- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-01
- Bylos Nr.
- 1A-320-628-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė, Stasys Punys, Sigita Bieliauskienė (pran.)
- Nuteistasis
- V. V.
- Kategorijos
- 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-320/2011
2.4.6., 2.4.7.
2011 m. kovo 1 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės, Stasio Punio, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui, gynėjai adv. Danguolei Elenai Mikalauskaitei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. (V. V. ) skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau – BK) 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., ir nuteistas: pagal LR BK 214 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams, pagal LR BK 215 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir V. V. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. (V. V. ) nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: jis 2010-03-19, apie 15.30 val., požeminėje pėsčiųjų perėjoje, esančioje prie Laisvės pr. 28-o pastato, Vilniuje, radęs T. F. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę - AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelę „VISA Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai ją įgijo ir laikė iki tol, kol 2010-03-19, 15.37 val., AB „DnB NORD“ bankomate, esančiame Laisvės pr. 28, Vilniuje, šią kortelę panaudojo, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d.
Be to, V. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai inicijavo finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone, o būtent: jis 2010-03-19, 15.37 val. 18 sek. AB „DnB NORD“ priklausančiame bankomate, esančiame Laisvės pr. 28, Vilniuje, įdėjo svetimą, T. F. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę - AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelę „VISA Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir suvedęs neteisingą PIN kodą bandė išgryninti sąskaitoje buvusius pinigus, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010-03-19 15 val. 37 min. 47 sek., AB „DnB NORD“ priklausančiame bankomate, esančiame Laisvės pr. 28, Vilniuje, dar kartą įdėjo svetimą, T. F. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę - AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelę „VISA Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir suvedęs neteisingą PIN kodą bandė išgryninti sąskaitoje buvusius pinigus, tokiu būdu neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę inicijavo finansinę operaciją, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nurodo, kad dėl nusikalstamų veikų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Šios aplinkybės švelnina jo padėtį. Tačiau skiriant bausmę, teismas į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė. Pasižada pasitaisyti ir daugiau nenusikalsti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėja prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas skirdamas V. V. bausmę LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, LR BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų bei LR BK 56 str. nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės rūšį ir formą, V. V. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistajam V. V. bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas įvertino tai, jog V. V. padarė 2 tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 4 d.). Taip pat įvertino nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – V. V. niekur nesimoko ir nedirba, nusikaltimų padarymo metu buvo du kartus teistas, nuosprendžio priėmimo metu yra teistas keturis kartus, ankstesniais nuosprendžiais buvo nuteistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, o skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas finansų sistemai, be to, daug kartų baustas administracine tvarka (b.l. 60-63, 51-54). Svarbu ir tai, kad V. V. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus nedaug laiko po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo kitoje byloje, neatlikęs jam paskirtos bausmės. Šios aplinkybės rodo nuteistojo susiformavusį neigiamą požiūrį į įstatymo ginamas vertybes, jo nenorą pasitaisyti ir laikytis teisės normų, polinkį nusikalsti ir pavojingumą visuomenei, akivaizdu, kad nuteistasis V. V. nedaro išvadų iš ankstesnių savo teistumų. Pažymėtina ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau jos nebuvo veiksmingos ir nesulaikė V. V. nuo nusikaltimų darymo.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuos nusikaltimus V. V. padarė neišnykus ankstesniam teistumui, LR BK 27 str. prasme ji laikytinas recidyvistu. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (LR BK 27 str. 1 d.). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliaciniame skunde bei baudžiamojoje byloje nėra jokių ypatingų ar išskirtinių duomenų bei aplinkybių, kurios teismui leistų nesivadovauti šia taisykle.
Skiriant bausmę teismas įvertino ne tik aukščiau paminėtas aplinkybes, bet atsižvelgė ir į skunde minimą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę – į tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat, kad nėra jo atsakomybę sunkiančių aplinkybių.
Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, pagrįstai parinko sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas griežčiausią iš nurodytų bausmių rūšių – laisvės atėmimą, kurio trukmė yra aiškiai mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kolegija atkreipia dėmesį, jog vien ši aplinkybė rodo, kad teismas vadovavosi LR BK 61 str. 4 d. nuostatomis ir atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę švelninančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taipogi paskirtos bausmės subendrintos nuteistajam palankesniu bausmių sudėjimo būdu - jas iš dalies sudedant. Kolegijos vertinimu, galutinė subendrinta bausmė negali būti vertinama kaip per griežta, švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, juolab, kad visos skunde minėtos aplinkybės, skiriant bausmę, pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertintos.
Įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistajam apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo V. V. (V. V. ) apeliacinį skundą atmesti.