Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nedalyvaujant civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui,

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, praeityje teistas šešiolika kartų, iš kurių paskutinius kartus:

14) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 4 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

15) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčiu, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 14 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių 15 dienų laisvės apribojimo bausmė (bausmė neatlikta);

16) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto 4 papunkčiu, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių 20 dienų laisvės apribojimo bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs),

bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. A. iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. A. pagal 2023 m. lapkričio 23 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei priėmimo - perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) gavęs ir priėmęs nuomos pagrindu naudoti ir valdyti jam perduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 3 672,30 eurų vertės automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), jį 2024 m. balandžio 8 d. neteisėtai, nesilaikydamas sudarytos sutarties sąlygų, perdavė V. S., tokiu būdu iššvaistė jam minėtos sutarties pagrindu patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 3 672 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltę pripažino, sutiko duoti parodymus. Paaiškino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo priklausomas nuo azartinių žaidimų, buvo stipriai prasilošęs, todėl nusprendė užstatyti automobilį. Du kartus automobilį atsiėmė, po užstatymo trečią kartą, automobilio atsiimti nebepavyko. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išperkamosios nuomos pagrindu įsigijo automobilį asmeninio naudojimo tikslais, už jį reikėjo mokėti po 160 eurų per mėnesį, per 5 m. tą automobilį turėjo išsipirkti. Sutinka, kad automobilio vertė buvo 3 670 eurų, bet tikrai ne daugiau, automobilis turėjo defektų, automatinės greičių dėžės gedimą. V. S. yra verslininkas iš (duomenys neskelbtini), kuris supirkinėja daiktus iš žmonių. Būtent V. S. jis ir užstatė automobilį su galimybe išsipirkti. Užstatęs automobilį gavo gal 2 000 eurų, tikslios sumos negali pasakyti. Iš V. S. gautus pinigus pralošė. Stengiasi įveikti šią priklausomybę, ieško pagalbos, lankosi pas specialistus, yra parašęs prašymą, kad jo neįleistų į lošimų namus. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Iš dalies sutinka su civilinio ieškinio suma, sutinka dėl 3 650 eurų. Šiuo metu dirba neoficialiai miške, krauna medžius. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Kadangi kaltinamasis A. A. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras ir kaltinamojo gynėjas sutiko, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. A. davė iš esmės analogiškus parodymus parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu (1 t., 141–143, 148–150 b. l.).

Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024 m. pradžioje paskolino A. A. 1 000 – 1 500 eurų grynais pinigais, per mėnesį A. A. grąžino paskolintus pinigus. Maždaug po mėnesio, A. A. vėl jo paprašė paskolinti pinigų, jis paskolino A. A. panašią sumą pinigų ir kaip užstatą A. A. jam paliko savo naudojamą automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), surašė skolos raštelį. Maždaug po kelių savaičių A. A. paprašė paskolinti dar 500 eurų, jis paskolino. Tada po kelių savaičių, A. A. paprašė dar daugiau pinigų ir paprašė nupirkti iš jo tą automobilį, kadangi sakė, kad nepavyksta jam grąžinti skolos. Apžiūrėjo automobilį ir su A. A. pasiūlyta kaina sutiko, surašė pirkimo–pardavimo sutartį. Automobilį iš A. A. pirko už 3 000 eurų. Kadangi prieš tai buvo jau davęs A. A. 2 000 eurų, už automobilį sumokėjo 1 000 eurų. Klausė A. A., ar dėl automobilio pirkimo jis [V. S.] neturės problemų, nes A. A. jam sakė, kad už automobilį nėra išmokėjęs visos sumos. A. A. pasakė, kad jam liko sumokėti 2 įmokas, kurias jis sumokės ir perrašys SDK kodą. Su A. A. 2024 m. balandžio 8 d. surašė pirkimo–pardavimo sutartį dviem egzemplioriais, kuriuos abu pasirašė. 2024 m. vasarą A. A. pradėjo iš jo reikalauti grąžinti automobilį, kadangi užsimanė pats automobilį parduoti ir grąžinti jam pinigus. A. A. pradėjo sakyti, kad automobilis pirktas lizingu ir ne jam priklauso. Su tokiomis A. A. sąlygomis jis nesutiko. Tada A. A. paprašė jo dar daugiau pinigų už automobilį, nes, neva, per pigiai jam pardavė. A. A. prašė dar 1 000 eurų, tačiau daugiau pinigų A. A. nemokėjo. Kadangi nesutiko daugiau mokėti A. A. pinigų, iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai rado pas jį tą automobilį, viską užfiksavo. Pareigūnai pabendravo, pasakė, kad tokie ginčai yra sprendžiami teisme. A. A. kaltino jį prie policijos pareigūnų, kad jis iš jo pavogė automobilį. Policijos pareigūnai viską fiksavo uniformų kameromis ir pasakė, jeigu kažko reikės, pateiks vaizdo įrašus dėl iškvietimo. Taip pat pasakė, kad jis turės problemų dėl šio automobilio. A. A. kurį laiką dar jam rašinėjo įvairias žinutes. Po kelių savaičių A. A. pasiūlė parašyti vekselį dėl skolos, tačiau su A. A. sąlygomis jis nesutiko. 2024 m. liepos mėn. automobilį pardavė už 2 500 eurų, pirkėjo kontaktinių duomenų neturi (1 t., b. l. 61–62).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas pareiškė, kad 2023 m. lapkričio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. A. sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė A. A. teisę valdyti ir naudotis nuomos pagrindu automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o A. A. priėmė automobilį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ją valdė bei ja naudojosi nuomos pagrindu su teise išpirkti sutarties laikotarpio pabaigoje automobilį už rinkos kainą bei įsipareigojo mokėti nuomos įmokas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartis su A. A. buvo pasirašyta ir automobilis jam perduotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aikštelėje. Nuo pat sutarties sudarymo A. A. atliko tik 3 mokėjimus, žadėjo apmokėti įsiskolinimus, tačiau atėjus pažadėtam terminui, nesumokėjo, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai apsilankė A. A. gyvenamojoje vietoje, bet surasti transporto priemonės nepavyko. Po apsilankymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susisiekė A. A., kuris pažadėjo padengti įsiskolinimą iki 2024 m. liepos 20 d., vėliau – iki 2024 m. liepos 28 d., 2024 m. rugpjūčio 4 d. arba pristatyti automobilį, tačiau neatliko nei mokėjimų už automobilio nuomą, nei grąžino automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gavėjui nevykdant įsipareigojimų sutartis su juo buvo nutraukta. Kur yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, nežinoma (1 t., b. l. 3–12).

