Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Ernestas Šukys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Lematas“ ieškinį atsakovui P. V. dėl administravimo išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai – įteikti 2018 m. vasario 2 d. atsakovui asmeniškai. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai: Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d., 2017 m. gegužės 15 d., 2017 m. birželio 22 d., 2017 m. liepos 26 d., 2017 m. rugpjūčio 9 d., 2017 m. spalio 2 d., 2017 m. spalio 27 d., 2017 m. gruodžio 19 d. nutartys (8-20 b. l.), Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimas (21-22 b .l.), kreditorinių įsipareigojimų detalizacija (23-24 b. l.), sąskaitos faktūros Nr. LEM 0000115, Nr. LEM 0000116 (25-26 b. l.), AB „Lietuvos paštas“ PVM sąskaita faktūra (27 b. l.), VĮ Registrų centras sąskaitos (28, 32, 33, 34-35 b. l.), mokėjimo nurodymai (29-31 b. l.) – patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą.

Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas bendrovės vadovas (įmonės savininkas) privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio. Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai. Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Todėl, kai administratoriui neperduoti įmonės dokumentai, nėra galimybės užfiksuoti, kad įmonėje buvo (yra) konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių įmonės turimus finansinius įsipareigojimus, kitą svarbią informaciją, reikalingą nemokumo priežasčių nustatymui, bankroto procedūrų vykdymui. Minėtus duomenis privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai (šiuo atveju - įmonės vadovas). Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 111 dalį prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti [...] administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokiu atveju įmonės vadovui kyla deliktinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis), kuriai taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui.

Iš šioje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad P. V. įmonė iki buvo nemoki ir kad atsakovas, nuo būdamas jos vadovu, laiku nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo šiai įmonei. Dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi vienas iš juridinio asmens kreditorių.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Nagrinėjamu atveju atsakovas šios pareigos nevykdė (t. y. atliko neteisėtus veiksmus, CK 6.246 straipsnio 1 dalis), nes, kaip nustatyta byloje, atsakovas iki šiol neperdavė bankroto administratoriui priklausančio įmonės turto, dokumentacijos, finansinės atskaitomybės dokumentų bankroto bylos iškėlimo dienai, bankroto administratorius negali tinkamai vykdyti pareigų, įtvirtintų LR Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje.

Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad bankroto administratorius (ieškovė) atlikdamas įstatymuose nustatytas pareigas turėjo 3000 Eur administravimo išlaidų ir išlaidų atlyginimui, kurių nepadengė P. V. įmonės turėtas turtas. Taigi žala, padaryta bankroto administratoriui, yra visiškai įrodyta.

Teismų praktikoje yra konstatuota, kad įmonės vadovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu vadovas būtų kreipęsis į teismą, finansiniams rodikliams rodant įmonės faktinį nemokumą, tačiau nelaukiant, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu vadovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju irgi administravimo išlaidos būtų apmokėtos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013). Taigi pripažįstama, kad tarp įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygoja situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų.

Todėl konstatuotina, kad šioje byloje yra nustatytos visos įmonės vadovo atsakomybei kilti būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, o kaltė nagrinėjamu atveju yra preziumuojama. Todėl atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, laikytina, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos ir pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir ieškovei iš atsakovo priteistina 3000 Eur administravimo išlaidų (CK 2.87 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 3000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. sausio 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė į bylą nėra pateikusi įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos ieškovei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista, valstybei iš atsakovo priteistina 68 Eur žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Lematas“, juridinio asmens kodas 302914015, 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) administravimo išlaidų ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3000 Eur sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-01-30) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 68,00 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

Atsakovas, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos CPK 287 straipsnio 2, 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.