- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-15
- Bylos Nr.
- P-146-4-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Audrius Balaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- G. S.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Balavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A822-555/2009 pagal pareiškėjos G. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl atsisakymo skirti valstybinę socialinio draudimo išansktinę senatvės pensiją.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja G. S. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2008 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. 13P-258 dėl atsisakymo skirti jai valstybinę socialinio draudimo išankstinę senatvės pensiją bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą tuo pačiu klausimu ir įpareigoti skirti jai valstybinę socialinio draudimo išankstinę senatvės pensiją.
Pareiškėja skunde (b. l. 4-6) nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDF valdyba) Klaipėdos skyrius 2008 m. sausio 4 d. sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo (toliau – ir VSD senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymas) 2 ir 3 straipsniais, nusprendė jai neskirti išankstinės senatvės pensijos. 2008 m. sausio 7 d. paaiškinamajame rašte nurodyta, kad atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2007 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. 35R-593 išdėstytą nuomonę, į pareiškėjos darbo stažą neįskaitomas darbo kariniame dalinyje Nr. 51156 laikotarpis nuo 1980-08-05 iki 1991-09-30, kadangi tuo laikotarpiu ji (pareiškėja) ėjo pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 88 „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pareigybių ir padalinių (struktūrų), kuriose dirbę ar ėję nurodytas pareigas asmenys laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais, sąrašo patvirtinimo“(toliau – ir Nutarimas Nr.88). Pareiškėja teigė, kad ji nepagrįstai priskiriama KGB kadriniams darbuotojams (saugumo pareigūnams), nes dirbo technine darbuotoja, vertėjos ir inspektorės pareigos buvo įformintos tik tam, kad gautų didesnį atlyginimą. Pareiškėja teigė realiai negalėjusi dirbti vertėja bei inspektore dėl savo išsilavinimo, nes mokėjo tik rusų kalbą ir faktiškai dirbo mašinininke.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 23-24) paaiškino, kad stažas pensijai skirti, įgytas iki 1995 m. sausio 1 d., apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir VSD pensijų įstatymas) 54 straipsnį. Šio įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, kad į stažą įskaitomi tik prisiekusiųjų Lietuvos Respublikai (perėjusių tarnauti Lietuvos Respublikai) valstybės saugumo pareigūnų tarnybos laikotarpiai. Atsižvelgiant į VSD pensijų įstatymo nuostatas bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2007 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. 35R-593 išdėstytą nuomonę, į pareiškėjos stažą neįskaitytas darbo kariniame dalinyje Nr. 51156 laikotarpis nuo 1980 m. rugpjūčio 5 d. iki 1991 m. rugsėjo 30 d., kadangi pareiškėja tuo laikotarpiu ėjo pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 88 „Dėl SSSR valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pareigybių ir padalinių (struktūrų), kuriuose dirbę ar ėję nurodytas pareigas asmenys laikomi SSSR valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais, sąrašo patvirtinimo“ 36.17 ir 36.21 punktuose. Atsakovo nuomone, pareiškėjos teiginiai, jog ji nebuvo kadrinė darbuotoja, o dirbdama mašininke (technine darbuotoja) buvo įforminta dirbusia vertėjos, inspektoriaus pareigose tik todėl, kad gautų didesnį atlyginimą, atmestini kaip niekiniai, nes pareiškėjos darbo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra išlikę ir saugomi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro archyviniuose fonduose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalimi, rašytiniai įrodymai negali būti paneigiami liudytojų parodymais.
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 27-28, 33-34) paaiškino, kad pagal pareiškėjos G. S. darbo knygelės įrašus nuo 1979 m. lapkričio 16 d. iki 1991 m. rugsėjo 30 d. ji dirbo kariniame dalinyje 1229, vėliau pavintame kariniu daliniu 51156. Lietuvos ypatingajame archyve saugomi buvusių KGB darbuotojų dokumentai patvirtina, jog minėtu laikotarpiu ji ėjo mašininkės, vertėjos ir inspektorės pareigas LSSR KGB Klaipėdos mieste ir Lietuvos jūrų baseino skyriuje. Vertėjos ir inspektorės pareigos, kurias ji ėjo minėtose KGB struktūrose laikotarpiu nuo 1980 m. rugpjūčio 5 d. iki 1991 m. rugsėjo 30 d., įvardytos Nutarimu Nr.88 patvirtinto SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pareigybių ir padalinių (struktūrų), kuriuose dirbę ar ėję nurodytas pareigas asmenys laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais, sąrašo (toliau - ir Sąrašas) 36.17 ir 36.21 punktuose. Taigi minėtu laikotarpiu ji buvo KGB kadrinė darbuotoja (saugumo pareigūnė). Kadangi pareiškėja neperėjo tarnauti Lietuvos Respublikai, remiantis VSD pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 6 punktu, šis laikotarpis negali būti įskaitytas į jos stažą. Todėl VSDF valdybos Klaipėdos skyrius 2008 m. sausio 4 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai neįskaitė į pareiškėjos stažą laikotarpio nuo 1980 m. rugpjūčio 5 d. iki 1991 m. rugsėjo 30 d. ir atsisakė skirti išankstinę senatvės pensiją kaip neįrodžiusiai 30 metų stažo (VSD senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad skundžiamu VSDF valdybos Klaipėdos skyriaus 2008 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. 13P-258 (b. l. 7) nuspręsta neskirti pareiškėjai G. S. valstybinės socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos, nes ji neatitinka VSD senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 2 ir 3 straipsniuose nustatytų reikalavimų. VSDF valdybos 2008 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. (6.5)I-1493 (b. l. 12-13) VSDF valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimas paliktas nepakeistas.
