- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-26
- Bylos Nr.
- 2A-530-278/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- D. B.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-882-825/2009 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimus
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. B. nurodė, kad 1998-10-21 nutraukus santuoką su atsakovu D. B., sūnus D. B., gim.1994-09-03, liko gyventi su ja, tačiau atsakovas išlaikymo sūnui neteikė. Paskutinius trejus metus ji su sūnumi gyveno ir dirbo Vokietijoje, kur sūnui buvo suteikta medicininė pagalba, atliktas žandikaulių ortopedinis gydymas, už kurį ieškovė sumokėjo 1554,05 eurus (5361,47 Lt). Nurodo, kad už buto nuomą Vilniuje ji moka 3 200 Lt per mėnesį bei apie 700 Lt už komunalinius patarnavimus. Teigia, kad sūnaus išlaikymui pagal jo poreikius per mėnesį reikia skirti maždaug po 2 500 Lt ir pusę šios sumos turėtų skirti atsakovas. Prašė teismą priteisti iš atsakovo D. B. išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 1 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės bei 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006 m. kovo mėn. 01 d. iki 2009 m. vasario mėn. 28 d..
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo D. B. išlaikymą sūnui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. kovo 1 d. iki D. B. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant J. B. tvarkyti išlaikymą uzufrukto teise, o ieškinio dalį dėl 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimo atmetė. Įvertinęs ieškovės pateiktas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, teismas konstatavo, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį yra būtina skirti 1 200 Lt, t.y. 450 Lt maistui, 200 Lt aprangai, 200 Lt sveikatai ir gyvenamosioms sąlygoms užtikrinti, 250 Lt poilsiui bei laisvalaikiui ir 100 Lt mokslui. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodytos gydymo išlaidos (pagal Vokietijos specialistus), nepagrįstos jokiais įrodymais, be to nurodė, kad ir ieškovė sutinka, jog tai yra būsimos išlaidos, kurias atsakovas įsipareigoja dalinai kompensuoti. Nustatydamas vaiko išlaikymo dydį, teismas atsižvelgė į tėvų turtinę padėtį, nurodė, kad abi šalys turi pragyvenimo išlaidų, turėjo ir turi išlaidų sūnaus išlaikymui, atsakovas teikė dalinį išlaikymą sūnui, o ieškovė turėjo išlaidų dėl sūnaus gydymo, be to, įvertino, kad atsakovas moka už sūnų draudimo įmokas, pirko kompiuterinę techniką. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo konstatavęs jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas iš dalies teikė išlaikymą sūnui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovo D. B. išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. B. po 1 200 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-03-01 iki sūnaus pilnametystės bei priteisti 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą. J. B. nurodo, kad teismas neteisingai nustatė vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį, pažeidė proporcingumą tarp nepilnamečio vaiko ir tėvų turtinės padėties, tai pat proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties ir išlaikymo pareigos paskirstymo tėvams, neteisingai nustatė teisės į išlaikymą atsiradimo momentą ir nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teigia, jog teismas nepagrįstai sumažino nepilnamečio vaiko poreikius, nes vertindamas jo poreikius pagal ieškovės pateiktą išlaikymo išlaidų skaičiuotę ir sumažindamas vaiko poreikių dydžius, nenurodė, kuo vadovaujantis šie dydžiai buvo sumažinti ar visai atmestini. Mano, kad nustatęs vaiko poreikius pagal atskirus kriterijus, savo išvadų teismas nemotyvavo ir neargumentavo. Ieškovė nurodo, kad spręsdamas apie konkretaus vaiko poreikius, teismas nebuvo aktyvus, neišreikalavo reikiamų įrodymų, nepagrįstai vadovavosi būtiniems poreikiams tenkinti tik MMA dydžiu kaip orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko poreikius, nereikalavo VTAS