Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Laisvės Aleknevičienės, Danutės Burbulienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Mažosios bendrijos (toliau-MB) „Valranga“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau–UAB) „Alkos energija“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-28 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-242-901/2014pagal ieškovės MB „Valranga“ ieškinį atsakovei UAB „Alkos energija“ dėl skolos, baudos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

1.Teismo sprendimo dalis dėl baudos nepriteisimo yra neteisėta ir nepagrįsta, nemotyvuota, toje sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos bylų nagrinėjimo ir teisės aiškinimo bei taikymo praktikos. Ši sprendimo dalis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Neteisinga teismo išvada, kad ieškovė neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės netesybų, jog kreipimasis į teismą nutraukė baudos skaičiavimą. Baudos paskaičiavimo terminas kreipiantis į teismą buvo nurodytas nuo 2013-05-21 iki 2013-07-17, tačiau byla išnagrinėta tik 2014 metų gegužės mėnesį, todėl, atsižvelgiant į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, 11 600,00 bauda yra ne per didelė ir sąžininga atsakovės atžvilgiu.

2. Teismas, neturėdamas jokio pagrindo, iš viso nepriteisė sutartimi šalių susitartų ir ieškovės protingai sumažintų netesybų ir dėl to pažeidė sutarties šalių, proceso šalių interesų pusiausvyrą ir nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Nepriteisus netesybų iš esmės buvo paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, taip pat buvo paneigti protingos, sąžiningos verslo praktikos reikalavimai.

3. Teismas neteisingai paskirstė tarp proceso šalių bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas teisinio pagrindo, nepriteisė ieškovės naudai sutartinių netesybų, dėl atsakovės UAB „Alkos energija” nesąžiningo elgesio - vengimo atsiskaityti už atliktus darbus, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą.

1.Teismas nepagrįstai ieškovės 2013 m. liepos 5 d. vienašališkai pasirašytą darbų perdavimo pažymą (aktą) vertino galiojančia ir sukeliančia pareigą atsakovei darbus priimti ir atsiskaityti už juos ir teigė, kad Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kuriam įstatyme nenustatyta specialios privalomos formos ir todėl tokiu aktu gali būti laikomas bet koks dokumentas, kuriame fiksuojami darbų rezultato pridavimas ir šio rezultato priėmimas. Teismas neįsigilino, kad nors CK 6.694 straipsnio 4 dalis ir nereglamentuoja akto formos, klaidingai konstatavo, kad aktas gali būti bet koks dokumentas, nes statybos užbaigimą ir statybos darbų rezultato pridavimą, ir šio rezultato priėmimą reglamentuoja ir Statybos įstatymas bei visa eilė statybos techninių reglamentų, ir kurių atitinkamos nuostatos rangovo privalo būti nurodomos atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte, ir tai yra privaloma visiems statybos dalyviams. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad pagal rangos sutarties 1.5. punktą, ir CK 6.694 straipsnio 5 dalį, prieš priimant darbų rezultatą būtinai privalėjo būti atlikti kontroliniai matavimai ir tokiais atvejais darbai gali būti priimami išimtinai tik esant teigiamiems kontrolinių matavimų rezultatams.

2.Teismas nepagrįstai aplinkybę, kad atsakovė priešieškininių reikalavimų ieškovei nereiškė, perdavimo pažymos (akto) neginčijo ir neprašė pripažinti negaliojančia, nei šioje pažymoje (akte) nei atsakovei pateiktoje PVM sąskaitoje–faktūroje nenurodė pastabų dėl darbų trūkumų ar neatliktų darbų, vertino kaip aplinkybę, patvirtinančią ieškinio pagrįstumą.

3.Teismas nepagrįstai teigė, kad užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, tai darė ilgą laiką ir gera valia iš dalies įvykdė atsiskaitymus už atliktus darbus, rodo, kad jis pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų. Kad užsakovas laikėsi sutartinių įsipareigojimų ir teisės normų reikalavimų yra įrodyta dokumentais byloje, bet į tai teismas neatsižvelgė.

4.Teismas nepagrįstai teigė, kad niekuo nepagrįsti atsakovės teiginiai, jog ieškovė privalėjo kartu su darbų perdavimo aktu dar ir suteikti garantiją. Teismas akcentavo tik garantijos suteikimo terminą. Teismas sumaišė sąvokas „garantija“ ir „garantijos suteikimo aktas“. Atsakovė neprivalo pagrįsti ir taip teisėto reikalavimo įrašyto rangos sutarties 2.2.2. punkte ir teisės aktų nustatyta tvarka privalomo įvykdyti ieškovei.

