- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-20
- Bylos Nr.
- P-261-153-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Alytaus apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Alytaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. rugsėjo 18 d. rašto Nr. 3-1966-(1.15), kuriuo atsakovas atsisakė inicijuoti sprendimų, kurių pagrindu buvo suteikta asmeninio ūkio žemė G. S. ir atkurtos nuosavybės teisės į turėtą žemę V. V. A., panaikinimą ir prašė įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją atlikti veiksmus, t. y. inicijuoti sprendimų, kurių pagrindu buvo suteikta asmeninio ūkio žemė G. S. ir atkurtos nuosavybės teisės į turėtą žeme V. V. A., panaikinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. S. prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo skundą tenkinti bei įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją inicijuoti sprendimų, kurių pagrindu buvo suteikta asmeninio ūkio žemė G. S. ir atkurtos nuosavybės teisės į turėtą žeme V. V. A., panaikinimą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas už advokato pagalbą.
II.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 23 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2004 m. gegužės 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-795-11/04 įpareigojo Alytaus apskrities viršininko administraciją per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paruošti valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties su A. S. sudarymui dokumentus ir atlikti veiksmus dėl žemės pardavimo sutarties sudarymo: paženklinti žemės sklypą, paruošti trūkstamą dokumentaciją laikantis metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207; įpareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų po dokumentų paruošimo Alytaus apskrities viršininko administraciją sudaryti valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį dėl 3 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone, pažymėtą plane Nr. 49, su A. S., kuris yra S. S. turto paveldėtojas (b. l. 12 - 15).
Šalies argumentai
Teismo antstolė A. K. kreipėsi su prašymu dėl baudos skyrimo į Alytaus rajono apylinkės teismą, prašydama skirti įstatymo nustatytą baudą Alytaus apskrities viršininko administracijai už Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-795-11/04 nevykdymą bei nurodė, jog Alytaus apskrities viršininko administracija minėtą Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą įvykdė tik iš dalies ir pažymėjo tik 1,81 ha žemės sklypą. Nagrinėdamas šį prašymą, Alytaus rajono apylinkės teismas 2005 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. P-192-292/05 netenkino teismo antstolės A. K. prašymo bei konstatavo, kad Alytaus apskrities viršininko administracija „negali atžymėti 3 ha žemės sklypo, nurodyto sprendime, nes jo dalis yra užimta G. S. ūkininko ūkio žeme ir V. V. A. priklausančia žeme, į kurią atkurtos nuosavybės teisės. [...] Tokiu būdu, skolininkė sprendimo įvykdyti – nužymėti 3 ha žemės sklypą viename plote, negali nuo dėl nuo jos priklausančių priežasčių. Dėl šios priežasties Alytaus apskrities viršininko administracijai bauda negali būti skiriama“ (b. l. 22).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, jog šiame administraciniame ginče pareiškėjo A. S. keliamas reikalavimas įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją inicijuoti sprendimų, kurių pagrindu buvo suteikta asmeninio ūkio žemė G. S. ir atkurtos nuosavybės teisės į turėtą žeme V. V. A., panaikinimą, yra neatsiejamai susijęs su Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-795-11/04 vykdymo procesu.
Teismas pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis numato, kad „administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti [...] teismų teisėjų [...] ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu“. Todėl minėtas pareiškėjo reikalavimas negali būti tenkinamas ir/ar nagrinėjamas kaip nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.
Teismas taip pat pažymėjo, jog, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalies nuostatomis, faktai nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kurios dalyvauja tie patys asmenys. Šiuo atveju Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-795-11/04 teisėtumas bei pagrįstumas buvo tikrinamas apeliacine tvarka (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-949/2004). Kauno apygardos teismas 2004 m. rugsėjo 30 d. nutartyje konstatavo, jog Alytaus rajono apylinkės teismas, „patenkindamas ieškovo reikalavimą paženklinti žemės sklypą, pats pripažįsta, kad ieškovui suformuoto 3 ha asmeninio ūkio žemės sklypo nėra. [...] Nesant 3 ha žemės sklypo paženklinimo plano, pažymėto Nr. 49, teismo nustatyti terminai, per kuriuos atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija įpareigota parengti dokumentus ir atlikti veiksmus, reikalingus S. S. asmeniniam ūkiui skirto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone projektavimo ir privatizavimo procedūroms atlikti, neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 3854 patvirtintai Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai), Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintai Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikai“ (b. l. 53).
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinęs Kauno apygardos teismo įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-949/2004 nustatytus faktus, teismas padarė išvadą, jog, priešingai nei nurodo pareiškėjas, Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-795-11/04 iš esmės negali būti pripažintas tinkamu pagrindu panaikinti Alytaus apskrities viršininko sprendimus, kuriais buvo suteikta asmeninio ūkio žemė G. S. ir atkurtos nuosavybės teisės į turėtą žemę V. V. A. (t. y. besąlygiškai panaikinti visus administracinius sprendimus, kurie trukdo pažymėti pareiškėjui skirtą 3 ha žemės sklypą viename plote). Kauno apygardos teismas 2004 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-949/2004 nurodė ir tai, jog šie klausimai gali būti išspręsti taikant sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutą (Civilinio proceso kodekso 284 straipsnis). Tačiau klausimų dėl bendrosios kompetencijos teismo sprendimų vykdymo nagrinėjimas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai ir atitinkamai nėra bei negali būti šios administracinės bylos dalykas (objektas).
III.
Pareiškėjas A. S. prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės.
Pareiškėjas nurodo, kad remiantis Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2010 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjo reikalavimai Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-64-423/2009 yra priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Procesą atsisakytina atnaujinti.
Teismo sprendimu, išsprendus šalių ginčą, įsiteisėjęs sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnis numato specialią teismo sprendimo revizavimo procedūrą, tai yra proceso atnaujinimą. Tačiau šis institutas yra ribojamas tam tikrais ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas turi būti motyvuotas. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).
Iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuris numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Taigi šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: a) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; b) kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; c) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, tai yra žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo A. S. keliamas reikalavimas įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją inicijuoti sprendimų, kurių pagrindu buvo suteikta asmeninio ūkio žemė G. S. ir atkurtos nuosavybės teisės į turėtą žeme V. V. A., panaikinimą, yra neatsiejamai susijęs su Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-795-11/04 ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi negali būti tenkinamas.
Tuo tarpu Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2010 m. sausio 22 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimai dėl žemės paženklinimo aktų panaikinimo, apskrities viršininko įsakymo panaikinimo, valstiečių ūkio ribų nustatymo protokolo panaikinimo ir riboženklių atstatymo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Tačiau ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje priimtam teismo procesiniam sprendimui įtakos neturi ir negali būti laikoma pagrindu procesui atnaujinti, nes skundas buvo priimtas ir išnagrinėtas nepažeidžiant bylų priskirtinumo administraciniams teismams tvarkos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atsisakyti atnaujinti procesą pagal A. S. prašymą.
Nutartis neskundžiama.