Teismas konstatavo, kad išankstinį valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų skyrimą reglamentuoja VSD senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymas. Šio įstatymo (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 2 straipsnyje nustatyta, kad teisę gauti išankstinę senatvės pensiją turi nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys, atitinkantys šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas išankstinei senatvės pensijai skirti, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenustatyta kitaip. Viena iš sąlygų išankstinei senatvės pensijai skirti yra ta, kad asmuo turi ne mažesnį kaip 30 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (VSD senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas nustatė, jog šioje byloje ginčo esmę sudaro tai, kad laikotarpis, kai pareiškėja dirbo KGB struktūrose, neįskaičiuotas į pareiškėjos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.
Teismas nustatė, kad valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo skaičiavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Šio įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, inter alia prilyginami iki 1995 m. sausio 1 d. buvę prisiekusių Lietuvos Respublikai (perėjusių tarnauti Lietuvos Respublikai) valstybės saugumo pareigūnų tarnybos laikotarpiai.
Teismas byloje nenustatė duomenų, kad pareiškėja prisiekė (perėjo tarnauti) Lietuvos Respublikai. Pažymėjo, kad pareiškėja neteigia davusi tokią priesaiką. Skundas grindžiamas tuo, kad pareiškėja apskritai netarnavo valstybės saugumo pareigūne.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatatvo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 88 buvo patvirtintas sąrašas SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pareigybių ir padalinių (struktūrų), kuriuose dirbę ar ėję nurodytas pareigas asmenys laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais. Teismas sutinka su pareiškėjos atstovo nuomone, kad šis Sąrašas buvo patvirtintas vykdant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos” įgyvendinimo įstatymą, kuris yra susijęs su SSRS valstybės saugumo komiteto kadrinių darbuotojų veiklos apribojimais.
Teismas pažymėjo, kad norminiai teisės aktai, reglamentuojantys visuomeninius santykius valstybėje, sudaro vieningą sistemą. Vyriausybės Nutarimu Nr.88 nustatytas sąrašas asmenų, kurie laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais. Šiame nutarime nebuvo apibrėžtas visuomeninių santykių ratas, kuriems taikytinas šis nutarimas. Tai, kad Nutarimas Nr.88 buvo priimtas įgyvendinant įstatymus, reguliuojančius SSRS valstybės saugumo komiteto kadrinių darbuotojų dabartinę veiklą, nėra pagrindas teigti, kad teisės aktų, reguliuojančių valstybinio socialinio draudimo santykius, prasme SSRS valstybės saugumo pareigūnas galėtų būti suprantamas kitaip. Taip būtų pažeistas teisinių santykių stabilumas ir sistemiškumas. Be to, teismas pažymėjo, kad nėra specialių teisės aktų (normų), kurie nustatytų, kas yra valstybės saugumo pareigūnas VSD pensijų įstatymo prasme. Teismo nuomone, institucijos pagrįstai vadovavosi Nutarimu Nr.88 spręsdamos, ar pareiškėja buvo SSRS valstybės saugumo komiteto kadrinė darbuotoja (saugumo pareigūnė).
Teismas konstatavo, kad išrašai iš pareiškėjos darbo knygelės (b. l. 60-64) ir asmens kortelės (b. l. 66-67) bei kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad G. S. nuo 1979 m. lapkričio 16 d. iki 1991 m. rugsėjo 30 d. dirbo Lietuvos SSR KGB (karinis dalinys 1229, nuo 1979 m. naujuoju sąlyginiu pavadinimu karinis dalinys 51156) Klaipėdos miesto ir Lietuvos jūrų baseino skyriuje. Pažymėjo, kad dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra. Pareiškėjos darbo knygelėje (b. l. 60-64), asmens kortelėje (b. l. 66-67) užfiksuota, kad G. S. nuo 1979 m. lapkričio 16 d. iki 1980 m. rugpjūčio 5 d. dirbo mašininke; nuo 1980 m. rugpjūčio 5 d. iki 1982 m. gruodžio 1 d. – 2 poskyrio vertėja; nuo 1982 m. gruodžio 1 d. iki 1984 m. sausio 16 d. – jūreivių spec. patikrinimo grupės inspektore; nuo 1984 m. sausio 16 d. iki 1991 m. birželio 1 d. – 10 grupės inspektore; nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1991 m. rugsėjo 30 d. – 13 poskyrio inspektore.
Vadovaujantis Vyriausybės Nutarimu Nr.88 patvirtinto SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pareigybių ir padalinių (struktūrų), kuriuose dirbę ar ėję nurodytas pareigas asmenys laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais, sąrašo 36.17 ir 36.21 punktais, Klaipėdos miesto ir Lietuvos jūrų baseino VSK skyriaus inspektorius ir vertėjas yra laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais.
Teismas rėmėsi liudytojų parodymais: J. T. parodė, kad G. S. dirbo inspektore; liudytojas V. K. negalėjo tiksliai nurodyti, ar pareiškėja buvo inspektorė, ar mašininkė; liudytojas S. S. parodė, kad pareiškėja dirbo mašininke, vertėja. Teismas įvertinęs įrodymus priėjo priė išvados, kad liudytojų parodymai nepaneigia rašytiniuose dokumentuose užfiksuotų duomenų, kad G. S. dirbo ne tik mašininke, bet ir vertėja, inspektore, o šiuos duomenis patvirtina. Teismo posėdžio metu liudytojai J. T., V. K., S. A. parodė, kad pareiškėja buvo samdoma darbuotoja, o ne kadrinė darbuotoja, savo parodymus grįsdami jos trumpesne atostogų trukme, karinio laipsnio nebuvimu, kad pareiškėja nebuvo siunčiama į specialius kursus, nedirbo su slaptais dokumentais; pareiškėjos atstovas akcentavo kitokią priėmimo procedūrą. Teismas konstatavo, kad Vyriausybės Nutarimas Nr. 88 SSRS valstybės saugumo komiteto kadrinio darbuotojo sampratą sieja su konkrečiomis pareigomis, kurias asmuo buvo užėmęs, o ne su liudytojų ar pareiškėjos atstovo pirmiau įvardintomis aplinkybėmis. Teismo nuomone, atsakovas pagrįstai vadovavosi tuo, kaip teisės aktai apibrėžia SSRS valstybės saugumo komiteto kadrinio darbuotojo sąvoką, o ne pareiškėjos ir kitų asmenų subjektyviais vertinimais.