5.Teismas nepagrįstai atsakovės elgesį įvertino kaip be teisėto pagrindo atsisakymą priimti darbus, atliktus pagal 2013-04-24 ieškovės ir atsakovės sudarytą Sutartį Nr. 130424/1R, ir pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktą (pažymą) ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė įgijo teisę reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo. Teismas visai neįvertino atsakovės argumentų, kad elektrinės ALKA-30/5 įrenginys (statinys) - integruota 30 kWp saulės jėgainė yra trečios kartos aukštųjų technologijų renginys, reikalaujantis statybos darbų tikslumo, kas iš anksto buvo numatyta rangos sutarties 1.5. punkte, ir įtvirtinta CK 6.694 straipsnio 5 dalyje, kad prieš priimant darbų rezultatą būtinai privalėjo būti atlikti kontroliniai matavimai ir tokiais atvejais darbai gali būti priimami išimtinai tik esant teigiamiems kontrolinių matavimų rezultatams.

6.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės statyta ALKA-30/5 elektrinė su pastato stoge integruota 30,00 kWp saulės jėgaine, yra veikianti nuo jos įregistravimo VĮ Registrų centre 2013-06-13 ir nepagrįstai nesutiko su atsakovės teiginiais, jog VĮ Registrų centre 2013-06-13 įregistruoti tik elektrinės pastatai.

7.Teismas nepagrįstai atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, jog nebuvo atlikti atsakovės nurodyti 2013 m. birželio 18 d. rašte darbai arba šie darbai atlikti su broku, nepagrįstai motyvuodamas tuo, jog apie ieškovės darbų trūkumus atsakovė pradėjo kalbėti tik ieškovei pareikalavus visiškai atsiskaityti už atliktus darbus, nors turėjo iš karto reikšti ieškovei pretenzijas dėl darbų trūkumų. Teismas neįsigilino į pagrindinį esminį faktą kad byloje be nagrinėjamo atliktų darbų kokybės klausimo, egzistuoja esminis rangovo atliktų darbų kiekybės klausimas.

8.Nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams yra teismo išvada, kad atsakovės užsakymu ir lėšomis 2013-08-07 atlikta ekspertizė be ieškovės atstovų, nors ieškovės direktorius galimai buvo kviečiamas dalyvauti atliekant ekspertizę, yra tendencinga ir vien ja remtis negalima.

9.Teismas nepagrįstai 2013-08-14 UAB „ALKOS energija“, UAB „ALKOS statyba“ ir UAB „BALTIC ELEKTRO GROUP“ su VŠĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ sudarytoje sutartyje dėl elektrinės, kuria atsakovei statė ieškovė numatytus ir atliktus darbus, vertino kaip atsakovės siekį jau po ieškovės atliktų darbų, prisidengus ieškovės darbų trūkumais, padidinti jėgainės pajėgumus, papildomai į pastatą įspraudžiant dar vieną eilę fotomudulių, tai padaryti pasamdžius kitą firmą taip išvengiant sumokėti ieškovei likusią sumą už darbus, nes, pagal sutartį tarp ieškovės ir atsakovės, ieškovė neprivalėjo atlikti papildomų fotomodulių montavimo darbų.

10.Teismas netinkamai įvertino bylos medžiagą, šalių atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė, galimus nežymius darbų trūkumus ištaisė, susitartą darbų rezultatą pasiekė, nes veikianti elektrinė buvo priduota ir įregistruota 2013 m. birželio mėn.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

ir teisiniai argumentai

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo – tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl atliktų darbų perdavimo, darbų kokybės, atsakovo pareigos atsiskaityti pagal sutartį.

