Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Liauksminei, dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui, nukentėjusiajam J. P., jo atstovei pagal įstatymą V. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., gim. 1980-05-09, Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko nesunkiai sutrikdyta sveikata kitam žmogui:

2014 m. vasario 21 d., apie 10.53 val. Klaipėdoje, Priestočio gatvėje ties 11 namu, keturių eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, vairuodamas automobilį „KIA Ceed“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas pirma eismo juosta, iš tolo matydamas į važiuojamąją kelio dalį jam iš kairės išėjusius ir per važiuojamąją kelio dalį ėjusius pėsčiuosius- mažametį vaiką J. P., gim. 2003 m. ir jo motiną V. P., nenumatė, kad vaikas gali netikėtai pradėti bėgti, nors tokį vaiko elgesį galėjo ir turėjo numatyti, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių: jo važiavimo kryptimi esant kliūčiai - pėstiesiems, kas sukėlė grėsmę eismo saugumui- nesustabdė savo vairuojamo automobilio, o naudojo garsinį signalą. Dėl garsinio signalo panaudojimo mažametis vaikas J. P. išsigando ir pradėjo bėgti į priekį, link šaligatvio. A. M. automobilio nesustabdė ir pradėjus bėgti vaikui, bandė vaiką apvažiuoti iš dešinės - tuo sukėlė pavojų pėsčiajam J. P. bei jį partrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų J. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Tokiu būdu A. M. pažeidė kelių eismo taisyklių 29 p. (Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba neįgaliųjų), 134 p. (Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

A. M. kaltės nepripažino, parodė, kad 2014-02-21 vairavo automobilį „KIA Ceed“, važiavo Priestočio gatve, nuo Mokyklos gatvės link geležinkelio stoties, pirma eismo juosta, apie 60 km/h greičiu. Pravažiavęs autobusų stotį, pamatė į važiuojamąją kelio dalį išėjusią moterį, kuri nešėsi didelį krepšį. Ji ėjo ne per pėsčiųjų perėją, o ta vieta, kur anksčiau buvo pėsčiųjų perėja. Jam pasirodė, kad šalia moters eina dar vienas žmogus, tačiau tiksliai to nematė. Moteriai būnant priešpriešinio eismo antroje eismo juostoje, maždaug ties jos viduriu, panaudojo garsinį signalą. Prieš tai kiek sulėtino važiavimo greitį. Staiga šalia jos ėjęs vaikas pradėjo bėgti įstrižai gatvę link geležinkelio stoties. Pradėjo staigiai stabdyti, tačiau sustoti nespėjo ir partrenkė vaiką ties įvažiavimu į automobilių stovėjimo aikštelę. Vaiką kliudė priekiniu kairiuoju automobilio kampu. Stabdymą apsunkino šlapia kelio danga. Mano, kad dėl kilusio eismo įvykio kaltas yra vaikas, nes jis per važiuojamąją kelio dalį ėjo ne pėsčiųjų perėja, be to, bėgo įstrižai per važiuojamąją kelio dalį. Mano, kad nepažeidė KET 134 p. reikalavimų, nes atsiradus kliūčiai kelyje stabdė automobilį ir naudojo garsinį signalą. Kuomet vaikas pradėjo bėgti, iki jo buvo likę apie 20 metrų ir tai buvo per mažas atstumas sustabdyti automobiliui. Be to, mano, kad KET 29 p. nepažeidė, nes vaiko iš pradžių nematė, be to, tai buvo ne vaikų grupė, o vienas vaikas.

2014-02-21 paaiškinime, rašytame savo ranka, A. M. paaiškino, kad matė moterį ir vaiką, kurie išėjo į važiuojamąją kelio dalį. Norėdamas atkreipti jų dėmesį signalizavo bei mažino greitį, nes priekyje stovėjo automatinis greičio matuoklis (b.l. 76).