III.
Pareiškėja G. S. (toliau – ir apeliantė) pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.
1. Bylą nagrinėjęs teismas be pagrindo netaikė VSD pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kuris numato, jog asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Apeliantės teigimu, pridedama archyvo pažyma patvirtina, kad ji dirbo laisvai samdoma darbuotoja ir pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu. Teismas neįvertino, kad pagal VSD pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktą asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki 1995 m. sausio 1 d. buvęs faktinis karinės, pasienio bei vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), taip pat būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas. Atkreipė dėmesį, kad pasienio kariuomenė buvo KGB sudėtyje, jos daliniai yra įjungti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 88 „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pareigybių ir padalinių (struktūrų), kuriose dirbę ar ėję nurodytas pareigas asmenys laikomi SSRS valstybės saugumo kadriniais darbuotojais, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą sąrašą. Apeliantė pažymėjo, kad naikintojų būriuose ir batalionuose ji netarnavo.
2. Teigė, kad teismas sistemiškai neįvertino Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 7 dalies ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 6 punkto. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d. buvo paskirta kurios nors rūšies pensija, išskyrus maitintojo netekimo, taikoma tokia paskirtosios pensijos perskaičiavimo tvarka: 1) apskaičiuojama valstybinė socialinio draudimo pensija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą tvarką naujai skiriamoms pensijoms. Ši pensija apskaičiuojama perskaičiavimo metu arba kai pareigūnui ar kariui atsiranda teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją. Taigi, nurodyta nuostata gali būti taikoma pareigūnui ar kariui, kuriam atsiranda teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją pagal VSD pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 6 punktą prisiekusių Lietuvos Respublikai (perėjusių tarnauti Lietuvos Respublikai) valstybės saugumo pareigūnų tarnybos laikotarpiai. Tai leidžia teigti ir Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 28.1 papunktis, numatantis, jog pareigūnams ir kariams, kuriems iki įstatymo įsigaliojimo buvo paskirta kurios nors rūšies pensija (išskyrus maitintojo netekimo pensiją), ši pensija perskaičiuojama pagal 1995 m. sausio 1 d. būklę šia tvarka: paskiriama valstybinė socialinio draudimo pensija pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatytą tvarką naujai skiriamoms pensijoms.
3. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į daugkartinius Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kad klausimai susiję su pensijomis turi būti reguliuojami įstatymais, o ne poįstatyminiais teisės aktais. Teismas pritaikė Nutarimą Nr.88, kuris buvo priimtas vykdant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pažymėjo, kad šis nutarimas yra susijęs su nurodytu įstatymu, o ne su senatvės pensijomis. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais, kad Vyriausybės teisės aktas yra poįstatyminis teisės aktas, jis negali prieštarauti įstatymui, keisti įstatymo normų turinio, jame negali būti tokių teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Konstitucinis Teismas 2000 m. vasario 10 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos neskiriamos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems asmenims, jeigu jie 1939 - 1990 metais tarnavo ar dirbo įstatyme nenurodytose kitose institucijose (struktūrose), ir kad tarnybų ir pareigų, kurias tose kitose institucijose (struktūrose) ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 52 straipsniui. Konstitucinis Teismas nurodė, kad pagal Konstitucijos 52 straipsnį asmenys, turintys teisę gauti nukentėjusių asmenų valstybines pensijas, pagrindai jas gauti, jų dydžiai, skyrimo bei mokėjimo sąlygos turi būti nustatyta įstatyme. Kartu pažymėjo, kad įstatymų leidėjas taip pat turi teisę nustatyti, kokiems asmenims, nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos neskiriamos. Konstitucijos 52 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad jeigu norima nustatyti, jog esant tam tikroms sąlygoms atskirų grupių asmenys neturi teisės gauti minėtos pensijos, tokie asmenys turi būti nurodomi įstatyme.
4. Bylą nagrinėjęs teismas VSD pensijų įstatymui iš esmės pritaikė Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio nuostatas, kuriose nurodoma, kam neskiriamos nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 829 „Dėl 1939-1990 metų okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, sąrašo patvirtinimo“ yra patvirtintas sąrašas asmenų, kuriems nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos. Apeliantė pažymėjo, kad į šią pensiją ir nepretenduoja.
