Telšių apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) ieškinį atsakovams G. R. ir R. R. dėl neterminuoto motinos ir tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovai G. R. ir R. R. yra biologiniai nepilnamečio vaiko Ą. R. gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Telšių miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. civilinėje byloje Nr. eS2-5601-304/2023 priimta nutartimi išdavė leidimą paimti nepilnametį vaiką Ą. R. iš jo tėvų – atsakovų G. R. ir R. R.. Telšių rajono savivaldybės mero 2023 m. spalio 10 d. potvarkiu vaikui nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta V. K..

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės (tėvų valdžios apribojimas) turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Teismas išklausė šalių paaiškinimus, ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat išklausė trečiojo asmens parodymus.

Trečiasis asmuo V. K. teismo posėdyje nurodė, kad yra G. R. mama, kuri augina atsakoves 5 (penkis) vaikus. V. K. teismo posėdyje nurodė, kad su Vaikų teisių pozicija sutinka ir visi byloje pateikti duomenys yra teisingi ir pagristi, nurodė, kad atsakovai vaiku nesidomi, neskambina, paskutinį kartą G. R. pas sūnų Ąžuolą buvo atvykusi lapkričio 3 d. per vaiko gimtadienį, bet pagal V. K. išskubėjo namo – pasiteisindama, kad išvyksta autobusas. V. K. nurodė, kad G. R. neturi motiniško instinkto ir mano, kad pati negalėtų pasirūpinti savo vaikais. Atsakovė nesistengia sukurti ryšio, mažiausieji vaikai neatpažįsta atsakovės ir nevadina jos mama. Trečiasis asmuo V. K. nurodo, jog atsakovų gyvenimo būdas yra alkoholis ir kol jie kartu gyveno nuolat girtuokliaudavo. Tarp anūko Ą. R. ir V. K. yra susikūręs stiprus emocinis ryšys.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai ir parodymai patvirtina, kad atsakovų šeima Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma nuo 2017 m. gruodžio 6 d., kai pagal tuomet galiojusį teisinį reglamentavimą buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2018 m. liepos 2 d., o atsakovo R. R. šeimai nuo 2023m. sausio 30 d., pradėta taikyti atvejo vadyba, to metu Ą. R. atžvilgiu teigiamų pokyčių ir rezultatų šeimoje pasiekti nepavyko. Tėvai neskirdavo dėmesio savo sūnaus Ą., priežiūrai, nuolat išgėrinėdavo ir neskirdavo dėmesio Ą., lavinimui, ugdymui, sveikatinimui. Tokia išvada darytina iš 2022 lapkričio 10 d., 2022 m. lapkričio 11 d., ir 2023 m. vasario 18 d., nustatytu galimų vaiko teisiu pažeidimu, dėl motinos girtuokliavimo ir vaiko nepriežiūros aplinkybių, vaikui nebuvo formuojami savarankiškumo įgūdžiai, nebuvo užtikrinami vaiko intelektiniai poreikiai ir tinkamas auklėjimas, Taip pat nebuvo užtikrinami vaiko emociniai poreikiai, tėvai demonstravo emocinį šaltumą nesistengė sukurti emocinio ryšio.

Taip pat iš byloje esančių rašytinių įrodymų, bylos šalių paaiškinimų ir trečiojo asmens parodymų, nustatyta, jog nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria leista paimti nepilnametį vaiką iš šeimos, situacija atsakovų šeimoje sūnaus Ą., atžvilgiu iš esmės nesikeitė, tėvai vaiku iš esmės nesidomėjo, vykiuosiuose atvejo vadybos posėdžiuose nedalyvavo..

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad padėtis nepasikeis, todėl atsakovams motinos ir tėvo valdžia apribotina neterminuotam laikui. Išdėstytos aplinkybės patvirtina atsakovų netinkamą motinos ir tėvo pareigų vykdymą tiek praeityje, tiek nagrinėjamu laikotarpiu. Teismo vertinimu, pateikti įrodymai pagrindžia, kad atsakovai nesirūpino nepilnamečio sūnaus priežiūra, buitinių sąlygų sudarymu, situacija šeimoje nepasikeitė – jie visiškai nesidomėjo sūnaus poreikiais, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti motinos ir tėvo valdžios ribojimą, todėl, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, atsakovų motinos ir tėvo valdžia nepilnamečio jų sūnaus Ą. R. , gim. 2022 m. lapkričio 3 d., atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnis).

Ą. R. nuo 2024 m. birželio 21 d. nustatyta laikinoji globa, laikinąją globėja paskirta V. K., kuri yra sudariusi gyvenimo sąlygos, atitinkančias vaiko amžių, sveikatą ir išsivystymą, todėl vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina pas V. K. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsniu, teismo nutartimi inicijuotina byla dėl nuolatinės globos Ą. R. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 straipsnis).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atsakovai šios pareigos nevykdo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 100 Eur, o iš atsakovo 230 Eur išlaikymą nepilnamečiui jų sūnui Ą. R. periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Vaikui priteistino išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik nepilnamečio vaiko poreikiams, bet ir jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Sodros duomenimis atsakovė yra nedirbanti, o atsakovas yra individualios įmonės savininkas. Byloje nėra duomenų apie atsakovų turimą nekilnojamąjį turtą ar transporto priemones. Atsižvelgiant į atsakovų turtinę padėtį ir į kitus išlaikytinus nepilnamečius vaikus – iš G. R. sūnui Ą. R. priteistinas 100 Eur išlaikymas, o iš atsakovo R. R. 230 Eur išlaikymas jų nepilnamečiam sūnui Ą., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. vasario 5 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis).

Taip pat iš atsakovų priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 4 mėnesius, t. y. laikotarpį nuo laikinosios globos nustatymo 2023 m. spalio 2 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2024 m. vasario 5 d. Įsiskolinimas už šį laikotarpį atsakovei sudaro 400 Eur, o atsakovui 920 Eur.

Iš atsakovų priteistas išlaikymas ir jo įsiskolinimas nepilnamečiui vaikui išieškotinas vaiko laikinos globėjos naudai (CK 3.202 straipsnio 2 dalis). Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Atsakovai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleisti, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

Sprendimo dalis dėl motinos ir tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 406, 407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus Ą. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus Ą. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš G. R. išlaikymą sūnui Ą. R., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) nuo 2024 m. vasario 5 d. iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš R. R. išlaikymą sūnui Ą. R., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 230,00 Eur (du šimtus trisdešimt eurų 00 ct) nuo 2024 m. vasario 5 d. iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš R. R. nepilnamečiam vaikui Ą. R. 920,00 Eur (devynis šimtus dvidešimt eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovės G. R. nepilnamečiam vaikui Ą. R. 400,00 Eur (keturis šimtus 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Iš atsakovų G. R. ir R. R. priteistą išlaikymą ir įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui išieškoti laikinos globėjos V. K. naudai.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečio vaiko Ą. R. gyvenamąją vietą nustatyti pas V. K. jos gyvenamojoje vietoje.

Sprendimo dalį dėl motinos ir tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.