Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui I. J. W., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė nurodė, kad ieškinys atitinka šalių nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Lankantis namuose, kur gyvena ieškovė su vaiku, nustatyta, kad namuose švaru, tvarkinga, yra visos sąlygos vaikui augti. Stebint motinos ir vaiko bendravimą matosi akivaizdus tvirtas vaiko ir motinos ryšys. Duomenų apie ieškovės netinkamą vaiko auklėjimą, mažamečio vaiko teisių pažeidimus ieškovės šeimoje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad šalims 2019 m. gegužės 1 d. (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. M. W., kuri nuo 2019 m. lapkričio 6 d. gyvena su savo mama, ieškove, Lietuvoje. Atsakovas pripažino, kad su dukra negyvena, pastovaus išlaikymo vaikui neteikia, todėl pagrįsti ieškovės reikalavimai dėl mažamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje numatyta, jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

Šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove, vaiko motina. Atsakovas pripažįsta, kad dukrai geriau gyventi su mama, ieškovės šeimai socialinės paslaugos neteikiamos, jos neteisėto elgesio vaiko atžvilgiu faktų nenustatyta, namuose, kuriuose ji gyvena kartu su vaiku švaru ir tvarkinga, vaikas aprūpintas būtiniausiais daiktais, žaislais, aprengtas švariai, tvarkingai. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė tinkamai rūpinasi dukra, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką vaikui, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014 ir kt.).

Teisės normų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, tame tarpe ir teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

Atsakovas pripažino, kad bendravimas su dukra V. M. dėl juos skiriančio didelio atstumo yra apsunkintas, ieškovės reikalaujamos nustatyti tvarkos neginčijo, savo siūlymų tuo klausimu nepateikė. Kadangi šalių dukra yra dviejų metų amžiaus, kurį laiką gyvena tik su mama, todėl, akivaizdu, kad dukters ryšys su tėvu yra susilpnėjęs, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas iki dukrai sukaks penkeri metai amžiaus leisti atsakovui lankyti dukrą, bendrauti su dukra tik jos ir vaiko gyvenamojoje vietoje. Ieškovės reikalavimas, kad atsakovas gali bet kada iki 21 val. bendrauti su dukra bet kokiomis telekomunikacijos priemonėmis laikytinas pagrįstu, kadangi toks tėvo bendravimas galėtų padėti atkurti susilpnėjusį ryšį su vaiku.

Šalių dėmesys atkreiptinas į tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo bet kuris iš tėvų gali kreiptis iš naujo. Pažymėtina ir tai, kad teismui nustačius tėvo bendravimo tvarką su vaiku, šalys abiejų geranorišku susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos.

Dėl išlaikymo priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikams tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis).

Iš ieškovės paaiškinimo, pateiktų pažymų matyti, kad ieškovės materialinė padėtis sunki – ji niekur nedirba, viena augina dukrą, viena rūpinasi jos lavinimu ir išlaikymu, pragyvena iš socialinių išmokų ir tėvų paramos. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, kad nuo 2019 m. lapkričio 6 d. (nuo to laiko, kai su ieškove kartu nebegyvena) dukters išlaikymui į ieškovės sąskaitą jis pervedė 550 Eur.