Žemesnės instancijos teismas
5. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje teismas nurodė, jog teismo nuomone, institucijos pagrįstai vadovavosi Nutarimu Nr. 88 spręsdamos, ar pareiškėja buvo SSRS valstybės saugumo kadrinė darbuotoja (saugumo pareigūnė). Nors ginčas iš esmės yra dėl darbo stažo užskaitymo, o Nutarimas Nr. 88 jokio ryšio su valstybine socialinio draudimo išankstine senatvės pensija neturi, todėl ir teismo nuomonė šiuo klausimu buvo nereikalinga ir perteklinė. Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra specialių teisės aktų (normų), kurie nustatytų, kas yra valstybės saugumo pareigūnas VSD pensijų įstatymo prasme. Teigė, kad teismui nesuteikta teisė užsiimti teisėkūra ir Nutarime Nr.88 nurodytus kadrinius darbuotojus modifikuoti į pareigūnus. Teigia, kad ji jokia pareigūne niekada nebuvo. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas nurodo, kad pareigūnas - kas eina valdžios ar administracijos atstovo pareigas. Pareigūnas įvairiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose apibrėžiamas kaip tam tikros institucijos darbuotojas, kuriam yra patikėtos tam tikros valstybės valdymo funkcijos. Vieningos visuose įstatymuose pareigūno sąvokos nėra ir tikriausiai negali būti todėl, kad kiekviename įstatyme yra apibrėžiami pareigūnai pagal atitinkamas suteiktų įgaliojimų ribas. Apeliantės nuonmone, abejonių kelia pats Nutarimas Nr. 88, kuriame laisvai samdomi darbuotojai priskiriami kadrinių darbuotojų kategorijai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
1. Pagal G. S. darbo knygelės įrašus (Nr.10-15), nuo 1979 m. lapkričio 16 d. iki 1991 m. rugsėjo 30 d. ji dirbo kariniame dalinyje 1229, vėliau pervadintame į karinį dalinį 51156 (šio karinio dalinio pavadinimas sąlyginai buvo suteiktas Lietuvos SSR valstybės saugumo komitetui (KGB)). Lietuvos ypatingajame archyve saugomi buvusių KGB darbuotojų dokumentai patvirtina, jog minėtu laikotarpiu ji ėjo mašininkės, vertėjos ir inspektorės pareigas LSSR KGB Klaipėdos miesto ir Lietuvos jūrų baseino skyriuje. Vertėjos ir inspektorės pareigos, kurias ji ėjo minėtose KGB struktūrose laikotarpiu nuo 1980 m. rugpjūčio 5 d. iki 1991 m. rugsėjo 30 d., įvardytos Nutarimu Nr.88 patvirtintame Sąraše (šio Sąrašo 36.17 ir 36.21 punktai). Taigi minėtu laikotarpiu pareiškėja buvo KGB kadrinė darbuotoja (saugumo pareigūnė). Kadangi pareiškėja neperėjo tarnauti Lietuvos Respublikai, remiantis VSD pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 6 punktu, nurodytas laikotarpis negali būti įskaitytas į jos stažą. Todėl VSDF valdybos Klaipėdos skyrius 2008 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. 13P-258 teisėtai ir pagrįstai neįskaitė į pareiškėjos stažą 1980 m. rugpjūčio 5 d. – 1991 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio ir atsisakė skirti išankstinę senatvės pensiją, kaip neįrodžiusiai 30 metų stažo (VSD senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). VSDF valdyba 2008 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. (6.5)1- 1493, VSDF valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimą paliko nepakeistą.
Apeliacinio skundo motyvas, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas teisingai pažymėjo jog norminiai teisės aktai, reglamentuojantys visuomeninius santykius valstybėje, sudaro vieningą sistemą. Nutarimu Nr.88 patvirtintas sąrašas asmenų, kurie laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais. Šiame nutarime nebuvo apibrėžtas visuomeninių santykių ratas, kuriems taikytinas šis nutarimas. Tai, kad šis nutarimas buvo priimtas įgyvendinant įstatymus, reglamentuojančius SSRS valstybės saugumo komiteto kadrinių darbuotojų darbinę veiklą, nėra pagrindas teigti, kad teisės aktų, reguliuojančių valstybinio socialinio draudimo santykius, prasme SSRS valstybės saugumo pareigūnas galėtų būti suprantamas kitaip. Taip pat būtų pažeistas teisinių santykių stabilumas ir sistemiškumas. Be to, teismas teisingai pažymėjo, jog nėra specialių teisės aktų (normų), kurie nustatytų, kas yra valstybės saugumo pareigūnas VSD pensijų įstatymo prasme. Teismas, vadovaudamasis Nutarimu Nr. 88 patvirtinto Sąrašo 36.17 ir 36.21 punktais, teisingai konstatavo, kad Klaipėdos miesto ir Lietuvos jūrų baseino VSK skyriaus inspektorius ir vertėjas yra laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais. Remdamasis tuo, teismas teisingai nusprendė, kad VSDF valdybos Klaipėdos skyrius ir VSDF valdyba pagrįstai vadovavosi Nutarimu Nr. 88 spręsdamos, ar pareiškėja buvo SSRS valstybės saugumo komiteto kadrine darbuotoja (saugomo pareigūne).
Teigė, kad apeliantės argumentai dėl VSD pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto netaikymo, nes buvusių KGB pareigūnų tarnybos laikotarpiai prilyginami stažui, reglamentuoti VSD pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Apeliantės argumentas, kad teismas sistemiškai neįvertino Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 7 dalies ir VSD pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 6 punkto, taip pat niekuo nepagrįstas. Kaip kad nurodyta ankščiau, nėra duomenų, jog pareiškėja, kaip valstybės saugumo pareigūnė būtų prisiekusi (perėjusi tarnauti) Lietuvos Respublikai, todėl jai netaikytinas specialusis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas. Taigi jis neturėjo būti sistemiškai aiškinamas šioje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
Nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad išankstinė senatvės pensija skiriama asmeniui, kuriam iki Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 59-1153 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyto senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, turi ne mažesnį kaip 30 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (toliau stažas), jei paskutinius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos įstatymų nustatyta tvarka buvo registruotas bedarbiu Lietuvos darbo biržos teritorinėje darbo biržoje, išskyrus minėto straipsnio 3 dalyje nurodytus asmenis, negauna kitų valstybinių socialinio draudimo, valstybinių šalpos pensijų (išskyrus šalpos pensijas, įstatymų numatytais atvejais mokamas namuose invalidus slaugantiems asmenims), užsienio valstybės pensijų, nuolatinių pensijinis pobūdžio išmokų už asmens darbo pobūdį (<....>), mokamų iš valstybės biudžeto ar valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, pensijų išmokų, gaunamų bet kuriuo Pensijų kaupimo ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymuose nustatytu būdu, netekto darbingumo periodinės kompensacijos, šalpos kompensacijos, nedarbo socialinio draudimo išmokos ar priešpensinės bedarbio išmokos, nėra vienas iš asmenų, išvardytų VSD pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-6 ir 8-9 punktuose, <...> bei atitinka kitas VSD pensijų įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti, išskyrus senatvės pensijos amžiaus reikalavimą.
