuoti, jog kreditorius piktnaudžiauja teise.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-01-20 Kreditavimo sutartimi Nr. 1100-05 TV su vėlesniais jos pakeitimais kreditoriai AB DnB NORD bankas ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas lygiomis dalimis suteikė skolininkei 1 809 290 EUR kreditą, kurio grąžinimas buvo užtikrintas įkeistu skolininkės turtu bei juridinio asmens UAB „Ranga IV investicijos“ laidavimu. Visą paimtą kreditą skolininkė turėjo sugrąžinti iki 2009-05-20, tačiau skolininkei tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas 2008-12-23 raštu Nr. 878566, o kreditorius AB DnB NORD bankas 2009-01-14 raštu Nr. 30.58.17/221 Kreditavimo sutartį vienašališkai nutraukė.

Skolininkė atskirąjį skundą grindžia tuo, kad kreditoriai, teismuose reikšdami ir turtinius reikalavimus skolininkei, ir siekdami pasinaudoti įkeisto turto pardavimu, piktnaudžiauja savo teisėmis. Kolegija nesutinka su tokia skolininkės pozicija, kadangi hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis). Šiuo atveju, skolininkei neįvykdžius savo prievolių, kreditoriai įgijo teisę Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir terminais kreiptis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, t. y. reikalauti, kad sutartį pažeidusi šalis grąžintų kreditoriams tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlygintų nuostolius, sumokėtų netesybas. Kaip matyti iš bylos duomenų, skolininkės prievolių įvykdymas kreditoriams buvo užtikrintas ne tik hipoteka, bet ir papildoma prievole – laidavimu. Taigi, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju kreditoriai, pareiškę reikalavimą priverstinai išieškoti nesumokėtą skolą iš jiems įkeistų nekilnojamųjų daiktų, neprarado teisės pareikšti ieškinį ir kitam bendraskoliui, t.y. laiduotojui UAB „Ranga IV investicijos“. Skolininkės nuomone, faktas, jog Vilniaus apygardos teisme yra sprendžiamas kreditorių AB DnB NORD bankas ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir laiduotojo UAB „Ranga IV investicijos“ ginčas dėl skolos išieškojimo rodo, kad egzistuoja ginčas dėl pačios skolos dydžio. Kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija, kadangi šiuo atveju kreditoriai tik pasinaudojo CPK 6.81 str. 1 d. įtvirtinta solidaria laiduotojo atsakomybe bei kreditorių teise išsiieškoti skolas tiek iš pagrindinio skolininko, tiek iš kito solidaraus skolininko – laiduotojo. Kolegija atmeta kaip nepagrįstą ir skolininkės argumentą, kad tokiais veiksmais kreditoriai piktnaudžiauja savo teisėmis. Skolininkei neginčijant fakto, kad ji pinigines prievoles vykdė tinkamai ir kad kreditoriai nepagrįstai nutraukė sutartį, laikytina, kad kreditoriai įgijo teisę įgyvendinti savo teises tiek iš hipotekos, tiek iš laidavimo teisinių santykių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 290-292 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Gintautas KoriaginasLeonas JachimavičiusNijolia Indreikienė