Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei, nuteistajai D. K. ir jos gynėjui advokatui Pavelui Borkovskiui (Pavel Borkovski),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Arūno Žemrietos (toliau – ir prokuroro) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. K. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

D. K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 235 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje išteisinta, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiojo M. P. civilinis ieškinys dėl 5000 eurų neturtinės žalos, 2000 eurų turtinės žalos priteisimo, nukentėjusiojo S. K. civilinis ieškinys dėl 5000 eurų neturtinės žalos, 2700 eurų turtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtais.

Nepriteista iš D. K. M. P. 2200 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir S. K. 1300 Eur bylinėjimosi išlaidų už įgaliotų atstovų suteiktas teisines paslaugas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Remiantis konstituciniais teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principais, teismas turi pareigą ne tik išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, bet ir teisingai taikyti baudžiamuosius įstatymus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Teisingas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, be kita ko, reiškia tinkamą kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų baudžiamąjį teisinį įvertinimą – kvalifikavimą. Tik tinkamai kvalifikavus nusikalstamas veikas gali būti įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis – teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir nieko nekalto nenuteisti (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

11. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos detaliai aptartą teisinį reguliavimą (kurio nekartoja) ir įvertintą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2011, Nr. 2K-307-648/2016), sutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju D. K. inkriminuoti veiksmai – melagingų parodymų davimas ikiteisminio tyrimo metu, yra ne atskiras nusikaltimas, o kito nusikaltimo, t. y. melagingo pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą – tęsinys. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, kaltinamajame akte nurodyti D. K. nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuojami tik pagal BK 236 straipsnio 1 dalį. Tokiai išvadai pritaria prokuroras apeliaciniame skunde, šioms išvadoms neprieštaravo ir apeliacinės instancijos teisme dalyvavusi prokurorė, nuteistoji D. K. bei jos gynėjas. Todėl apeliacinės instancijos teismas toliau analizuoja ir pasisako dėl įrodymų vertinimo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

12. Teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išteisindamas D. K. pagal BK 236 straipsnio 1 dalį netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsają, taip vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę bei pažeidė BK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus dėl ko, spręsdamas D. K. kaltės klausimą, padarė neteisingas išvadas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didesnį dėmesį ir prioritetą suteikė išteisintosios parodymams duotiems teisminio nagrinėjimo metu, tinkamai jų nepalygino su jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kitais rašytiniais bylos įrodymais, neatsižvelgdamas į šių parodymų nenuoseklumą, prieštaringumą, ignoruodamas kitus bylos duomenis bei nustatytas aplinkybes, įrodymų nevertino kaip visumos.

16. Iš 2020 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju matyti, kad D. K. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-33691-20 pripažinta nukentėjusiąja ir jai išaiškintos nukentėjusiojo teisės, numatytos BPK 28 straipsnio 2 dalyje. Nukentėjusiojo teisių išaiškinimo protokolo priedas lietuvių kalba įteiktas. Nukentėjusioji D. K. pasirašė protokole (t. 1, b. l. 43, 44).

17. Iš 2020 m. spalio 15 d. prokurorės nutarimo matyti, kad vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33691-20 įtariamųjų M. P. ir S. K. atžvilgiu nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 1 dalyje, požymių, ir pavesta Vilniaus apskrities VPK priimti procesinį sprendimą dėl įtariamojo S. K. prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą D. K. atžvilgiu dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą ir šmeižimo. Nutarime nurodyta, kad byloje nėra pakankamai patikimų ir objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad M. P. ir S. K. lytiškai santykiavo su D. K. prieš jo valią, pasinaudoję jos bejėgiška būkle (t. 1, b. l. 18-27). 2020 m. spalio 15 d. nutarimas buvo išsiųstas el. paštu D. K. ir jos advokatui (t. 3, b. l. 108-109).