Iš ieškomos kelių transporto priemonės išraše ir tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą ir siekiant surasti ieškomą automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), atlikta duomenų paieška policijos registruose, tačiau duomenų apie minimą automobilį nenustatyta (1 t., b. l. 49–50).

Iš policijos ataskaitų žiūryklėje pateiktų duomenų matyti, kad 2024 m. birželio 13 d. pranešėjas A. A. pranešė, jog prieš 2 mėn. paliko skolos davėjui V. S. savo automobilį, o atvykęs – automobilio neranda, skolos davėjas automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatiduoda. V. S. telefonu neatsiliepia. Aiškintis pranešimo aplinkybių buvo atvykęs policijos ekipažas (1 t., b. l. 52–54).

Iš transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų duomenų matyti, kad 2024 m. balandžio 8 d., (duomenys neskelbtini), tarp V. S. (pirkėjo) ir A. A. (pardavėjo) buvo pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu A. A. pardavė V. S. automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už 3 000 eurų (1 t., b. l. 66–67, 74).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1714 (25) nurodytų duomenų matyti, kad 2024 m. balandžio 8 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties antroje pusėje, eilutėje „Transporto priemonę pardavė“, rankraštinį įrašą „A. A.“ parašė ir greta pasirašė A. A. (1 t., b. l. 88–90).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodytų duomenų matyti, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o valdytojas – A. A.. 2024 m. rugpjūčio 17 d. minėta transporto priemonė buvo išregistruota gavus iš policijos informaciją, kad yra pavogta (1 t., b. l. 181–182).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.

Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai (nesilaikydamas nustatytos turto perleidimo tvarkos) ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru sutarimu. Neatlygintinis svetimo turto iššvaistymas reiškia, kad šis turtas perleidžiamas neatlyginant jo vertės ar atlyginant ją aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-303/2017, 2K-241-942/2022).

Kartu pažymėtina, kad pagal teismų praktiką patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Teismų praktikoje yra pateikiami ir galimi teisių gynimo būdų civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimo pavyzdžiai: be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pavyzdžiui, slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-285/2013, 2K-46-699/2018, 2K-241-942/2022).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad išsiieškoti skolą, susidariusią dėl A. A. parduoto jam išnuomoto automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), civilinio proceso tvarka buvo neįmanoma. Iš bylos duomenų matyti, kad A. A. pardavė jam transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties pagrindu išnuomotą automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kas neabejotinai apsunkino galimybes apginti civilinės ieškovės pažeistas teises civilinio proceso tvarka, įvertinant tai, kad kaltinamasis A. A. oficialiai nedirbo, neturėjo savarankiško pakankamo skolai grąžinti pajamų šaltinio, buvo priklausomas nuo azartinių lošimų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindo spręsti, kad A. A. tyčia buvo nukreipta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymą, nes jis sąmoningai atliko veiksmus, apsunkinančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeistų teisių gynybą – neturėdamas teisės, pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį, o gautus pinigus pasisavino ir išleido savo reikmėms.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklaustas A. A. savo kaltę iš esmės pripažino ir išsamiai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir abejones pašalina liudytoju apklaustas V. S., kuris išsamiai paaiškino, kaip iš A. A. įsigijo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pateikė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios autentiškumą patikrinę ir įvertinę specialistai nustatė, kad sutartį, kaip minėto automobilio pardavėjas, pasirašė būtent A. A.. Kaltinamojo kaltė taip pat pagrindžiama rašytine bylos medžiaga – UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsamiu pareiškimu su pateiktais priedais, policijos įvykių žiūryklės duomenimis, tarnybiniu pranešimu, AB „Regitra“ duomenų bazės išrašu.