Laikotarpiai, prilyginami valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui yra apibrėžti VSD pensijų įstatymo 54 straipsnyje. VSD pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, kad į stažą įskaitomi prisiekusiųjų Lietuvos Respublikai (perėjusių tarnauti Lietuvos Respublikai) valstybės saugumo pareigūnų tarnybos laikotarpiai, tačiau pareiškėja G. S. tokio dokumento nepateikė.
Į pareiškėjos stažą neįskaitytas darbo kariniame dalinyje Nr. 51156 laikotarpis nuo 1980-08-05 iki 1991-09-30, kadangi tuo laikotarpiu pareiškėja ėjo pareigas, nurodytas Vyriausybės Nutarimu Nr.88 patvirtinto Sąrašo 36.17 ir 36.21 punktuose.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teiginiai, jog ji nebuvo kadrinė darbuotoja, o dirbdama mašininke (techniniu darbuotoju), buvo forminama dirbusi vertėjos, inspektoriaus pareigose tik todėl, kad gautų didesnį atlyginimą atmestini kaip niekiniai, nes pareiškėjos darbo faktą patvirtina rašytiniai įrodymai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalimi, rašytiniai įrodymai negali būti paneigiami liudytojų parodymais.
Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal ABTĮ 130 straipsnio 5 dalį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėja apeliaciniame skunde išdėsto naujus reikalavimus bei pateikia dokumentus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tirti ir renkami, o būtent:
1. Pareiškėja pateikė Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos 2008 m. kovo 25 d. pažymą Nr. 2272, kurioje nurodyta, kad S. (Z.), G. A., gimusi 1950 m., nuo 1979 m. lapkričio 16 d. iki 1991 m. rugsėjo mėn. 30 d. dirbo laisvos samdos pagrindais dalinyje 51156, kurios nebuvo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių kodėl minėtas dokumentas nebuvo pateiktas anksčiau (ABTĮ 138 straipsnio 3 dalis). Pažymi, kad Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos 2008 m. kovo 25 d. pažymoje Nr. 2272 nurodyti įsakymai, tačiau jų kopijų pareiškėja neprideda. Teigė, kad tai būtų papildomas bei reikšmingas įrodymas nagrinėjant bylą, kadangi pareiškėjos pateiktoje darbo knygelėje nurodytos pareigos - inspektoriaus ir vertėjo, tikėtina, kad ir įsakymuose yra nurodytos atitinkamos užimtos pareigos.
Nesuprantamai pareiškėja mini apie valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja tokio prašymo iki šiol nėra parašiusi.Pareiškėja nurodė, kad teismas neįvertino, jog pagal VSD pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktą asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki 1995 m. sausio 1 d. buvęs faktinės karinės, pasienio bei vidaus reikalų tarnybos laikas, taip pat būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas. Nesuprantami pareiškėjos reikalavimai apeliaciniame skunde (vienu atveju prašo taikyti VSD pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kitu atveju prašo vadovautis minėto įstatymo 2 dalies 5 punktu, atkreipiant dėmesį į tai, kad netarnavo naikintojų būriuose ir batalionuose).
Šalies argumentai
4. Pareiškėja nurodo, jog nebuvo sistemiškai įvertinti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 7 dalies ir Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas. Šie teisės aktai reglamentuoja skirtingas pensijų rūšis. Pareigūnų ir karių pensijų skyrimas ir mokėjimas nėra pavestas VSDF valdybos valdybos teritoriniams skyriams.
5. Apeliaciniame skunde pareiškėja mini, jog buvo pritaikytos Lietuvos Respublikos Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio nuostatos (Žin., 1994, Nr. 101-2018 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), tačiau nei bylos nagrinėjimo metu, nei 2008 m. birželio 27 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendime (administracinėje byloje Nr. 1-317-386/2008) toks teisės aktas nebuvo nurodytas ar taikytas sprendžiant klausimą dėl išankstinio pensijos mokėjimo. Teismas bylą nagrinėjo ir tyrė įrodymus tik pareiškėjos pareiškimo dalyko ir pagrindo apimtyje. Pareiškėjos apeliacinio skundo 3 dalyje nurodoma, jog klausimai, susiję su pensijomis, turi būti reguliuojami įstatymais, o ne poįstatyminiais aktais. Pažymi, kad Lietuvoje visus svarbiausius visuomeninius santykius reguliuoja įstatymai. Poįstatyminiai norminiai aktai priimami remiantis įstatymais. Jų paskirtis - sukonkretinti ir aiškinti įstatymų nuostatas, nurodyti jų taikymą praktikoje. Viešojo administravimo subjektas (įskaitant VSDFV valdybos Klaipėdos skyrių) savo veikloje vadovaujasi galiojančiais įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais, kurių normų įgyvendinimas yra privalomas. Jam nėra suteikta teisės interpretuoti ar kitaip ignoruoti įstatymo normų vykdymą savo nuožiūra.
Pareiškėja nurodė, kad Vyriausybės Nutarimas Nr. 88 yra susijęs su Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl SSSR valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ įgyvendinimo įstatymu. Toks teiginys yra nepagrįstas, kadangi visos teisės normos veikia kaip tarpusavyje susietų, suderintų ir sugrupuotų elgesio taisyklių sistema.
Pareiškėja nurodė, jog abejonių kelia Vyriausybės Nutarimas Nr. 88, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą Vyriausybės akto (ar jo dalies) prezumpciją, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) laikomas teisėtu ir privalo būti vykdomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 15 d. nutartimi (administracinė byla Nr.A822-555/2009) G. S. apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 27 d. sprendimą.
Teismas nustatė, jog ginčo esmę sudaro tai, kad laikotarpis, kai pareiškėja dirbo KGB struktūrose, neįskaičiuotas į pareiškėjos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.