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad Priestočio gatvė yra iš keturių eismo juostų, kiekviena kryptimi po dvi eismo juostas. Kelio plotis - 14,9 m. Kelio danga - šlapias asfaltas. Matomumas iš vairuotojo kabinos - 300 m. Automobilis „KIA Ceed“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojęs įvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelę. Prieš įsukimą į automobilių stovėjimo aikštelę yra anksčiau buvusios pėsčiųjų perėjos likučiai. Apgadintas automobilio priekinis kairysis kampas (b.l. 8-17).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertas konsultacine tvarka informavo, kad eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotomis sąlygomis automobiliui „Kia Ceed“ ekstremaliam sustabdymui reikalingas apytikslis atstumas yra: a) važiuojant 40 km/h greičiu- 24 m.; b) važiuojant 50 km/h greičiu- 33 m.; c) važiuojant 60 km/h greičiu- 43 m. Nestaigiam sustabdymui reikalingas apytikslis atstumas yra: a) važiuojant 40 km/h greičiu- 44,5 m.; b) važiuojant 50 km/h greičiu- 65 m.; c) važiuojant 60 km/h greičiu- 90 m. (b.l. 19).

Nukentėjusysis J. P. parodė, kad 2014-02-21, apie 10.50 val. kartu su mama ėjo Klaipėdos m., nuo autobusų stoties link geležinkelio stoties. Įžengiant į važiuojamąją kelio dalį atvažiuojančių automobilių nebuvo. Jis ėjo pirmas, o mama iš paskos. Perėjus beveik pusę gatvės, išgirdo signalizuojantį automobilį. Iš kurios pusės jis signalizavo - nematė, todėl pradėjo bėgti ir buvo partrenktas atvažiuojančio automobilio.

2014-03-20 specialisto išvadoje Nr. G558/14(03) nurodyta, kad J. P. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 25).

V. P., nukentėjusiojo motina ir įstatyminė atstovė, parodė, kad 2014-02-21, apie 10⁵⁰ val. kartu su sūnumi Jauniumi ėjo iš autobusų stoties į geležinkelio stotį. Pradėdama eiti per gatvę neįsitikino, ar yra pėsčiųjų perėją žymintys kelio ženklai. Žengdama į važiuojamąją kelio dalį matė, jog artėjančių transporto priemonių nėra. Be to, ta vieta, per kurią ėjo, buvo dalinai horizontaliuoju ženklinimu paženklinta kaip pėsčiųjų perėja. Per gatvę ėjo stačiu kampu. Perėjus dvi eismo juostas išgirdo signalizuojantį automobilį. Nespėjo susiorientuoti iš kur atvažiuoja automobilis, tuo metu sūnus, tikriausiai išsigandęs signalizavimo, pradėjo bėgti ir buvo partrenktas atvažiuojančio automobilio. Mano, kad automobilio vairuotojas galėjo viršyti didžiausią leistiną greitį, taip pat galėjo sustoti, nes ji su vaiku ėjo vidutiniu tempu.