Teismui nekyla abejonių, o to neginčijo ir pats kaltinamasis, kad A. A. pagal 2023 m. lapkričio 23 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei priėmimo – perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), gavęs ir priėmęs nuomos pagrindu naudoti ir valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio 8 d. iššvaistė šį jam patikėtą turtą, t. y. tyčia, neteisėtai, nesilaikydamas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutarties sąlygų, perdavė V. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybes teise priklausantį, tačiau žinioje buvusį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis A. A. nusikalstamus veiksmus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. neteisėti veiksmai atlikti sąmoningai, jis neabejotinai suvokė, kad gali sukelti civiliniam ieškovui turtinės žalos ir to siekė. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo A. A. veikoje nustatyti visi BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, kaltinamojo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo visiškai įrodyta, veika kvalifikuota tinkamai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, padėjo ją išaiškinti ir davė išsamius parodymus (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką A. A. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. A. praeityje teistas penkiolika kartų, vienas kaltinamojo atžvilgiu priimtas nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas trylika kartų. A. A. šiuo nuosprendžiu nagrinėjama veika padaryta turint Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu 2022 m. liepos 19 d. nuosprendžiu nepanaikintą ir neišnykusį teistumą. Įvertinta ir tai, kad visos A. A. praeityje padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Po šiuo nuosprendžiu nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo A. A. savo elgesio nekeičia, kadangi vien 2025 m. jo atžvilgiu priimti du apkaltinamieji teismų sprendimai ir vienas sprendimas, kuris dar nėra įsiteisėjęs. Atsižvelgta ir į tai, kad A. A. sistemingai daro administracinius nusižengimus, už kuriuos paskirtų baudų nemoka. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio redakcija lengvina kaltinamojo padėtį, kadangi nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, teismas šiuo nuosprendžiu pripažįsta A. A. recidyvistu.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.

A. A., veikdamas tiesiogine tyčia ir savanaudiškais tikslais, padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Praeityje kaltinamasis iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo buvo teistas trylika kartų, šiuo metu teistas penkiolika kartų ir vienas apkaltinamasis nuosprendis kalinamojo atžvilgiu dar nėra įsiteisėjęs. Visos praeityje A. A. padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais nuosavybei, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais (1 t., b. l. 102–108). Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, A. A. per pastarųjų trejų metų laikotarpį administracine tvarka baustas mažiausiai trisdešimt kartų, daugiau už nusižengimus, susijusius su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, paskirtų baudų linkęs nemokėti (1 t., b. l. 109–121). A. A. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), turi mažametį vaiką, kurį padeda išlaikyti, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, teismui teigė dirbantis neoficialiai ir besigydantis priklausomybę lošimui. Duomenų apie kaltinamojo priklausomybės ligų gydymąsi ar psichikos ligų gydymąsi byloje nėra.

BK 184 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto bei laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Minėtų aplinkybių visuma rodo, kad kaltininkas nusikalstamą veiką padarė ne atsitiktinai, bet dėsningai, tyčia veikdamas pavojingai, jo praeityje padarytų nusikalstamų veikų darymas buvo pasirinktas gyvenimo būdas gauti daugiau pinigų dėl turimos priklausomybės lošimams. Dėl to siekiant tinkamo bausmės paskirties įgyvendinimo, tinkamo nubaudimo, prevencinių tikslų ir visuomenės interesų kaltininkui skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Teismo vertinimu, pagal A. A. bei jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni. Teismas nemato pagrindo kartu laisvės apribojimo bausme A. A. skirti intensyvią priežiūrą, tačiau mano, kad būtina paskirti įpareigojimus, kurie padės pasiekti laisvės apribojimo bausmės tikslų. Nors prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė A. A. skirti baudos bausmę, teismas pažymi, kad oficialiai kaltininkas yra nedirbantis, turi išlaikytinų asmenų, už administracinius nusižengimus skirtų piniginių baudų nemoka, todėl, teismo vertinimu, A. A. paskyrus baudos bausmę nebūtų tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis.