23. Be to, ir kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina D. K. veikimą laisva valia. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, 2020-08-22 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta D. K. nurodė, kad ji sutiko, jog kavinėje prie jos prisėstų S. K. ir M. P., po to visų trijų bendru sutarimu nusprendė važiuoti į vyrų (duomenys neskelbtini) vietą. 2021-01-07 apklausos metu D. K. taip pat nurodė, kad su vyrais buvo ir lytiškai santykiavo savo noru. Nukentėjusieji S. K. ir M. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad D. K. noriai bendravo, flirtavo su jais, sutiko, kad jie prisėstų šalia. Iš M. P. ir S. K. parodymų matyti, kad jie turėjo pagrindo tikėtis suartėjimo su nukentėjusiąją, nes ji savo elgesiu tiek „(duomenys neskelbtini)“ picerijoje, tiek atvykus į S. K. darbovietę, leido suprasti, kad neprieštarautų lytiniams santykiams.

24. Tai, kad nukentėjusieji galėjo tikėtis lytinių santykių su D. K. patvirtino ir juos vežęs taksistas V. K., kuris teisme apklaustas liudytoju parodė girdėjęs kaip D. K. sakė „patrauk rankas, kai atvažiuosim“, mergina nebuvo išsigandusi, sutrikusi, buvo normali, linksma, šypsojosi, kas yra pagrindas konstatuoti, jog D. K. važiavo su nukentėjusiaisiais numanydama, jog galimai lytiškai santykiaus. Vertinant įvykių seką matyti, kad nukentėjusioji norėjo bendrauti su prie jos prisėdusiais įtariamaisiais, šnekėjo, flirtavo, sutiko važiuoti su jais, intymiai lietė įtariamuosius. Pažymėtina, jog ir pati D. K. atliekant ikiteisminį tyrimą dėl išžaginimo patvirtino, kad įtariamieji prieš ją nesmurtavo ir jai negrasino.

27. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog vien asmens pranešimas apie nusikalstamą veiką, kai po to ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, neįrodo kaltės dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą. Vis tik nagrinėjamu atveju D. K. kaltė grindžiama ne tik ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktu, tačiau ir kitais įrodymais (D. K. parodymais, liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, kitais rašytiniais įrodymais), todėl nutarimu nutraukti ikiteisminį remiamasi kaip vienu iš byloje esančių įrodymų, kuris patvirtina visumą kitų jau aptartų įrodymų. Tai, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepasitvirtinus, jog S. K. ir M. P. būtų lytiškai santykiavę su D. K. prieš jos valią, pasinaudoję jos bejėgiška būkle, o ne iš vis nebuvus jokio įvykio (D. K. ir jos gynėjo nebuvo apskųstas įstatyme numatytais terminais ir tvarka, nutarimas įsiteisėjęs), tik patvirtina D. K. tyčią tikslingai pranešant teisėsaugos institucijoms apie nebūtą išžaginimą. Čia pažymėtina, kad būtent nutraukto ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų duomenų pagrindu iškelta ši baudžiamoji byla dėl melagingo įskundimo, be to, visa D. K. inicijuoto ikiteisminio tyrimo medžiaga yra ir sudėtinė šios baudžiamosios bylos dalis.