Išankstinį valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų skyrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad teisę gauti išankstinę senatvės pensiją turi nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys, atitinkantys šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas išankstinei senatvės pensijai skirti, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenustatyta kitaip. Viena iš sąlygų išankstinei senatvės pensijai skirti yra ta, kad asmuo turi ne mažesnį kaip 30 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (VSD senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo skaičiavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. Šio įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, inter alia prilyginami iki 1995 m. sausio 1 d. buvę prisiekusių Lietuvos Respublikai (perėjusių tarnauti Lietuvos Respublikai) valstybės saugumo pareigūnų tarnybos laikotarpiai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėja prisiekė (perėjo tarnauti) Lietuvos Respublikai. Pareiškėja ir neteigia, kad tokią priesaiką būtų davusi. G. S. teigia, kad apskritai netarnavo valstybės saugumo pareigūne.
Vyriausybės Nutarimu Nr. 88 buvo patvirtintas sąrašas SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pareigybių ir padalinių (struktūrų), kuriuose dirbę ar ėję nurodytas pareigas asmenys laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais.
Apeliacinės instancijos administracinio teismo teisėjų kolegija konstatatvo, kad išrašai iš pareiškėjos darbo knygelės ir asmens kortelės bei kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad G. S. nuo 1979 m. lapkričio 16 d. iki 1991 m. rugsėjo 30 d. dirbo Lietuvos SSR KGB (karinis dalinys 1229, nuo 1979 m. naujuoju sąlyginiu pavadinimu karinis dalinys 51156 Klaipėdos miesto ir Lietuvos jūrų baseino skyriuje). Pareiškėjos darbo knygelėje, asmens kortelėje užfiksuota, kad G. S. nuo 1979 m. lapkričio 16 d. iki 1980 m. rugpjūčio 5 d. dirbo mašininke; nuo 1980 m. rugpjūčio 5 d. iki 1982 m. gruodžio 1 d. – 2 poskyrio vertėja; nuo 1982 m. gruodžio 1 d. iki 1984 m. sausio 16 d. – jūreivių spec. patikrinimo grupės inspektore; nuo 1984 m. sausio 16 d. iki 1991 m. birželio 1 d. – 10 grupės inspektore; nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1991 m. rugsėjo 30 d. – 13 poskyrio inspektore. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 88 patvirtinto SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pareigybių ir padalinių (struktūrų), kuriuose dirbę ar ėję nurodytas pareigas asmenys laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais, sąrašo 36.17 ir 36.21 punktais, Klaipėdos miesto ir Lietuvos jūrų baseino VSK skyriaus inspektorius ir vertėjas yra laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais.
Apeliantės argumentą, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. vasario 10 d. nutarimu pripažino, kad tik įstatymų leidėjas turi teisę nustatyti asmenis, kuriems nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos neskiriamos ir kad Vyriausybė gali nustatyti tik tokį teisinį reguliavimą, kuris neprieštarauja įstatymams, teisėjų kolegija vertino kaip nepagrįstą, nes minėtame Konstitucinio Teismo nutarime buvo nagrinėtos kitokio pobūdžio nuostatos, nei nagrinėjamoje byloje. Konstitucinis Teismas, 2000 m. vasario 10 d. nutarime nagrinėjęs Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos neskiriamos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems asmenims, jeigu jie 1939-1990 metais tarnavo ar dirbo įstatyme aiškiai nenurodytose kitose institucijose (struktūrose), ir kad tarnybų ir pareigų, kurias tose įstatyme nenurodytose kitose institucijose (struktūrose) ėjusiems asmenims nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos neskiriamos, sąrašą tvirtina Vyriausybė, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nusprendė, kad šios nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui. Tačiau šį neatitikimą lėmė įstatyminės nuostatos nekonkretus formulavimas. Konstitucinis Teismas šiame nutarime yra pažymėjęs, kad tiriant, ar Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalis neprieštarauja Konstitucijai, svarbu nustatyti, ar įstatyme pavartoti institucijų (struktūrų) pavadinimai pakankamai aiškiai apibrėžia institucijas (struktūras), kuriose nurodytu laikotarpiu tarnavusiems ar dirbusiems asmenims nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos neskiriamos. Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodytos institucijos (struktūros) - baudžiamieji (naikintojų), „liaudies gynėjų“ būriai ar junginiai bei TSRS saugumo komitetas - ir nustatyta, kad jose 1939-1990 metais tarnavusiems ar dirbusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos. Taigi šia įstatymo norma nustatytas aiškus teisinis reguliavimas ir to reguliavimo ribos. Įstatymo norma, pagal kurią Vyriausybė turi įgaliojimus nustatyti tarnybas ir pareigas, kurias įstatyme aiškiai nurodytose institucijose (struktūrose) nurodytu laikotarpiu ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, vertintina kaip nustatanti Vyriausybės teisę tiksliai nurodyti konkrečias pareigas bei tarnybas ir nesuteikianti Vyriausybei teisinio pagrindo pakeisti įstatyme nustatytų teisinio reguliavimo ribų. Konstitucinis Teismas šiuo atveju nusprendė, kad remiantis išdėstytais motyvais Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostata, kad Vyriausybė tvirtina sąrašą tarnybų ir pareigų, kurias 1939-1990 metais baudžiamuosiuose (naikintojų), „liaudies gynėjų” būriuose ar junginiuose, buvusiame TSRS saugumo komitete ėjusiems šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems asmenims nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos neskiriamos, neprieštarauja Konstitucijai.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje taikytina įstatymo nuostata - Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas, pagal kurį asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, inter alia prilyginami iki 1995 m. sausio 1 d. buvę prisiekusių Lietuvos Respublikai (perėjusių tarnauti Lietuvos Respublikai) valstybės saugumo pareigūnų tarnybos laikotarpiai – taip pat vertintina kaip aiškų teisinį reguliavimą įtvirtinanti ir nustatanti to reguliavimo ribas nuostata. Todėl teisėjų kolegijai nekėlė abejonių šios nuostatos atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Vyriausybė 1999 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 88 patvirtinusi sąrašą SSRS valstybės saugumo komiteto pareigybių ir padalinių (struktūrų), kuriuose dirbę ar ėję nurodytas pareigas asmenys laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais, pasinaudojo savo teise tiksliai nurodyti konkrečias pareigas bei tarnybas, į kurias daro nuorodą įstatymas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Institucijos pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 88 spręsdamos, ar pareiškėja buvo SSRS valstybės saugumo komiteto kadrinė darbuotoja (saugumo pareigūnė). Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, teisingai įvertino nurodytas aplinkybes, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 27 d. sprendimas paliko nepakeistą , o pareiškėjos G. S. apeliacinį skundą atmetė.