Baudžiamoji byla teisiamojo posėdžio metu išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl A. A. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, numatančios skiriamos bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

Teismas nustatė, kad A. A. nėra atlikęs 6 mėnesių 15 dienų laisvės apribojimo bausmės, subendrintos ir paskirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 18 d. nuosprendžiu. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 18 d. nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. liepos 9 d. Kadangi nauja nusikalstama veika padaryta iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 18 d. nuosprendžio priėmimo, už šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką skirtina subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, į A. A. skiriamos bausmės laiką įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 18 d. nuosprendį ir minėtame nuosprendyje nurodyti įskaityti laikotarpiai.

Be kita ko, LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad A. A. atžvilgiu yra priimtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 4 d. nuosprendis, tačiau minėtas nuosprendis nėra įsiteisėjęs, todėl teismas šiuo nuosprendžiu A. A. paskirtos galutinės bausmės nebendrina su minėtu Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu.

V. Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 468,01 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1 t., b. l. 92–93). Kaltininko kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. A. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nesutiko su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo pareikštu civiliniu ieškiniu ir teigė, kad sutinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti tik automobilio vertę, t. y. 3 650 eurų.

Teismas nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo pateiktas civilinis ieškinys visiškai įrodytas dokumentais, atitinka transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), A. A. pripažino, kad neturėdamas teisės pardavė automobilį, pinigų automobilio savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino, todėl, teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas, tenkintinas visiškai ir iš A. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistinas 5 468,01 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimas.

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami (tenkindami iš dalies) baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aptartoms aplinkybėms, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo reikalavimas dėl 5 proc. procesinių metinių palūkanų priteisimo už turtinės žalos atlyginimui priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo tenkintinas.

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. rugpjūčio 27 d. gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. rugpjūčio 26 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 2025 m. rugpjūčio 25 d. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo – 129,17 eurų už kaltinamąjį A. A. gynusios advokatės L. Ulbienės darbo užmokestį (1 t., b. l. 205–207). 2025 m. spalio 1 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. spalio 1 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 2025 m. rugsėjo 30 d. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo – 206,25 eurų už kaltinamąjį A. A. gynusios advokatės L. Ulbienės darbo užmokestį.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi ir siekiant užtikrinti tinkamą A. A. teisių ir teisėtų interesų gynimą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu ir kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (1 t., b. l. 183–184, 187). Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. rugpjūčio 18 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimas, kuriame nurodyta, kad kaltinamąjį A. A. ginti parinkta advokatė L. Ulbienė (1 t., b. l. 194–195.). Teisme 2025 m. rugpjūčio 22 d. gautas advokatės L. Ulbienės orderis ginti A. A. (1 t., b. l. 199). Teismas 2025 m. rugpjūčio 28 d. protokoline nutartimi advokatę L. Ulbienę paskyrė A. A. gynėja (1 t., b. l. 210–211).

Šioje byloje, sprendžiant klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltininkės, atsižvelgtina į tai, kad A. A. savo iniciatyva gynėjo nesirinko, teismas pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu. Teismas nustatė, kad šiuo metu A. A. oficialiai niekur nedirba, turi išlaikytų asmenų, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, byloje nėra duomenų apie kaltininko turimas santaupas, savanoriškai gynėjos advokatės kaltininkas nepasirinko, gynėja advokatė jam buvo paskirtas remiantis privalomuoju įstatymo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininko padėtį, dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. A. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

VII. Dėl kitų klausimų ir daiktų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 151–152) – paliktina galioti nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

A. A. laikinai sulaikytas nebuvo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo. Proceso išlaidų nėra.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir šios transporto priemonės registracijos liudijimas, perduotas saugoti AB „Regitra“ – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas teisėtam automobilio savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jam atsisakius paimti, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perduotinas AB „Regitra“, automobilio „Audi A4“ registracijos liudijimas sunaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. paskirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, A. A. skirtą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių 15 dienų laisvės apribojimo bausme, bausmes iš dalies sudedant ir A. A. paskirti galutinę subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į A. A. skirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 18 d. nuosprendį, ir minėtu nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, 6 dalimi, įpareigoti A. A. per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Tenkinti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį ir iš A. A. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 5 468,01 eurų turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio palūkanas už atlyginti priteistą turtinę žalą, palūkanas skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dalyje dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. A..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti: valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės „Audi A4“ registracijos liudijimą grąžinti teisėtam automobilio savininkui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, o jam atsisakius paimti, valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) perduoti AB „Regitra“, automobilio „Audi A4“ registracijos liudijimą sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.