Dėl darbų perdavimo-priėmimo pagal statybos rangos sutartį

Statybos rangos sutarties esmė yra ta, kad viena šalis (rangovas) įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį (atlikti kitus statybos darbus), o kita šalis (užsakovas) sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir jį apmokėti (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2013 m. balandžio 24 d. UAB ,,Alkos energija” ir MB „Valranga“ sudarė Sutartį Nr. 130424/1R, kuria užsakovas (atsakovas) pasamdė ieškovą (rangovą) atlikti vienos ALKA-30 elektrinės su pastatų stoguose integruotomis 30,00 kWp saulės jėgainėmis statybos darbus žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), pagal sutarties priede Nr. 1 numatytą darbų aprašą ir detalių specifikaciją vienai elektrinei. Pagal sutartį darbai turėjo būti pradėti 2013-04-25 ir baigti 2013-05-20 (Sutarties 1.2 p.). Iš šalių paaiškinimų matyti, kad darbų vykdymo terminą buvo sutarta pratęsti iki 2013-06-01, raštu sutarties pakeitimų nebuvo padaryta.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas 2013m. birželio 13d. surašė pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę (I t. b.l. 10), išrašė PVM sąskaitą-faktūrą VAL Nr. 2000092 (I t. b.l. 11). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad šiuos dokumentus surašė baigęs rangos darbus ir per atsakovo darbuotoją perdavė juos atsakovui. Atsakovo atstovas J. T. pripažįsta, kad šiuos dokumentus gavo 2013m. birželio 17d., tačiau teigia, kad realiai darbai statybos objekte nebuvo baigti. Iš jo paaiškinimo raštu matyti (II t. b.l. 91-100), kad gavęs minėtus dokumentus, jis 2013m. birželio 18d. parengė raštą (I t. b.l. 96). Minėtame rašte nurodyta, kokie darbai yra nebaigti ir perdavė jį V. A., kad jis pateiktų raštą ieškovo įmonės (duomenys neskelbtini) G. Č.. Ieškovo atstovas G. Č. neigia gavęs tokį raštą, o apklaustas teismo posėdyje liudytojas V. A. patvirtino pasirašęs ant šio dokumento, tačiau jo savo vadovui neperdavęs, nes raštas, jį pasirašius, iš jo buvo paimtas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas įrodinėjo, kad negavo iš ieškovo tinkamo pranešimo apie atliktus darbus, o darbų atlikimo aktas surašytas nebuvo, nes ieškovo pažymos apie atliktus darbus negalima laikyti atliktų darbų perdavimo aktu.

Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Pranešimo forma įstatyme nenustatyta. Pažymėtina, kad CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareiga, t. y. jei kyla kliūčių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis turi imtis visų nuo jų priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Ši pareiga yra esminė vykdant bet kurią sutartį (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Jos laikantis šalys turi galimybę sutarties vykdymą suderinti su nenumatytomis aplinkybėmis, taip išvengti tolesnio jos vykdymo sutrikimų, galimų nuostolių. Atsakovas, teigdamas, kad rangovas pažeidė įstatyme nustatytą pareigą pranešti užsakovui apie pasirengimą priimti darbus, nenurodo, kokia forma ir tvarka turėjo būti atliekamas toks pranešimas, t. y. nesiremia jokiu šalių susitarimu, pagal kurį pranešimas turėtų būti atliekamas laikantis tam tikros tvarkos. Todėl toks atsakovo argumentas nėra pagrįstas, pateikiamas formaliai teigiant faktą, kad pažyma apie atliktus darbus nėra pranešimas apie pasirengimą perduoti darbus. Nors pažymoje nėra detalizuota, kokie darbai buvo atlikti, tačiau šia pažyma ieškovo informavo atsakovą, kad darbai yra baigti ir pridėjo sąskaitą apmokėjimui. Todėl tokių dokumentų pateikimas atsakovui vertinamas kaip pranešimo apie atliktus darbus pateikimas.