V.
Pareiškėja G. S. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje Nr. A822 – 555/2009 vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais.
Prašymą dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai netaikė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kuris numato, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Šioje įstatymo normoje jokių apribojimų dėl stažo prilyginimo nenumatyta.
Mano, kad teismas šią įstatymo normą turėjo sistemiškai vertinti kartu su Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodekso (netekusio galios nuo 2003 m. sausio 1 d.) 270 straipsnio 1 dalimi, kuri numatė, kad darbininkų ir tarnautojų valstybinis socialinis draudimas vykdomas iš valstybės lėšų. Socialinio draudimo įnašus moka įmonės, įstaigos, organizacijos be jokių išskaitymų iš darbininkų ir tarnautojų darbo užmokesčio. Jeigu įmonės, įstaigos, organizacijos nesumoka draudimo įnašų, dėl to darbininkai ir tarnautojai nepraranda teisės į aprūpinimą, teikiamą valstybinio socialinio draudimo tvarka. Pensijos byloje esantys rašytiniai įrodymai (išrašai iš darbo knygelės ir kt.) patvirtina, kad ji dirbo tarnautoja ir pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo ir buvo draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu.
2. Teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažeidė vieną pagrindinių teisės principų, kuris nustato, kad įstatymas neturi atgręžtinės galios ir galioja tik ateičiai (lex prospicit, non respicit). Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimu.
3. Teigia, kad teismas nepagrįstai taikė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 6 punktą, pagal kurį asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, inter alia prilyginami iki 1995 m. sausio 1 d. buvę prisiekusių Lietuvos Respublikai (perėjusių tarnauti Lietuvos Respublikai) valstybės saugumo pareigūnų tarnybos laikotarpiai.
Įstatymo leidėjas numatė, kad ši lengvata taikoma perėjusiems tarnauti Lietuvos Respublikai buvusiems statutiniams valstybės saugumo pareigūnams, nes jie nebuvo draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Teigia, kad pagrindą tokiai išvadai suteikia Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 7 dalies ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 6 punkto sisteminis aiškinimas. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d. buvo paskirta kurios nors rūšies pensija, išskyrus maitintojo netekimo, taikoma tokia paskirtosios pensijos perskaičiavimo tvarka: 1) apskaičiuojama valstybinė socialinio draudimo pensija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą tvarką naujai skiriamoms pensijoms. Ši pensija apskaičiuojama perskaičiavimo metu arba kai pareigūnui ar kariui atsiranda teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją. Teigia, kad nurodyta nuostata gali būti taikoma pareigūnui ar kariui, kuriam atsiranda teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 6 punktą prisiekusių Lietuvos Respublikai (perėjusių tarnauti Lietuvos Respublikai) valstybės saugumo pareigūnų tarnybos laikotarpiai. Daro išvadą, kad ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 28.1 papunktis, numatantis, jog pareigūnams ir kariams, kuriems iki įstatymo įsigaliojimo buvo paskirta kurios nors rūšies pensija (išskyrus maitintojo netekimo pensiją), ši pensija perskaičiuojama pagal 1995 m. sausio 1 d. būklę šia tvarka: paskiriama valstybinė socialinio draudimo pensija pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais nustatytą tvarką naujai skiriamoms pensijoms.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 88 „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pareigybių ir padalinių (struktūrų), kuriose dirbę ar ėję nurodytas pareigas asmenys laikomi SSRS valstybės saugumo kadriniais darbuotojais, sąrašo patvirtinimo“, kuris buvo priimtas vykdant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Šis nutarimas yra susijęs su nurodytu įstatymu, o ne su įstatymais, reglamentuojančiais valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimą. Be to, nurodyto įstatymo galiojimas yra pasibaigęs. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Vyriausybės teisės aktas yra poįstatyminis teisės aktas, jis negali prieštarauti įstatymui, keisti įstatymo normų turinio, jame negali būti tokių teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Vyriausybė gali nustatyti tik tokį teisinį reguliavimą, kuris neprieštarauja įstatymams. Vyriausybės nustatomoje tvarkoje negali būti teisės normų, nustatančių kitokį teisinį reguliavimą, negu nustatyta įstatyme, ir konkuruojančių su įstatymų normomis.
Prašymą dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu pareiškėja grindžia argumentu, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-555/2009 taps nepagrįstu precedentu kitose analogiškose bylose ir teismų praktika būtų formuojama klaidinga linkme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Procesas atnaujintinas.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ IV skyriuje (23 ir 24 skirsniai) nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai numatyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje.
Pagal ABTĮ 158 straipsnio 2 dalies nuostatas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A822-555/2009 buvo priimta ir įsiteisėjo 2009 m. balandžio 15 d. Pareiškėjos G. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teismue gautas 2009 m. birželio 4 d., t.y. pateiktas nepraleidus įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino.
Pareiškėja prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais.
Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.
Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje netinkamai taikė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą (nepagrįstai taikė 54 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nors turėjo taikyti šio straipsnio 1 dalies 1 punktą), taip pat nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 88 „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pareigybių ir padalinių (struktūrų), kuriose dirbę ar ėję nurodytas pareigas asmenys laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais, sąrašo patvirtinimo“
Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas administracinis ginčas dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo skaičiavimo skiriant išankstinę senatvės pensiją pagal Išankstinio valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų įstatymą. Skiriant išankstinę senatvės pensiją pagal šį įstatymą ir nustatatant kokie laikotarpiai gali būti prilyginami asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (1991 m. birželio 1 d.), taikomas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnis.