Kadangi atsakovas su vaiku negyvena, todėl nustatant atsakovo turtinę padėtį ir galimybę išlaikyti vaiką, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų nepateikė, tačiau pripažino, kad yra darbingas, neturintis sveikatos sutrikimų, dirba, jo mėnesinė alga siekia 1 600 svarų per mėnesį. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti dukters turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo išlaikymo. Dėl to, kad atsakovas šiuo metu išlaiko ir vyresnįjį sūnų, kurio išlaikymui per mėnesį moka po 450 svarų, negali nukentėti kito vaiko interesai. Tėvai, nuspręsdami susilaukti vaiko, privalo apsvarstyti ir įvertinti savo galimybes vaiką išlaikyti iki jo pilnametystės, nes tokia pareiga numatyta įstatymuose. Būdamas atsakingu ir pareigingu vaikų tėvu, atsakovas, įsitikinęs, kad vieno vaiko išlaikymui (šiuo atveju sūnaus), mokamas pernelyg didelis išlaikymas ir, atsiradus kitam vaikui (šiuo atvejui dukrai V. M.), jis tampa nepajėgus mokėti anksčiau nustatytos sumos (šiuo atveju atsakovo nurodytos 450 svarų), būtent jis privalo kreiptis dėl išlaikymo sumažinimo vyresniajam vaikui, o ne siekti, kad iš jo būtų priteistas kuo mažesnis išlaikymas vėliau gimusiai dukrai. Aplinkybė, kad jis turi kreditorinių įsiskolinimų už įsigytą nekilnojamąjį turtą neatleidžia jį nuo pareigos išlaikyti vaikus. Atsakovui nusišalinus nuo pareigos išlaikyti dukrą, pareiga išlaikyti ją tenka tik jos motinai. Tokiu būdu, vaiko išlaikymo pareiga nepagrįstai perkelta tik ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas periodinėmis išmokomis – po 300 Eur kas mėnesį - nedidelis, nes pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra 642 Eur. Nors atsakovas nesutiko, kad jo dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga 600 Eur suma, tačiau įrodymų, paneigiančių ieškovės paskaičiavimus, nurodytas sumas, kurios reikalingos vaiko visaverčiam, sveikam maitinimui, gerai aprangai, kokybiškai avalynei, higienos prekėms, žaislams ir ugdymo reikmėms, nepateikė. Akivaizdu, kad ieškovės nurodytos išlaikymui reikalingos sumos, yra jos preliminarūs skaičiavimai, kurie reikalingi vaiko išlaikymui, o ne išlaidos, kurių ji net negali turėti, nes neturi tokių pajamų ir galimybių vaikui kas mėnesį skirti apie 600 Eur. Akivaizdu, kad vaikui gyvenant su mama, jai tenka didesnė išlaikymo našta, ji privalo aprūpinti vaiką maistu, suteikti būstą, pasirūpinti, kad vaikas augtų sveikas, susirgus – slaugyti jį, rūpintis tinkama medicinine pagalba, kas neabejotinai reikalauja ir laiko, ir išlaidų. Tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, teikiantis tik išlaikymą, prie tokių išlaidų neprisideda, ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaiku našta. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo suma - po 300 Eur kas mėnesį vaikui, yra truputį mažiau nei pusė minimalios mėnesinės algos, todėl akivaizdu, kad priteisus šią sumą iš atsakovo galima bus patenkinti būtiniausius vaiko poreikius.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog atsakovas privalo rasti galimybę dukters išlaikymui teikti kas mėnesį po 300 Eur. Ši suma yra reikalinga siekiant patenkinti vaiko būtiniausius poreikius, tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė į išlaikymą periodinėmis išmokomis atsiranda nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, šiuo atveju nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso, ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo bendras gyvenimas iširo nuo 2019 m. lapkričio 6 d., šalims nuo tos dienos faktiškai pradėjus gyventi skyrium, šalių dukrai - su jos motina, ieškove, atsakovui kilo pareiga teikti išlaikymą savo dukrai. Ieškovė ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo teismui pateikė 2020 m. rugsėjo 3 d. Iš ieškovės paaiškinimo nustatyta, kad atsakovas nuo jos išsikraustymo iš atsakovo namų, išvykimo į Lietuvą dienos, t. y. 2019 m. lapkričio 6 d., iki teismo posėdžio dienos sumokėjo 550 Eur. Atsakovas šios sumos neginčijo, įrodymų apie didesnio išlaikymo dukrai teikimą nepateikė.

Byloje nustatyta, kad nutrūkus šalių bendram gyvenimui, ieškovės padėtis pasikeitė į blogąją pusę, ji neturi darbo, pajamų, pragyvenimo šaltinio, jai teko našta rūpintis dukra, jos priežiūra ir išlaikymu, materialinę pagalbą jai teikė jos tėvai. Esant tokiai ieškovės padėčiai, atsakovo teiktas išlaikymas – 550 Eur per laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2021 m. balandžio mėnesio, t. y. vienerius metus ir šešis mėnesius, kas sudaro po 30,55 Eur per mėnesį, – laikytina nepakankamu vaiko net būtiniausių poreikių patenkinimui. Kaip jau nustatyta anksčiau, atsakovas turėjo realią galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą dukrai, kad būtų patenkinti būtiniausi jos poreikiai, sukurta kuo geresnė namų aplinka, sudarytos kuo geresnės sąlygos gyventi kartu su mama, joms išsikrausčius iš atsakovo namų, t. y. po 300 Eur kas mėnesį. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas dukrai už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d., ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. už 10 mėnesių, išminusavus teikto išlaikymo sumą - 550 Eur (300 x 10 – 550 = 2 450).

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio vaiko turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 16 punktai), priteistinas iš atsakovo, t. y. 81 Eur (300 x 12 x 3% x 75 % = 81) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, 55,13 Eur (2 450 x 3 % x 75 % = 55,13) už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškinį patenkinus, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 8,52 Eur, taip pat priteisiamos iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatę, valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš pažymos, šioje byloje yra 256 Eur. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 1, 2 dalimis, 3.175 straipsniu, 3.192 straipsniu, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 178 straipsniu, 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nepilnamečio vaiko V. M. W., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti I. J. W., gimusio (duomenys neskelbtini), Jungtinės Karalystės piliečio, bendravimo su dukra V. M. W., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką: iki dukrai sukaks penkeri metai amžiaus tėvas gali lankyti dukrą tik vaiko motinos gyvenamojoje vietoje, prieš septynias dienas informuodamas apie atvykimo laiką; dukrai sulaukus penkerių metų amžiaus tėvas galės su dukra bendrauti be apribojimų pagal tėvų tarpusavio susitarimą; tėvas gali bet kada dienos metu iki 21 val. skambinti dukrai, bendrauti su ja visomis telekomunikacijos priemonėmis.

Priteisti iš I. J. W., gimusio (duomenys neskelbtini), Jungtinės Karalystės piliečio, išlaikymą nepilnametei dukrai V. M. W., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos – 2020 m. rugsėjo 3 d. – iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš I. J. W., gimusio (duomenys neskelbtini), Jungtinės Karalystės piliečio išlaikymo įsiskolinimą dukrai V. M. W., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 450 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt eurų).

Nustatyti, kad V. M. W. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis valdys ir tvarkys vaiko motina D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš I. J. W. 144,65 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

Priteisti iš I. J. W. 256 Eur (du šimtus penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.