Liudytoja T. S. parodė, kad 2014-02-21, apie 10.50 val., Klaipėdos m., važiavo 8 maršruto autobusu Priestočio gatve. Sėdėjo autobuso priekyje, todėl gerai matė kelią. Matė, kaip per gatvę, per pėsčiųjų perėją ėjo berniukas, už jo atsilikusi apie 2 žingsnius ėjo moteris, nešėsi krepšius. Vaiko įėjimo į gatvę momento nematė - jį pamatė, kuomet jis jau buvo antroje eismo juostoje. Priėjęs gatvės vidurį, berniukas staiga pradėjo bėgti, galimai - pamatęs atvažiuojantį automobilį. Matė pirma eismo juosta važiavusį baltos spalvos automobilį. Ar automobilis stabdė- nesuprato. Automobilis pirmoje eismo juostoje partrenkė vaiką. Išlipusi stotelėje, nuėjo prie vaiko. Minėtam baltos spalvos automobiliui kitų kliūčių kelyje nebuvo, vairuotojui matomumo neužstojo jokios kitos transporto priemonės. Matomumas buvo geras. Lauke nelijo, buvo šviesu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kelių eismo taisyklių 29 punktas (įstatymo redakcija galiojusi iki 2014-10-11) numato, kad transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba neįgaliųjų, o tų pačių taisyklių 134 p. (įstatymo redakcija galiojusi iki 2014-10-11) įtvirtinta nuostata, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. M., važiuodamas pirma eismo juosta ir iš tolo matydamas į važiuojamąją kelio dalį jam iš kairės išėjusius ir per važiuojamąją kelio dalį ėjusius pėsčiuosius, panaudojo garsinį signalą ir šiek tiek sulėtino greitį. Dėl panaudoto garsinio signalo vaikas išsigando ir pradėjo bėgti per važiuojamąją kelio dalį, ko pasekoje A. M. transporto priemonės sustabdyti nespėjo ir kliudė vaiką. Kaltinamasis kaltės nepripažino nurodydamas, jog dėl kilusio eismo įvykio yra kaltas vaikas, nes pastarasis per važiuojamąją kelio dalį ėjo ne pėsčiųjų perėja, be to, bėgo įstrižai per važiuojamąją kelio dalį, dėl ko jis nespėjo sustabdyti automobilio. Taip pat kaltinamasis neigia pažeidęs Kelių eismo taisyklių 29 p. reikalavimą, nes ši teisės norma apima vaikų grupę, o ne vieną vaiką. Vis dėlto teismas negali sutikti su tokiais kaltinamojo teiginiais. Analizuojant Kelių eismo taisyklių 29 punktą, matyti, kad šio transporto priemonių vairuotojams keliamo reikalavimo paskirtis yra apsaugoti vaikus bendrąja prasme, t.y. saugomi visi vaikai ir tuo pačiu kiekvienas vaikas, todėl vien tik lingvistinis šios normos suvokimas ir aiškinimas yra klaidingas.

Nukentėjusysis J. P. ir jo įstatyminė atstovė nurodė, kad įžengiant į važiuojamąją kelio dalį atvažiuojančių automobilių nebuvo, J. P. ėjo pirmas, o mama iš paskos. Perėjus beveik pusę gatvės, išgirdo signalizuojantį automobilį, todėl J. P. išsigando ir pradėjo bėgti. Minėtų asmenų parodymus iš esmės patvirtino ir liudytoja T. S., kuri matė, kad per gatvę ėjo berniukas, o už jo šiek tiek toliau moteris. Priėjęs gatvės vidurį, berniukas staiga pradėjo bėgti ir pirmoje eismo juostoje buvo partrenktas automobilio. Liudytoja nurodė, kad vaiką partrenkusiam automobiliui kitų kliūčių kelyje nebuvo, vairuotojui matomumo neužstojo jokios kitos transporto priemonės, matomumas buvo geras, lauke nelijo, buvo šviesu. 2014-02-21 rašytame paaiškinime A. M. nurodė, kad matė moterį ir vaiką, kurie išėjo į važiuojamąją kelio dalį ir norėdamas atkreipti jų dėmesį signalizavo bei mažino greitį, nes priekyje stovėjo automatinis greičio matuoklis (b. l. 76). Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. M. nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, važiuojamoje kelio dalyje pamatęs vaiką, o panaudojęs garsinį signalą, turėjo numatyti, kad J. P. gali išsigąsti ir pradėti bėgti, ką šis ir padarė. Tokiu būdu konstatuotina, kad A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 29 ir 134 punkto reikalavimus, nes pamatęs grėsmę eismo saugumui vairuotojas nesiėmė veiksmų, kad transporto priemonė būtų visiškai sustabdyta, o ne tik sulėtintas greitis. Tokia A. M. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį tinkamai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgtina į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį kaltinamosios asmenybę.

A. M. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, praeityje neteistas, tačiau 25 kartus baustas už administracinės teisės pažeidimus. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad ateityje A. M. nedarys nusikalstamų veikų ir bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam baudą. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. yra ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsniu, išieškotinos iš kaltinamojo 27,30 Lt proceso išlaidos dėl liudytojai T. S. apmokėtų kelionės išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 str., 297, 303-307 str.,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 38 MGL, t,y, 4940 litų (keturių tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimties litų (1430 EUR) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimas neišvykti, panaikinti.

Išieškoti iš A. M. 27,30 Lt proceso išlaidas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos aypagrdos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.