VSDF valdybos teritorinis skyrius į pareiškėjos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą išankstinei senatvės pensijai skirti neįskaitė laikotarpio nuo 1980 m. rugpjūčio 5 d. iki 1991 m. rugsėjo 30 d. Šiuo laikotarpiu pareiškėja dirbo kariniuose daliniuose (Nr.1229, nuo 1979 m.-Nr.51156) įvairiose pareigose (mašininke, vertėja, inspektore). Pagal pateiktą į bylą Lietuvos ypatingojo archyvo pažymą šis karinis dalinys yra sąlyginis Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) pavadinimas.
Vyriausybės Nutarimu Nr. 88 buvo patvirtintas sąrašas pareigybių ir padalinių (struktūrų), kuriose dirbę ar ėję į šį sąrašą įtrauktas pareigas asmenys laikomi SSSR valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais. Į Nutarimu Nr.88 patvirtintą Sąrašą patenka ir Klaipėdos miesto ir Lietuvos jūrų baseno VSK skyriaus, kuriame dirbo pareiškėja, vertėjo ir isnpektoriaus pareigos (Sąrašo 36.17 ir 36.21 punktai).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 15 d. nutartyje (administracinė byla Nr.A822-555/2009), remdamasis Vyriausybės Nutarimu Nr. 88 patvirtintu Sąrašu, vertino, kad pareiškėja 1980 m. rugpjūčio 5 d. iki 1991 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu buvo SSSR valstybės saugumo komiteto kadrinė darbuotoja. Todėl taikė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nustatantį, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu prilyginami prisiekusių Lietuvos Respublikai (pradėjusių tarnauti Lietuvos Respublikai) valstybės saugumo pareigūnų tarnybos laikotarpiai. Minėta įstatymo norma reglamentuoja valstybės saugumo pareigūnų tarnybos laikotarpio prilyginimą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Administracinėje byloje Nr.A822-555/2009 priimta 2009 m. balandžio 15 d. nutartimi remiantis Vyriausybės Nutarimu Nr.88 pareiškėja pripažįstama VSK kadrine darbuotoja (1980 m. rugpjūčio 5 d. iki 1991 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu), o Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 6 punkto prasme ji prilyginama valstybės saugumo pareigūnei. Toks prilyginimas Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 6 punkto taikymo prasme kelia abejonių.
Vyriausybės Nutarimas Nr.88 buvo priimtas įgyvendinant du įstatymus, t.y. 1998 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. VIII-858 „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ (toliau – ir Įstatymas Nr. VIII-858), kuriuo buvo nustatyti VSK kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos apribojimai 10 metų laikotarpiui ir šių apribojimų netaikymo atvejai, ir 1998 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos” įgyvendinimo įstatymą Nr. VIII-859 (toliau – ir Įstatymas Nr. VIII-859). Įstatymo Nr. VIII-859 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu Vyriausybei buvo pavesta patvirtinti VSK pareigybių ir padalinių (struktūrų), kurias ėję ar kuriuose dirbę asmenys yra laikomi VSK kadriniais darbuotojais, sąrašą, t.y. Sąrašas buvo patvirtintas dėl Įstatymų Nr. VIII-858, Nr. VIII-859 įgyvendinimo.
Įstatymo Nr. VIII-859 12 punkte apibrėžta, kad pagal įstatymą “Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos” VSK kadriniu darbuotoju yra laikomas asmuo, kuris VSK ėjo etatines kariškio pareigas, ar kitoks darbuotojas, kurio pareigybė arba padalinys (struktūra), kuriame jis dirbo, yra nurodyti Vyriausybės patvirtintame sąraše. Įstatymų Nr. VIII-858, Nr. VIII-859 ir Nutarimo Nr. 88 prasme VSD kadriniams darbuotojams priskirti tiek valstybės saugumo komiteto etatiniai kariškiai (pareigūnai), tiek kiti darbuotojai (ne pareigūnai), kurių pareigos įtrauktos į minėtą Sąrašą. Nors minėti teisės aktai su Išankstinio valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų įstatymo ir su Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo taikymo nesusiję, tačiau juose aiškiai išskirta, kad VSK kadrinio darbuotojo ir valstybės saugumo pareigūno statusai nėra tapatūs.
Pensijų skyrimas nustatytas aukščiausios teisinės galios aktais – įstatymais. Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, sprendžiant ginčą dėl atitinkamo pareiškėjos darbo laikotarpio iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (1991 m. birželio 1 d.) prilyginimo asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui rėmėsi Vyriausybės nutarimu Nr.88, kuris su Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ar su Išankstinio valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų įstatymo įgyvendinimu nesusijęs, todėl galima daryti prielaidą, jog teismas nagrinėjamoje byloje galėjo netinkamai taikyti ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio nuostatas.
Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjos prašymas dėl proceso administracinėje byloje Nr.A822-555/2009 atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu tenkintinas.
Procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Pareiškėjos nuomone, neatnaujinus proceso nagrinėjama byla taps nepagrįstu precedentu kitose analogiškose bylose ir teismų praktika būtų formuojama klaidinga linkme. Taigi pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu yra sąlyginis (siejamas su sąlyga, jei procesas nebus atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu, teismų prakitiką gali būti formuojama klaidinga linkme). Abstraktus ar sąlyginis prašymas formuoti neydingą praktiką nėra pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu. Todėl pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu netenkinamas.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A822-555/2009 paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino ir yra pagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu, todėl procesas atnaujintinas, o byla perduotina Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (ABTĮ 159 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A822-555/2009 pagal pareiškėjos G. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl atsisakymo skirti valstybinę socialinio draudimo išansktinę senatvės pensiją.
Perduoti bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Nutartis neskundžiama.