išvados apie vaiko poreikius, neįpareigojo atsakovą pateikti jo numanomą vaiko išlaikymo išlaidų skaičiuotę. Be to, teismas nepagrįstai atmetė įrodymus dėl turėtų gydymo išlaidų Vokietijoje, kas sudaro 1554,05 EUR, t.y. 5 361,47 Lt bei darė išvadas, prieštaraujančias bylos medžiagai, nes nurodė kad nėra gydymo išlaidų „pagal Vokietijos specialistus“, nors pats atsakovas šias išlaidas pripažino ir sutiko apmokėti. Teigia, jog teismas tinkamai neįvertino ieškovės pateiktų įrodymų apie mokamus mokesčius už nuomojamą būstą ir mokesčius už patarnavimus, išlaidų vaiko baldams ir atostogoms, nurodydamas, kad jos iš dalies įvertintos, nustatant kitas vaiko išlaikymo išlaidas. Mano, jog sprendžiant išlaikymo dydį, neįvertinta ir tėvų turtinė padėtis, nes atsakovo gaunamos pajamos kas mėnesį yra 6 167 Lt, o ieškovės – 1 800 Lt, todėl tėvų turtinė padėtis leidžia patenkinti maksimalius vaiko poreikius. Be to, teismas, vertindamas kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir paskirstydamas vaiko išlaikymą abiems tėvams per pusę, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ieškovės gaunamos pajamos yra 3,4 karto mažesnės, nei atsakovo, kuris turi tris transporto priemones, gyvena močiutės bute, už kurį moka tik 400 Lt komunalinių mokesčių, be to, teismas nekonstatavo ir nevertino aplinkybės, kas turi daugiau išlaikytinių, kuriuos privalo išlaikyti pagal įstatymą. Ieškovė teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, nes nenustatė koks dalinis išlaikymas atsakovo buvo teikiamas vaikui. Mano, kad atskirų sumų - 50 Lt, 60 Lt 300 Lt; 200 Lt 100 Eurų skyrimas vaikui, dviračio, kompiuterių ir jų detalių nupirkimas, mokamos įmokos už vaiko gyvybės draudimą, kelionės išlaidų apmokėjimas, negali būti laikomi daliniu vaiko išlaikymu. Be to, atsakovas pats pripažįsta esant išlaikymo vaikui įsiskolinimą ir sutinka mokėti po 220 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą atsakovas nurodo, kad ieškovė nepateikė visų duomenų apie savo gaunamas pajamas, t.y. neįrodė, jog ir pati galėtų skirti tokią sumą, kurios reikalauja sūnaus materialiniam išlaikymui iš jo. Mano, jog ieškovės nurodytos neva turėtos išlaidos sūnaus Dominyko išlaikymui yra nerealios ir faktiškai jokiais įrodymais nepagrįstos. Teigia, jog pateiktais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais įrodė, kad iš dalies prisidėjo prie savo sūnaus Dominyko išlaikymo, bendravimo ir auklėjimo. To nepaneigė ir ieškovė bei jos kviesti liudytojai. Nurodo, kad jis nėra atsisakęs papildomai materialiai prisidėti prie Dominyko gydymosi išlaidų, todėl ir ateityje, esant būtinybei, pusę vaiko gydymo išlaidų finansuos. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes teisė reikalauti priteisti išlaikymą atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kadangi jokio žodinio ar rašytinio susitarimo dėl materialinio išlaikymo po santuokos nutraukimo tarp šalių nebuvo, todėl atsakovas yra įsitikinęs, kad šios pareigos nepažeidė, o ieškovė savo reikalavimo nepagrindė jokiais įrodymais. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė teisingą sprendimą, todėl prašo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Civilinio kodekso (toliau CK) 3.192 straipsnis numato, jog abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo poreikių ir tėvų galimybių poreikius patenkinti. Išlaikymo pagrindinis tikslas yra maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus, todėl būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Tuo atveju jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalių sūnus D. B., kuriam šiuo metu yra 15 metų, mokosi vidurinėje mokykloje, lanko įvairius būrelius, teniso treniruotes. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikalinga 1 200 Lt. Nors teismui ieškovė J. B. nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 2 500 Lt suma, tačiau šiems paskaičiavimams pagrįsti neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalingos būtent tokio dydžio išlaidos, nepateikė (b.l. 73-74, 117). Kolegija kritiškai vertina repetitoriams reikalingas mokėti išlaidas, nes šalių sūnus lanko vidurinę mokyklą ir duomenų, kad jam reikalingas papildomas mokymas nepateikta. Teiginiai, kad sūnus kiekvienais metais atostogaus vasaros stovyklose, jam bus teikiamas gydymas, kas trejus metus jam bus keičiami baldai, tėra tik prielaida, kurių apmokėjimą šalys gali spręsti tik joms atsiradus (CPK 178 str., b.l.73). Įvertintina aplinkybė, kad buto nuomos dydis priklauso nuo nuomojamų patalpų vietos ir kitų aplinkybių, kurias išsinuomodama butą šiuo atveju vertino ir pasirinko ieškovė, todėl kolegija daro išvadą, kad nurodyta 1 000 Lt mėnesio išlaidų suma skirtina sūnui yra pernelyg didelė ir buto nuomos ir komunalinių patarnavimų dydis šalių vaikui negali viršyti 350 Lt mėnesiui, nes ieškovės šeima, turėdama galimybę nuomoti prabangius apartamentus, gyvenamųjų patalpų nuomos klausimo su atsakovu nederina, todėl turi prisiimti ir didesnę išlaidų dalį. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt, Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių nepilnamečio sūnaus tinkamo vystymosi sąlygoms sudaryti, yra pakankama 1 200 Lt išlaikymo suma per mėnesį. Šia išvadą kolegija daro įvertinusi aplinkybę, jog byloje nenustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus turėtų nuolatinių sveikatos problemų ar specialiųjų poreikių, dėl kurių kas mėnesį būtų reikalingos papildomos išlaidos. J. B. nurodyta aplinkybė, kad sūnui Vokietijoje buvo atliktas žandikaulių ortopedinis gydymas, nesudaro pagrindo didinti išlaikymą, nes šiuo metu gydymas neatliekamas, o ateityje numatomas papildomas išlaidas atsakovas sutinka iš dalies atlyginti. D. B. atsisakius atlyginti atsiradusias papildomas ir pagrįstas išlaidas tiek gydymui, tiek kitiems būtiniems ir nenumatytiems vaiko poreikiams, ieškovė turės teisę prašyti teismą jas priteisti papildomai ar padidinti išlaikymą. Nesant nuolatinių minėtų išlaidų dydžio, nustatant vaiko išlaikymo dydį į jas atsižvelgti netikslinga. Apeliantės teiginiai jog pirmosios instancijos teismas neargumentavo ir nepagrindė savo išvadų dėl išlaikymo dydžio yra nepagrįsti ir atmestini, nes teismas nurodė kokio dydžio ir kokioms išlaidoms mano esant būtina skirti lėšas nepilnamečio išlaikymui. Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra vidutiniškai apie 3 880 Lt per mėnesį, o iš ieškovės paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų matyti, kad J. B. šiuo metu augina mažametę dukrą, gim 2009 m.. Nors ieškovė teigia, kad gaunama motinystės išmoka kas mėnesį neviršys 1 800 Lt ir šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė, tačiau kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, kad jos ir atsakovo gaunamos pajamos šiuo metu nėra vienodos, todėl ir sūnaus išlaikymui skirtinos išlaidos negali būti nustatytos lygiomis dalimis (b.l.8, 67). Ta aplinkybė, kad ieškovės dukters, gim. 2009-06-09 tėvo A. K., su kuriuo gyvena ieškovė ir šalių sūnus, išmokamas darbo užmokestis viršija 13 000 Lt kas mėnesį, neduoda pagrindo teigti, kad ieškovė šiuo metu turi teikti sūnui tokio pat dydžio išlaikymą kaip ir atsakovas (b.l. 37, 94, 107). Įvertintina aplinkybė, kad J. B. tenka ir kasdienė vaiko priežiūra bei rūpinimasis sūnumi, todėl kolegija daro išvadą, jog įvertinus atsakovo gaunamą darbo užmokestį, jo turimas išlaidas būstui, mokymuisi, aplinkybę, jog kitų išlaikytinių neturi, pirmosios instancijos teismo iš atsakovo D. B. priteista išlaikymo nepilnamečiam sūnui 600 Lt suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis didintina iki 800 Lt. Apeliantės teiginys, kad teismas neišreikalavo VTAT duomenų apie vaikui reikalingą išlaikymą, vertintina kritiškai, nes minėta tarnyba gali įvertinti tik vaiko gyvenimo sąlygas ir būtinus jo poreikius. Konstatavus, jog nepilnamečiui šalių sūnui išlaikymui skirtina 1 200 Lt kolegija daro išvadą, kad šios išlaidos yra didesnės nei būtinos vaikui minimaliems poreikiams patenkinti.