Nors atsakovas teigia, kad ieškovas 2013-06-17 nebuvo atlikęs visų rangos darbų, užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Kuria forma turi būti daromas pranešimas, kaip jau buvo minėta, įstatyme nenustatyta. Šalys turi atlikti vizualią objekto apžiūrą, tam tikrais teisės aktuose ar sutartyje nurodytais atvejais – darbų rezultato bandymus. Būtent darbų priėmimo metu užsakovas turėjo galimybę nurodyti neatliktus darbus darbų trūkumus, nustatyti terminus jų pašalinimui. Tuo tarpu atsakovas, kaip užsakovas tokios savo pareigos nevykdė. Atsakovas nereagavo ir į 2013m. liepos 1d. ieškovo pretenziją, kuria jis prašė pasirašyti pažymą apie atliktus darbus (I t. b.l. 12,13), 2013m. liepos 8d. ieškovo pranešimą dėl skolos sumokėjimo (I t. b.l. 15,16). Nors CK 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiose (CK 6.662 straipsnis) ir specialiosiose (CK 6.694 straipsnis) rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose įtvirtintomis atliktų darbų perdavimo ir priėmimo nuostatomis. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Taigi paprastai darbų perdavimo-priėmimo aktas yra dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Nors ieškovo atsakovui pateikta pažyma apie atliktus darbus yra pavadinta ne aktu, o pažyma, šiame dokumente atsakovas nurodė sutartyje numatytus atliktus darbus jų nedetalizuodamas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl šių formalių trūkumų ieškovo pažymą apie atlikus darbus laikė vienašaliu darbų priėmimo –perdavimo aktu, kuris suteikia teisę rangovui kreiptis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas teigė, kad ieškovas atliko darbus nekokybiškai, visų neatliko, jų neperdavė atsakovui, užsakovas (atsakovas) privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtys yra atvejai, nurodyti CK 6.694 straipsnio 6 dalyje, kai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatoma trūkumų, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti; taip pat vienašalis darbų perdavimo aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu užsakovas įrodytų, kad dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę arba nustačius darbų rezultato trūkumus, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, jei šių trūkumų rangovas ir užsakovas negali pašalinti; taip pat kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.652 straipsnio 4 dalis, 6.694 straipsnio 5, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Atsakovas atsisakymą pasirašyti atliktų darbų aktus ir priimti atliktų darbų rezultatą grindžia darbų defektais, tačiau neteigia ir neįrodinėja, kad atliktų darbų rezultato negalima naudoti pagal rangos sutartyje nustatytą paskirtį ir kad nustatytų darbų defektų negalima pašalinti. Byloje nustatyta, kad rangovo įrengtas statybos objektas naudojamos pagal paskirtį, dėl to, atsižvelgiant į tai, jog darbų rezultatą įmanoma naudoti pagal jo paskirtį, dėl to užsakovas negali atsisakyti priimti darbų rezultato.

Dėl rangovo atliktų darbų kokybės ir apmokėjimo už darbus

Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo pagrįstai vienašališkai pasirašytu aktu, pastarasis turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio prievolės vykdymo. Tačiau pagal rangos sutarties apibrėžimą, užsakovas turi pareigą apmokėti rangovui tik už kokybiškai atliktą darbą. Todėl ieškovas turi teisę reikalauti apmokėjimo už atliktus darbus, surašęs vienašalį darbų perdavimo-priėmimo aktą, o atsakovas gali atsikirsti į ieškinį argumentais dėl darbų trūkumo ir patirtų išlaidų trūkumų šalinimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-411/2013). Šiuo atveju atsakovas savo teises gali ginti tiek pareikšdamas priešieškinį, tiek pateikdamas atsiliepimą.

