Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2012-11-12 · Civilinė byla Nr. 2-6595-854/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-12
Bylos Nr.
2-6595-854/2012
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-05370-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Čėsnienė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
A. D.
Trečiasis asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-6595-854/2012Proceso Nr. 2-03-3-05370-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 106.8., 117.1. (S)
VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė, spręsdama ieškovo A. B. ieškinio atsakovui A. D., trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu mirusiam atsakovui A. D., trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai, prašydamas teismą priteisti atsakovo turtą valstybei. Ieškinį įkainojo 10 000 Lt. Nurodė, kad A. D. pasiskolino iš jo pinigų pagal paprastuosius vekseliu. Laiku neatgavęs skolos, ieškovas kreipėsi į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo, gavęs juos - į antstolį dėl skolos išieškojimo. 2012-10-12 antstolė Brigita Palavinskienė informavo ieškovą, kad 2012-06-09 skolininkas A. D. mirė, palikimo niekas nepriėmė, todėl vadovaujantis CPK 629 str. 1 d. 3 p. vykdomosios bylos buvo nutrauktos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, turi teisę jas ginti kreipdamasis į teismą įstatymų nustatytą tvarka, nagrinėjamu atveju, pateikdamas procesinį dokumentą, ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos CPK 135 str. reikalavimus.

Lietuvos Respublikos CPK 135 str. 1 d. 4 p. yra numatyta ieškovo pareiga ieškinyje nurodyti reikalavimą (ieškinio dalyką), nes būtent ieškinio dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas yra neįmanomas. Savo reikalavimus ieškovas turi suformuluoti taip, kad jie būtų konkretūs ir aiškūs. Sprendimas priimtas dėl reikalavimo, kuris nurodomas ieškinyje – priteisti mirusiojo atsakovo turtą valstybei – pačiam ieškovui tiesiogiai jokių teisinių pasekmių sukelti negali, t.y. išsprendus šį reikalavimą jokia ieškovo faktiškai ar tariamai pažeista teisė tiesiogiai apginta nebūtų. Tuo tarpu teismų praktikoje pripažįstama, kad suinteresuoto asmens kreipimosi į teismą tikslas yra realus pažeistos teisės ar teisėto intereso apgynimo būdas, o šio būdo parinkimas yra ieškovo prerogatyva. Kol nėra įvardijamas konkretus pažeistos teisės gynimo būdas, negali prasidėti civilinės bylos procesas, nes teismui nėra suteikta teisė savarankiškai pritaikyti pažeistos privatinės teisės gynybos būdą (Vilniaus apygardos teismas, c.b. Nr. 2S-797-40/2006).

Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipęsis į teismą ir prašydamas priteisti valstybei mirusio atsakovo turtą, jokios savo paties pažeistos teisės ar teisėto intereso formuluodamas ieškinio reikalavimą konkrečiai neįvardijo, kaip neįvardijo ir galimo tokios savo pažeistos teisės gynimo būdo. Atsižvelgiant į tai, pateiktas ieškinys negali būti priimtas kaip nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Iš ieškinio turinio galima spręsti, kad faktiškai ieškovas siekia atgauti skolą iš mirusiojo A. D. palikimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 629 str. 1 d. 3 p. vykdomoji byla nutraukiama, jeigu mirus asmeniui, kuris buvo skolininkas, pareiga negali pereiti mirusiojo teisių perėmėjui, t.y. pareiga buvo asmeninė, neatskiriamai susijusi su palikėjo asmeniu. Lietuvos Respublikos CK 5.62 str. reglamentuoja palikimo perėjimą valstybei. Pagal šio straipsnio 1 d. 2 ir 3 p., jei palikėjas neturi įpėdinių arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Pagal to paties straipsnio 3 d., tokiu atveju valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

Manydamas, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdomąją bylą skolininkui mirus nutraukė nepagrįstai, A. B. turėtų skųsti antstolės veiksmus.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 510 str. 2 d. skundas dėl antstolio veiksmų turi būti paduotas ne teismui, tačiau skundžiamą veiksmą atlikusiam antstoliui. Jei antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą, jei antstolis atsisako skundą patenkinti, jis skundą kartu su vykdomąja byla persiunčia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio buveinė.

Todėl jei pateiktą ieškinį teismas vertintų kaip skundą dėl antstolio veiksmų, teismas turėtų atsisakyti jį priimti CPK 137 str. 2 d. 3 p. pagrindu, t.y. A. B. nesilaikius įstatymo nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, konkrečiai - prieš kreipiantis į teismą nepadavus skundo dėl antstolio veiksmų skundžiamą veiksmą atlikusiai antstolei.

Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, teismas ieškinio priimti ir nagrinėti negali, tuo tarpu ieškovui išaiškintina, kad išnykus aplinkybėms, buvusioms pagrindu atsisakyti ieškinį priimti jis turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu pakartotinai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 1 p., 290-292 str.,

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovui A. D., trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai, ir grąžinti ieškinį su visais priedais jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Giedrė Čėsnienė