28. Vertinant D. K. tyčią dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą ir melagingų parodymų davimą, pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumui įtakos turėjo ir tai, kad šis teismas nevertino ir tinkamos reikšmės neteikė bylos duomenims, charakterizuojantiems nukentėjusiąją, vertindamas šiuos duomenis kitų įrodymų kontekste. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. K. gana dažnai patenka į jai nepalankias situacijas, galimai ir dėl savo anksčiau vykdytos veiklos, susijusios su erotinių paslaugų teikimu, sistemingai pranešinėja policijai apie prieš ją įvykdytus nusikaltimus (t.3, b.l. 156-190). Byloje pateikti PRĮR išrašai apie D. K. pranešimus BPC ir pareiškimus policijos įstaigoms už 5 metų laikotarpį rodo, kad jos elgesio motyvas yra savanaudiškos paskatos, siekiant asmeninės naudos, t. y. piniginės arba kerštaudama ją suerzinusiems žmonėms, taip apkaltinat nekaltus asmenis, šiuo atveju M. P. ir S. K. sunkaus nusikaltimo padarymu. Tai, kad anksčiau dėl D. K. veiksmų nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį arba pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, kas akcentuojama skundžiamame nuosprendyje, nesudaro pagrindo vertinti, kad D. K. savaip supranta tikrovę, padaro skubotas išvadas ir, kad šiuo atveju jos (D. K.) pranešimas nebuvo melagingas. Todėl sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad aplinkybės, jog D. K. atžvilgiu niekada anksčiau nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingų pranešimų, ją paskatino ir toliau pranešinėti apie nebūtus nusikaltimus ir likti dėl to nenubaustai. Tai sustiprino D. K. manymą dėl jos nebaudžiamumo. Nors nagrinėjamu atveju neatskleista, dėl kokių priežasčių buvo kviečiami policijos pareigūnai (kaip nurodė kaltinamoji – pranešė policijai, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio, o priežasties paaiškinti negalėjo), tačiau tokiais duomenimis patvirtinamas polinkis teikti melagingą informaciją ir charakterizuoja D. K. kaip asmenį, linkusį meluoti ir fantazuoti, o tai tiesiogiai susiję su pranešimu apie neva įvykdytą jos išžaginimą ir melagingą pranešimą. Dėl to, daroma išvada, kad tokie duomenys turi įrodomąją reikšmę teisingam bylos aplinkybių nustatymui ir nepaneigia prokuroro išvadų, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, D. K. siekdama asmeninės naudos teikė melagingą pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės, ji savo parodymus pirmosios instancijos teisme keitė ir kaltę neigė.

29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nustato, kad: D. K. 2020 m. rugpjūčio 22 d., būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį, kreipėsi pareiškimu pranešdama, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d., apie 7.50 val., (duomenys neskelbtini), administracinės paskirties patalpose, du vyrai – S. K. ir M. P., pasinaudodami jos bejėgiška būkle, lytiškai santykiavo su ja prieš jos valią. Pareiškimo pagrindu pradėjus ikiteisminį tyrimą ir apklausus ją kaip liudytoją (2020 m. rugpjūčio 22 d. 10.43-12.00 val.), įspėjus dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, ji nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d., apie 7.50 val., (duomenys neskelbtini), administracinės paskirties patalpose, du jai nepažįstami vyrai lytiškai santykiavo prieš jos valią, pasinaudojant jos girtumu; su minėtais vyrais prieš tai nebuvo jokio pokalbio apie lytinius santykius nei už atlygį, nei be jo; ji jiems sutikimo lytiškai santykiauti nedavė. Tokia D. K. nusikalstama veika atitinka BK 236 straipsnio 1dalį. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas ir D. K. nepagrįstai išteisino dėl veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, D. K. atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis.

Dėl bausmės individualizavimo ir kitų klausimų

30. Skirdama bausmę D. K., teisėjų kolegija vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje, o taip pat ir bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ji padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams, veikdama tyčia, siekdama apkaltinti nekaltus asmenis padarius sunkų nusikaltimą (BK 236 str. 1 d.), nusikaltimas yra baigtas, taip pat padarė tyčinį, baigtą, nesunkų smurtinį nusikaltimą (BK 140 str. 1 d.), D. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių šiame epizode nėra. Ji anksčiau teista už nusikaltimus žmogaus sveikatai, asmens garbei ir orumui, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai (t. 2, b. l. 31-35), daug kartų bausta administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos (t. 2, b. l. 42-55), nedirbanti (t. 2, b. l. 57), Užimtumo tarnyboje neregistruota (t. 2, b. l. 56). Byloje nėra duomenų apie kaltinamosios priklausomybių ligų įskaitą ar gydymą psichiatrinėse ligoninėse. Įvertinusi visas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad D. K. skirtina prokuroro prašoma 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti

Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų 3) neatlygintinai išdirbti 70

valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios

rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintina dalinio sudėjimo būdu su

už BK 140 straipsnio 1 dalies numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 7 mėnesių laisvės

apribojimo bausme.

31. 2021 m. gegužės 5 d. M. P. įgalioto atstovo advokato padėjėjo R. S. civiliniu ieškiniu prašoma iš D. K. priteisti M. P. naudai 5000 eurų neturtinės žalos, 2000 eurų turtinės žalos ir 2200 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (t. 2, b. l. 190-194, t. 3, b. l. 194-198). 2021 m. gegužės 5 d. S. K. civiliniu ieškiniu prašoma iš D. K. priteisti S. K. naudai 5000 eurų neturtinės žalos, 2700 eurų turtinės žalos ir 1300 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 2, b. l. 197-199, t. 3, b. l. 191-193).

32. Nukentėjusieji M. P. ir S. K. turtinę žalą grindžia jų pasirinktų advokatų padėjėjų išlaidomis atlyginti už suteiktą teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-33691-20 dėl išžaginimo, nes buvo priversti gintis nuo melagingų kaltinimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-33691-20 M. P. ir S. K. buvo priimtas palankus sprendimas šiame ikiteisminiame tyrime, savaime nesudaro pagrindo priteisti jų turėtas išlaidas gynybai ikiteisminiame tyrime dėl išžaginimo, nes tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbu ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje byloje jos buvo patirtos. Todėl spręstina, kad šiuo atveju, svarstant nukentėjusiųjų išlaidų, patirtų ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-33691-20 advokato pagalbai apmokėti klausimą, taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos, konstatuojant, kad nukentėjusiesiems pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas išlieka teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas civilinio ieškinio dalies klausimo dėl turtinės žalos atlyginimo nenagrinėja ir plačiau dėl to nepasisako.

33. Neturtinę žalą nukentėjusysis M. P. įvertino 5000 eurų ir grindžia tuo, kad jis patyrė stresą, buvo apšmeižtas, jį sulaikius buvo apribota laisvė, aplinkiniams bei draugams tai darė tam tikrą efektą. Būdamas sulaikytas patyrė didelį stresą, ypatingą pažeminimą. Nors nėra susituokęs ir nėra niekam įsipareigojęs, neturi nei žmonos, nei partnerės, jo šeima yra mažamečiai vaikai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) amžiaus. Jo sulaikymas sukėlė didelį vidinį stresą tiek prieš vaikus, tiek prieš save, nes tą dieną jis turėjo įsipareigojimų vaikams, kurių neįvykdė. Tai yra, patyrė savo, kaip tėvo reputacijos pablogėjimą. Teko aiškintis artimiems draugams dėl įvykusios situacijos. Išėjus iš areštinės, jam buvo pritaikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dėl to taip pat patyrė stresą, ar galės išvažiuoti į darbą, ar tai nesutaps su posėdžių laiku. Įvykis pakenkė jo įvaizdžiui.

34. Neturtinę žalą nukentėjusysis S. K. taip pat įvertino 5000 eurų, kurią grindžia tuo, kad šis įvykis pakenkė jo reputacijai, kuri yra nepataisoma ir sugadinta į ateitį, jis (S. K.) turi šeimą, nieko blogo nedaro ir neskriaudžia. Jo šeima nuodugniai visko nežino, jis jiems tiksliai nesakė, kas nutiko, tik sakė, kad buvo su M. sulaikyti, bet nesakė, už ką konkrečiai. Siekiant karjeros su tokiu įvykiu atrodys blogai, nors iki šio įvykio jis nebuvo teistas, pirmą kartą atsidūrė areštinėje. Dėl šio įvykio negalėjo važiuoti atostogauti, nes buvo paskirta kardomąją priemonė. Dėl D. K. nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė neigiamus padarinius, traumą, sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus, depresiją, dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą bei reputacijos pablogėjimą. Turėjo rūpesčių, išgyvenimų taip pat dėl to, jog buvo nepagrįstai sulaikytas.

35. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Akivaizdu, kad dėl kaltinamosios D. K. veiksmų melagingai įskundus nukentėjusiuosius, kaip padariusius kriminalinį nusikaltimą, šie patyrė neturtinę žalą, nes nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jie buvo kviečiami į policiją, jiems buvo pareikšti įtarimai, jie buvo sulaikyti (po vieną dieną), o vėliau abiem paskirta kita kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Dėl tokios padėties nukentėjusieji patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, baimę dėl savo procesinės padėties, garbės ir orumo pažeminimą. Nusikaltimą nukentėjusiųjų atžvilgiu kaltinamoji D. K. padarė veikdama tyčia. Nors kaltinamoji D. K. nedirba, neregistruota Užimtumo tarnyboje, tačiau yra jauno amžiaus, darbinga. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad teismui nebuvo pateikta duomenų, leidžiančių teigti, kad nukentėjusieji dėl savo psichinės būklės kreipėsi į medikus, vartojo medikamentus, kad jų psichinė būklė dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos šiuo metu nėra neatsistačiusi ar yra dar labiau pablogėjusi nei buvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame kontekste svarbi aplinkybė, kad ir patys nukentėjusieji buvo aktyvus įvykio dalyviai. Jų pačių veiksmai taip pat įtakojo neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiesiems sukėlė atitinkama veika. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad išimtinai dėl kaltinamosios veiksmų pablogėjo jų reputacija. Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška kiekvienu atveju individualiai nustato teismas, o nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą mažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas nustato, kad kiekvienam nukentėjusiajam nustatomas atlygintinas neturtinės žalos dydis yra po 300 Eur. Toks dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. M. P. 300 Eur suma neturtinei žalai atlyginti ir S. K. 300 Eur suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iš ikiteisminį tyrimą prieš nukentėjusiuosius inicijavusios kaltinamosios D. K., nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamosios kaltais veiksmais (BPK 115 str.). Toks žalos dydis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, bus proporcingas patirtiems neigiamiems išgyvenimams, padarytai nusikalstamai veikai ir kilusiems padariniams. Kitoje dalyje nukentėjusiųjų ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

36. Nukentėjusysis M. P. pirmosios instancijos teisme prašė atlyginti 2200 eurų, nukentėjusysis S. K. 1300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atstovavimo bei procesinių dokumentų rengimo nagrinėjant baudžiamąją bylą tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Pateikė sąskaitas – faktūras ir jų pagrindu atliktus mokėjimą patvirtinančius išrašus (t. 3, b.l. 191-193; 194-198). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-247-976/2018, 2K-313-489/2019). Teisėjų kolegija šioje byloje atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiųjų interesus advokatų padėjėjai ginti pradėjo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Įvertinus bylos nagrinėjimo bylos baigtį, į nukentėjusiesiems priteistinų neturtinės žalos dydžius, į tai, jog nukentėjusieji nuosprendžio neskundė, nagrinėjant prokuroro apeliacinį skundą atsiliepimų neteikė ir bylos nagrinėjime nedalyvavo, kad nukentėjusiųjų atstovams gerai buvo žinomos bylos aplinkybės dar iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-33691-20, kuriame M. P. ir S. K. buvo priimtas palankus sprendimas šiame ikiteisminiame tyrime, baudžiamoji byla nėra didelės apimties ir sudėtinga, į pareikštų civilinių ieškinių turinio apimtį, sprendžiama, kad advokatų padėjėjams pasirengimas atstovauti nukentėjusiuosius neturėjo užimti daug laiko ir sąnaudų. Teisėjų kolegija, remdamasi protingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad prašomos priteisti išlaidų sumos, susijusios su patirtomis išlaidomis advokatų padėjėjų pagalbai apmokėti, nelaikytinos proporcingomis, todėl mažintinos kiekvienam nukentėjusiajam iki 400 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Arūno Žemrietos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalis, kuriomis D. K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje išteisinta, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir dėl civilinio ieškinio išsprendimo.

D. K. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį, kvalifikuoti kaip vieną nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį.

D. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją; 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą bausmę, dalinio sudėjimo būdu, subendrinti su už BK už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir skirti D. K. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. K.: l) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nukentėjusiojo M. P. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, iš D. K. priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo S. K. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, iš D. K. priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš D. K. M. P. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų ir S. K. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už įgaliotų atstovų suteiktas teisines paslaugas.

Nukentėjusiojo M. P. civilinį ieškinį dėl 2000 eurų turtinės žalos priteisimo ir nukentėjusiojo S. K. civilinį ieškinį dėl 2700 eurų turtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtus.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.