Byloje nustatyta, kad šalims nutraukus santuoką, atsakovas D. B. pastoviai sūnaus išlaikymui lėšų neteikė. Nors atsakovas nurodė, jog išlaikymas vaikui iš jo nebuvo priteistas, o ieškovė, su kuria po santuokos nutraukimo liko gyventi sūnus, išlaikymo nereikalavo, tačiau teikti išlaikymą savo vaikams yra tėvų pareiga, todėl nepriklausomai nuo to, kad išlaikymas vaikui nebuvo priteistas, atsakovo pareiga sūnui neišnyko, jis yra atsakingas už savo vaiko auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3. 165 str., 3.192 str.). Iš šalių paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad 3 metus iki 2008m. rudens šalių sūnus su motina gyveno Vokietijoje ir atsakovo teikiamas materialinis išlaikymas vaikui buvo minimalus, keli pinigų perdavimai vaiko gydymui. 2009 m. D. B. sūnui yra davęs įvairias pinigų sumas, be to, yra sūnui nupirkęs dviratį, du kompiuterius ir jų detalių, apmokėdavo sūnaus kelionės iš Vilniaus į Kėdainius išlaidas, o nuo 2007 m. lapkričio mėnesio yra apdraudęs sūnų ir moka gyvybės draudimo įmokas. Tačiau šie faktai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog tėvams išsituokus 1998 m., sūnui D. B. atsakovas teikė pastovų išlaikymą. CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašė teismą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą sūnui už laikotarpį nuo 2006-03-01 iki 2009-02-28 kas mėnesį po 500 Lt. Įvertinus, kad atsakovas pastovaus išlaikymo D. B. neteikė ir šią aplinkybę iš dalies pripažįsta, o ieškovė turėjo išlaidų sūnaus gydymui, jo išlaikymui, kolegija daro išvadą, kad prašomas priteisti įsiskolinimas kas mėnesį po 500 Lt yra pagrįstas ir tenkintinas. Iš bylos dokumentų matyti, kad D. B. 2009-05-20 ir 2009-06-05 yra sumokėjęs 440 Lt įsiskolinimo dengimui, todėl šia suma išlaikymo įsiskolinimas mažintinas (35 x 500 - 440? 17 560 Lt, b.l. 108,110).
Dėl paminėtų motyvų teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, keistinas.
Apeliacinės instancijos teisme turėtos ieškovės atstovavimo išlaidos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovo priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiu (b.l.160-161, CPK 88 str.1 d. 3 p., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 3 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pakeisti. Priteistą iš D. B. išlaikymą kas mėnesį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) pilnametystės padidinti iki 800 Lt (aštuonių šimtų Lt), o sprendimo dalį, kuria atmestas J. B. ieškinys dėl 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, panaikinti ir priteisti iš atsakovo D. B. už 2006-03-01 - 2009-02-28 laikotarpį 17 560 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui D. B., pavedant J. B. tvarkyti išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išdėstyti sekančiai:
Priteisti iš D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 600 Lt (šešis šimtus Lt), o iš J. B. atsakovui D. B. 100 Lt (vieną šimtą Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš J. B. 3,04 Lt (tris Lt 4 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš D. B. 288 Lt žyminio mokesčio ir 17,21 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 305,21 Lt (tris šimtus penkis Lt 21 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo D. B. 2000 Lt (du tūkstančius Lt) atstovavimo išlaidų J. B. bei 72 Lt žyminio mokesčio ir 6 Lt išlaidų, susijusių su apeliacinės instancijos teismo procesinių dokumentų įteikimu, viso 78 Lt (septyniasdešimt aštuonis Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteisti iš ieškovės J. B. valstybės naudai 2,20 Lt (du Lt 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
.