Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-04-06 · Civilinė byla Nr. e2YT-6634-808/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-06
Bylos Nr.
e2YT-6634-808/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01869-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Gražina Žukauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
N. J.
Suinteresuotas asmuo
O. T., G. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-6634-808/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01869-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.1.; 3.4.5.2.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – dėl palikimo priėmimo, suinteresuoti asmenys byloje O. T., G. J. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja N. J. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo vyro A. J. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdama jį valdyti. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos vyras A. J.. 2018 m. lapkričio 30 d. VSDFV Vilniaus skyriaus rašte Nr. (10.1)3-64340 „Dėl duomenų pateikimo“ nurodytos mirusiajam A. J. neišmokėtos išmokos ir (ar) jo įsiskolinimas. Santuokos metu registruotas nekilnojamasis turtas nebuvo įgytas, vyras neturėjo ir registruoto kilnojamojo turto. Pareiškėja nurodo besinaudojanti po vyro mirties likusiais dokumentais, knygomis, žurnalais, baldais bei kt. ir todėl nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.

Suinteresuoti asmenys O. T. ir G. J. atsiliepimuose sutiko su pareiškėjos pareiškimu.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CPK 443 straipsnio 5 dalį bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjantis teismas gali nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Pareiškimas tenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio po A. J. mirties, priėmimo faktą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja N. J. yra mirusiojo žmona (santuokos liudijimas Nr. 032873). Palikėjo vaikai yra G. J. ir O. T. (Gyventojų registro pažyma Nr. GR.1A-12577). Byloje nėra duomenų, kad dėl mirusiojo A. J. turto paveldėjimo kas nors būtų kreipęsis į notarą. Palikėjas neturėjo registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir po jo mirties atsiradusį palikimą (asmeninius daiktus ir kartu sugyventą kilnojamąjį turtą) jo žmona pareiškėja N. J. pradėjo faktiškai jį valdyti ir toliau juo naudojasi kaip savu. Byloje nepateikti prieštaravimai dėl pareiškimo patenkinimo.

Teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašomas nustatyti faktas yra įrodytas, o jo nustatymas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, todėl pareiškimas tenkinamas, įstatymui numatant galimybę priimti palikimą pradėjus faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pareiškėjai juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu gauti paveldėjimo liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-270, 27 ir 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. J., a.k. (duomenys neskelbtini) po jos vyro A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį jo palikimą priėmė, paveldėtą turtą pradėdama faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Žukauskienė