Iš bylos duomenų matyti (I t. b.l. 138-154), kad, atlikus statinio ekspertizę, buvo nustatyti ieškovo darbų trūkumai. Ekspertizės metu buvo paskaičiuota, kad vienoje elektrinėje iš viso elektrinių komplekso atlikta 41,45 procentų darbų, 38,65 procento darbų atlikta su trūkumais, 19,89 procentų - neatlikta. Su trūkumais atlikti darbai vertinami 4665,02 Lt, neatlikti darbai – 2401,92 Lt. Ši ekspertizės išvada nėra nuginčyta kitos ekspertizės išvada, ieškovas nepateikė teismui pakankamai kitų įrodymų, kurie paneigtų šias ekspertizės išvadas. Kad atsakovas darbus atliko nekokybiškai, patvirtina ir atsakovo sudaryta sutartis su VŠĮ ,,Šiaulių Žalgirio jachtklubas‘‘ dėl darbų trūkumų taisymo, sudaryta 2013-08-14 po ekspertizės atlikimo, kurios darbų kainą sudarė 7393,10 Lt (II t. b.l. 11-19). Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad šiuo atveju atsakovas atliko papildomus darbus, o ne broko taisymą, tokia teismo išvada nepagrįsta įrodymais. Nors ieškovas teigia, jog jam nebuvo pranešta apie atliekamą ekspertizę, todėl jis neturėjo galimybės dalyvauti ją atliekant, ši aplinkybė nepaneigia ekspertizės išvadų. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atsakovas nuolat vėluodavo pateikti medžiagas darbams atlikti, tačiau tokie ieškovo teiginiai nepagrįsti įrodymais. Ieškovo teiginiai, kad darbus jam teko pradėti vėliau dėl atsakovo kaltės, sprendžiant dėl atliktų darbų kokybės reikšmės neturi.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas įregistravo elektrinės pastatą Alka- 30/5, dėl kurios statybos bei įrengimo darbų ir vyksta ginčas, kaip baigtą statinį, pateikdamas deklaraciją (I t. b.l. 108). Tačiau atsakovas pripažino, kad deklaracijoje pateikti duomenys neatitiko tikrovės. Atsakovas neneigia, kad, gavęs dokumentus apie statinio įteisinimą, 2013m. birželio 25d. gavo leidimą gaminti elektros energiją elektrinėje Alka -20/5 (I t. b.l. 134). Valstybinės energetikos inspekcijos pažymoje nurodyta, kad elektrinės įvadas, fotomoduliai atitinka projekto, norminių aktų reikalavimus ir gali būti naudojami pagal paskirtį, šioje pažymoje prie pastabų buvo nurodyta TŪB ,,Emo‘‘ pažyma (II t. b.l. 119). Tačiau Valstybinės energetikos inspekcija nurodė, kad negali suteikti informacijos, kas būtent buvo nurodyta pastabose (III t. b.l. 86). Šios aplinkybės rodo, kad institucijos, išdavusios minėtus dokumentus atsakovui, realiai elektrinės neapžiūrėjo. Iš Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos gautos informacijos matyti (III t. b.l. 109,110), kad prašymas dėl leidimo gaminti elektros energiją nagrinėjamas pateiktų dokumentų pagrindu. Byloje nėra įrodymų, kad elektrinė realiai pradėjo veikti nuo 2013-06-13 dienos ir atsakovas nuo šio momento ją naudojo pagal paskirtį, priešingai, iš ekspertizės akto matyti, kad 2013m. rugpjūčio mėnesį elektrinė dar neveikė. Nors atsakovas pripažįsta pateikęs tikrovės neatitinkančią informaciją institucijoms, šiuo atveju civilinė atsakomybė jam neatsiranda.

Teisėjų kolegija pažymi, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės; užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti, taigi rangovo teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą lemia jo pareigos darbus atlikti tinkamai ir laiku įvykdymas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškinio suma, kurią prašo priteisti ieškovas už atliktus darbus, iš esmės atitinka tiek darbų trūkumų pašalinimo išlaidas, tiek ekspertizės akte nurodytą neatliktų ir nekokybiškai atliktų darbų kainą. Kadangi tiek ieškinio suma, tiek neatliktų arba netinkamai atliktų darbų kaina bei defektų šalinimo kaina iš esmės atitinka, ieškovo ieškinio tenkinti nėra pagrindo. Užsakovas neturi pareigos apmokėti rangovui už darbus, kurie yra atlikti nekokybiškai ar visai neatlikti. Kadangi atmestinas ieškovo reikalavimas dėl apmokėjimo už atliktus darbus, nėra įstatyminio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Dėl tų pačių motyvų nėra įstatyminio pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir priteisti ieškovui netesybas – baudą.

Įvertinus byloje esančius įrodymus ir išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo priteista skola ieškovui už atliktus darbus, naikintina dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą, t. y. atmetus ieškinį visiškai, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pirmoje instancijoje patyrė 4000 Lt (1 158,48 Eur) bylinėjimosi išlaidas, sumokėdama advokatei V. S. už dokumentų paruošimą ir atstovavimą teisme (2 tomas, 90 b. l.). Atmetus ieškovės ieškinį, atsakovei UAB „Alkos energija“ iš ieškovės MB „Valranga“ priteistinos 1 158,48 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Byloje buvo patirta 13 Lt (3,77 Eur)procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį atmetus, 3,77 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš ieškovės MB „Valranga“ valstybės naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Patenkinus atsakovės UAB „Alkos energija“ apeliacinį skundą, apeliantė UAB „Alkos energija“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 213 Lt (61,69Eur) žyminį mokestį. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovės MB „Valranga“ atsakovei UAB „Alkos energija“ priteistinos 61,69 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje. Netenkinus ieškovės MB „Valranga“ apeliacinio skundo, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi, kolegija

nusprendžia:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimo dalį dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės MB „Valranga“ atsakovės UAB „Alkos energija“ naudai 1 158,48 Eur (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 48 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 61,69 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 69 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės MB „Valranga“ valstybės naudai 3,77 Eur (tris eurus 77 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme.