Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. M., išnagrinėjusi V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M., būdamas 2014-07-17 nutarimu baustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, pakartotinai 2015 m. balandžio 30 d., apie 23.44 val., vairavo automobilį „Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 1,66 promilės girtumas, be to, neturėdamas teisės vairuoti, nesugebėjo pasirinkti saugaus greičio bei sustabdyti automobilio, todėl atsitrenkė į priekyje sustojusius automobilius „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Golf“, valst, Nr. (duomenys neskelbtini) juos apgadino, įvykio vietoje nepasiliko ir pasišalino iš jos. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 126, 219, 220 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 130² straipsnyje.

Teismo posėdyje apklausiamas administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. parodė pilnai pripažįstantis savo kaltę. Teisės vairuoti neturi, ją prarado dar 2010 m., ir nors atėmimo terminas baigėsi jau seniai, tačiau taip ir neprisiruošė iš naujo jas išsilaikyti (tiek dėl laiko trūkumo, tiek dėl apsileidimo). Daugmaž prieš mėnesį ar pusantro iki nagrinėjamo įvykio įsigijo automobilį „Rover“, kadangi transporto priemonė jam reikalinga darbe (užsiima individualia veikla, gamina šakočius, gilių kavą). Galvojo susirasti kokį žmogų, padirbsiantį vairuotoju, tačiau to nepadarė ir tą dieną, t. y. 2015-04-30, pats nurodytu automobiliu vyko į Vilnių. Mieste vartojo alkoholį (kur tiksliai, neatsimena, atrodo, bare). Važiuodamas Pylimo gatve, nesilaikė saugios distancijos, nespėjo sustabdyti automobilio ir trenkėsi į priekyje stovėjusių automobilių (jų markių neatsimena) galines dalis. Suprato, kad padarė eismo įvykį, apgadino svetimus automobilius, tačiau tų apgadino neapžiūrinėjo. Išlipo iš automobilio ir pasišalino. Sunku paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Tuo metu buvo neblaivus, galvojo, jog paaiškinimo surašyti nesugebės, be to, paliko automobilį, dėl ko manė, kad nukentėjusieji dokumentus užsipildys patys, jo automobilis liko vietoje, valstybiniai numeriai buvo matomi. Tiesą sakant, aplinkybes prisimena sunkiai. Dėl tokių savo veiksmų gailisi. Jo pajamos yra nenuolatinės, užsiima individualia veikla, iš kurios vasarą gauna daugiau pajamų (apie 1 000 Eur), žiemą perpus mažiau. Turi nesumokėtų baudų už ankstesnius pažeidimus, nelabai žino, kiek konkrečiai, tačiau nesumokėtų skolų suma yra tikrai didelė. Kodėl paaiškinime rašė, kad ne jis vairavo, negali pasakyti, to neatsimena.

V. M. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130² straipsnyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus patvirtina byloje esantys įrodymai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta savo kaltę dėl visų jam inkriminuojamų pažeidimų. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulio V. Š. bei vyr. patrulio A. M. 2015-04-30 tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, jog 2015-04-30, apie 23.44 val., patruliuojant gautas pranešimas, kad Pylimo – (duomenys neskelbtini). susidūrė 3 automobiliai. Atvykus minėtu adresu, buvo rasti trys susidūrę automobiliai: Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „Rover“ vairuotojas po eismo įvykio pasišalino, kitų vairuotojų teigimu, tai buvo apie 40 metų amžiaus vyriškis, dėvėjo mėlynos spalvos marškinėlius ir šortus. Po kurio laiko į įvykio vietą buvo pristatytas pagal požymius atitinkantis vyriškis, kurį vairuotojai atpažino, kaip paaiškėjo tai buvo V. M., kuris pristatytas į 3 PK (b. l. 6, 7). Eismo įvykis taip pat užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 11-12). D. U. 2015-04-30 paaiškinimo duomenimis, jis 2015-04-30, apie 23.45 val., vairavo automobilį „VW Golf“. Jam sustojus (duomenys neskelbtini) gatvėje, staiga iš galo dideliu greičiu atlėkė automobilis ‚Rover“ ir trenkėsi į dešinį automobilio šoną, po to dar trenkėsi į kitą automobilį. „Rover“ vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 13). A. M. 2015-04-30 paaiškinime nurodė 2015-04-30, apie 23.45 val., vairavo automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jam stovint (duomenys neskelbtini) g. prie išvažiavimo, į jo stovinčio automobilio galinę dalį trenkėsi kitas automobilis. Išlipęs pamatė du sudaužytus automobilius. Eismo įvykio kaltininkas buvo stipriai išgėręs ir pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 14-15). Alkotesterio kvito duomenimis, V. M. 2015-05-04, 00.54 val., nustatytas 1,66 promilių girtumas (b. l. 17).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. M., būdamas 2014-07-17 nutarimu baustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, pakartotinai vairavo transporto priemonę neblaivus, nepasirinko saugaus greičio, atsitrenkė į priekyje stovėjusius automobilius bei apgadino abi transporto priemones (automobilio „Rover“ apgadinimas neinkriminuotinas, kadangi ši transporto priemonė V. M. priklauso nuosavybės teise ir nelaikytina svetimu turtu ATPK 127 straipsnio prasme). Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį bei 130² straipsnį. V. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir už tai, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau atsakomybę už šį pažeidimą numatantis straipsnis, taip pat KET punktas protokole nenurodyti. Be to, iš bylos medžiagos esančių duomenų aiškiai matyti, kad V. M. buvo pritaikytas specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas ir, nors šios teisės atėmimo terminas yra jau seniai pasibaigęs, V. M. teisės vairuoti nesusigrąžino, dėl ko yra pilnas pagrindas protokole nurodytus veiksmus vertintini kaip padarytus asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemonę. Pažymėtina, jog ATPK 284 straipsnio nuostatos leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą, pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius. Įstatymas nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo iniciatyva. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad siekiant išvengti neleistinų procesinių staigmenų bei užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą, teismas apie veikos perkvalifikavimo ar galimą griežtesnį veiksmų vertinimą juridine prasme turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir sudaryti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui galimybę gintis nuo naujo kaltinimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2303/2008, 2010 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N261-4335/2010, 2010 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6037/2010 ir kt.). Nagrinėjant bylą teismo posėdyje V. M. buvo informuotas apie tai, kad jo teisinė padėtis gali pasunkėti, t. y. pagal protokole išdėstytas faktines aplinkybes nurodant papildomą jo veiksmų kvalifikaciją pagal ATPK 30 straipsnio 1 dalį, be to, vertinti, kad pažeidimai padaryti asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemonę. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvo paklausta, ar pastarajam reikalingas laikas pasiruošti gynybai, ar jis, žinodamas naujas aplinkybes, nepageidauja pasikviesti atstovą, tačiau V. M. nurodė, kad nei papildomas laikas, nei atstovas jam nėra reikalingi. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė gintis nuo jam inkriminuojamų pažeidimų nebuvo pažeista, o teismas, vadovaudamasis ATPK 282 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ištaiso administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumus, papildomai nurodant, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo teisės vairuoti, taip pat veiksmus papildomai kvalifikuojant pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, tuo pačiu nurodant KET punktą, numatantį asmens, padariusio eismo įvykį, pareigas.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), į tai, kad atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinama V. M. asmenybė (ne kartą baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų). Nors V. M. ir nurodė besigailintis, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pastarasis tos pačios rūšies pažeidimus daro nebe pirmą kartą, kritiškai savo elgesio nevertina, paskirtų baudų nemoka ir toliau kartoja tokį savo elgesį, laiko, kad išreikštas gailestis yra aiškiai deklaratyvus ir nesudaro pagrindo pripažinti ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pažymėtina, jog V. M. padarė šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, apgadino kelias transporto priemones. Iš pastarojo parodymų matyti, kad asmuo savo elgesį vertina pakankamai atsainiai, negali paaiškinti, kodėl per ketverius metus, taip ir nesiėmė jokių veiksmų, siekiant susigrąžinti teisę vairuoti, nors už automobilio vairo sėdo ne kartą, tame tarpe ir būdamas neblaivus. Iš bylos medžiagos ir pastarojo parodymų matyti ir tai, kad dėl jo yra priimta eilė nutarimų, kuriais paskirtų baudų jis nesumokėjo. V. M. teigimu, jis nė nežino, kiek jų iš viso turi, teigia, kad reiktų pradėti jas mokėti, tačiau kol kas to nepadarė. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. yra aiškiai linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, dėl ko, įvertinus padidintą pastarojo pavojingumą, taip pat ribotas galimybes įvykdyti baudą, kurių ankstesniais nutarimais neįvykdė ir kurių paskyrimas nepasiekė administracine nuobauda keliamų tikslų, laikytina esant tikslinga paskirti inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytas griežtesnę administracinę nuobaudą – administracinį areštą, nustatant minimalią galimo skirti arešto trukmę, su transporto priemonės konfiskavimu. Aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir pagal 130² straipsnį netaikyti privalomos administracinės nuobaudos (transporto priemonės konfiskavimo), nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, 127 straipsnio 3 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 130² straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 10 (dešimties) parų administracinį areštą.

V. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 20 (dvidešimties) parų administracinį areštą.

V. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje, ir paskirti jam 20 (dvidešimties) parų administracinį areštą su transporto priemonės – automobilio „Rover 216“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, V. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį bei 130² straipsnį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 20 (dvidešimties) parų administracinį areštą su su transporto priemonės – automobilio „Rover 216“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.